1. Doc. G. Šakalytė KMUK Kardiologijos klinika
Širdies susitraukimų dažnio reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų valdyme
Doc. G. Šakalytė
KMUK Kardiologijos klinika

2. Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (1)
Širdies susitraukimų dažnis kinta priklausomai nuo paros meto, emocijų, streso, fizinio krūvio ir yra kasdienės klinikinės praktikos dalis.
Širdies susitraukimų dažnį 20-26% lemia paveldimumas. Visa kita - aplinka ir gyvensena1.
Padidintas širdies susitraukimų dažnis dažnai susijęs su padidintais2:
- insulino ir gliukozės kiekiu,
- juosmens apimtimi ir kūno masės indeksu,
- trigliceridais,
- arteriniu kraujospūdžiu.
Gal ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis yra metabolinio sindromo išraiška - mūsų laikų gyvensenos liga?
1.Okamura T et al. Am Heart J 2004; 147:1024–1032.
2.Martin LJ et al. Hypertension 2004;43:1146–1151.

3. Širdies susitraukimų dažnio apibūdinimas (2)
Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra k/min.1
Tachikardija –širdies susitraukimų dažnis
daugiau 100 k/min.
Treniruotiems sportininkams širdies susitraukimų dažnis gali suretėti iki 30 k/min.
Kokios ŠSD reikšmės svarbios klinikinėje praktikoje,
gydant hipertenziją, išemiją, širdies nepakankamumą?
1.Spodick D.H. et al. Am J Cardiol 1992;69:1245-6

4. Ar nereikia naujo tachikardijos apibrėžimo?
Vyrai
Moterys

5. Gyvenimo trukmės prognozavimas pagal ramybės širdies susitraukimų dažnį

6. ŠSD matavimo rekomendacijos
ŠSD matavimo rekomendacijos. Europos kardiologų sutarimo dėl ŠSD dokumentas 2006 m.
Ramiai pasėdėti ramioje ir komfortiškoje aplinkoje 5 min.
ŠSD skaičiuojamas palpuojant pulsą 30 sek.
Atliekami mažiausiai 2 matavimai sėdint.
Jei AKS matuojamas sėdint ir stovint, ŠSD turi būti skaičiuojamas po kiekvieno matavimo.
ŠSD gali kisti, priklausomai nuo to, kas skaičiuoja pulsą: slaugytoja, gydytojas ar automatinis matuoklis.
Pacientas namuose stebėdamas AKS, turi stebėti ir ŠSD.
Ambulatorinis ar paties ligonio ŠSD matavimas neturi didesnės prognostinės reikšmės, nei ŠSD matavimas klinikoje
Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society of Hypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–610

7. ŠSD ramybėje – nepriklausomas rizikos veiksnys
Atlikti 39 klinikinių tyrimų vertinusių ryšį tarp ŠSD bei širdies ir kraujagyslių ligų, bendro mirštamumo1.
Esant ŠSD didesniam nei 60 k/min., bendrojo mirštamumo rizika nuolatos didėja2.
18 epidemiologinių studijų įrodė, kad bendras mirštamumas didėjant ŠSD ramybėje kas 20 k/min., padidėja 30-50%2.
1.Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society ofHypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–610
2.Arnold JM, Fitchet DH, Howlett JG et al. Can J cardiol 2008; 24:3A-8A

8. ŠSD ir gyvenimo trukmė
Hipertenzija. Framingemo tyrimo rezultatai - vyrai
Hipertenzija sergančių vyrų ŠSD ir sergamumo/mirtingumo ryšys.
36 metų Framingamo tyrimo duomenys
Gillman MW et al. AM HEART J 1993;125:

9. ŠSD ir gyvenimo trukmė
Hipertenzija. Framingemo tyrimo rezultatai - moterys
Hipertenzija sergančių
moterų ŠSD ir sergamumo/mirtingumo ryšys.
36 metų Framingamo tyrimo duomenys
Gillman MW et al. AM HEART J 1993;125:

10. Padidėjusio ŠSD patogenezė
ŠSD - autonominės nervų sistemos poveikis širdžiai
Padidintas simpatinis aktyvumas = padidintas ŠSD
Aterosklerozė
Hipertenzija

11. Kas didina simpatinės NS aktyvumą?
Genetiniai faktoriai
Centriniai
mechanizmai
Refleksiniai
mechanizmai
Simpatinė aktyvacija
Aplinkos veiksniai

12. Renino-angiotenzino-aldosterono ir simpatinės NS ryšys
Arterijos
Simpatinė nervų sistema
RAAS

13.  Simpatinis aktyvumas
Širdis
 ŠSD
Aritmijos
 Simpatinis aktyvumas
Adapted from Julius et al. 1996
Inkstai
 reninas
Hipertenzija
Metaboliniai
sutrikimai
Arteriolės
 kraujag.
resistentišk.
Trombocitai
Postkapiliar.
venulės
Ht 
 agregacija
 Barorefl. akt.
One candidate mediator may be the sympathetic nervous system, which could contribute to cardiovascular disease through several mechanisms.
These include effects on the heart, vascular resistance and kidney.
Increased hematocrit and platelet aggregability from sympathetic excitation may also predispose to CAD.

14. Gretutiniai susirgimai
Širdies dažnis
Aterosklerozė
Oksidacinis stresas
Plokštelės stabilumas
Arterijų standumas
Lėtinis širdies
nepakankamumas
Tachikardiomiopatija
O2 poreikis
Skilvelių efektyvumas
Išemija
O2 suvartojimas
Diastolės trukmė
Koronarų perfuzija
Gretutiniai susirgimai
Mikroalbuminurija
Remodeliacija
Hipertrofija
Vol 372 September 6, 2008

15. ŠSD ramybėje – rizikos veiksnys
ŠSD ramybėje yra rizikos vertinimo kriterijus sirgusiems ūmiais koronariniais sindromais, numatant ūmaus MI riziką, apskaičiuojant trombolizių riziką MI atvejais1.
Koks optimalus ŠSD sergantiems:
hipertenzija
koronarine širdies liga
širdies nepakankamumu
1.Identification and management of the hypertensive patient with elevated heart rate: statement of a European Society ofHypertension Consensus Meeting; Journal of Hypertension 2006, 24:603–610

16. INVEST tyrimas
pts., amžius ≥ 50metų, AH (gydoma vaistais), stabili KŠL.
Trukmė: 2,7 m.
Gydymas: atenololis 50 mg arba verapamilis 240 mg bei Trandolaprilis ir/ar hidrochlorotiazidas, kad pasiekti tikslinį AKS < arba < 130/85 mmHg.
Tikslas: nustatyti ryšį tarp ŠSD ramybėje ir nepageidaujamų baigčių, sergantiems KŠL.
Rezultatai: stebėtas ryšys tarp ŠSD kitimo gydant ir bendro mirštamumo, nemirtino MI ar insulto.
Didesnis pradinis ŠSD buvo susijęs su daugiau nepageidaujamų baigčių ir buvo didesnis 2 kartus, jei pradinis ŠSD buvo >100 k/min.
Rizika buvo didesnė, kai gydant ŠSD liko >75 k/min.
Kolloch R. et al.,European Heart Journal2008;29:

17. Mancia G et al. J Hypertens 2007;
ARTERINĖS HIPERTENZIJOS EKD/EHD 2007 M. DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO NUORODOS
Gausu įrodymų, kad padidintas ŠSD vertintinas kaip rizikos faktorius, sąlygojantis didesnį širdies-kraujagyslių ligų sergamumą ir mirtingumą, taip pat ir bendrą mirštamumą [62–65]. Also, there is evidence that an elevated heart rate increases the risk of new onset hypertension [66,67] and is frequently associated with metabolic disturbances and the metabolic syndrome [67–69].
Dėl plataus priimtino ramybės ŠSD (60-90 k/min) nenustatytos tikslios ŠSD ribos, leidžiančios vertinti širdies-kraujagyslių ligų riziką.
In addition to blood pressure heart rate should be carefully measured (pulse counting over at least 30 s or longer if arrhythmias are reported) because the repeated finding of values above normal may be an indication of greater risk, increased sympathetic or decreased parasympathetic activity [62–65], or of heart failure.
Mancia G et al. J Hypertens 2007;
25:

18. Simpatinės NS stimuliavimas Parasimpatinės NS stimuliavimas
Simpatinės ir parasimpatinės NS įtaka kraujospūdžiui
Simpatinės NS stimuliavimas
Parasimpatinės NS stimuliavimas 1 ß1
Kraujospūdis =
Periferinis pasipriešinimas x
Minutinis tūris
Stimuliacija
Inhibicija

19. Vaistai, keičiantys simpatinės NS aktyvumą
Centrinio veikimo vaistai Imidazolino agonistai
1-blokatoriai
ß-blokatoriai
PERIFERINIS PASIPRIEŠINIMAS
ŠIRDIS

20. Simpatinės NS aktyvumo ↑ Simpatinės NS aktyvumo ↑
Simpatinės NS įtaka
esant aukštam normaliam kraujospūdžiui ir arterinei hipertenzijai - 1
Simpatinės NS aktyvumo ↑
Simpatinės NS aktyvumo ↑
 minutinis tūris
 periferinis pasipriešinimas
Aukštas normalus kraujospūdis
Arterinė hipertenzija

21. Simpatinės NS aktyvumo ↑ Simpatinės NS aktyvumo ↑
Simpatinės NS įtaka
esant aukštam normaliam kraujospūdžiui ir arterinei hipertenzijai - 2
Simpatinės NS aktyvumo ↑
Simpatinės NS aktyvumo ↑
 minutinis tūris
 periferinis pasipriešinimas
Aukštas normalus
kraujospūdis
Hipertenzija ir lydinčios klinikinės būklės (ŠN, IŠL, CD)
MERIT-HF, AHA nov 98

22. Stipresnis BAB ar AKFI priešhipertenzinis poveikis nustatytas pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis prieš gydymą buvo  75 k/min, negu pacientams, kurių dienos ŠSD vidurkis  75 k/min.
Gydant kalcio kanalų blokatoriais ar diuretikas nebuvo nustatyta patikimo ryšio tarp AKS sumažėjimo ir prieš gydymą apskaičiuoto dienos ŠSD vidurkio.
Dienos ŠSD vidurkis iki AH gydymo pradžios yra vienas iš požymių, prognozuojant BAB ar AKFI priešhipertenzinį poveikį (P.Owensas)
MERIT-HF, AHA nov 98

23. Ramybės ŠSD prognostinė reikšmė sergantiems stabiliąja krūtinės angina
Širdies-kraujag.
mirštamumas
Bendras mirštamumas
p<0.0001
n= tirti 14,5 m.
Diaz A, Bourassa MG, Guertin M-C, Tardif J-C. Eur Heart J. 2005;26:

24. Stabili krūtinės angina
BAB kaip ritmą retinantys vaistai - vieni iš bazinių vaistų
(gerina prognozę ir simptomus)
Gydant stabilią KA siekti BAB dozės sumažinančios ramybės širdies susitraukimų dažnį nuo 55 iki 60 k/min.
Pacientams sergantiems sunkia KA, ŠSD gali būti sumažintas iki 50 k/min.

25. Medikamentinio stabiliosios krūtinės anginos gydymo algoritmas
Prognozės
gerinimas
Skubi
pagalba
Simptomų
šalinimas
Trumpo veikimo nitratas
Aspirinas mg
Statinas
Siekti MTL-Ch tikslo
AKFi, esant patvirtintai ŠKL
BAB po MI
BAB ne po MI
Ilgo veikimo nitratas ar KKB
Vertinti revaskuliarizacijos galimybę
Klopidogrelis 75 mg
Kontraindikuotinas
Kontraindikuotinas ar
netoleruoja
Keisti statinus,
mažos statino dozės su
ezetemibu ar alternatyvus
lipidus mažinantis
preparatas
Kontraindikuotini ar
netoleruojami
Nitrato ir KKB ar ivabradino
kombinacija
KKB ar nitratas
ar ivabradinas
Simptomai išlieka
Authors/Task Force Members, et al. Eur Heart J : ;

26. ŠSD persirgus miokardo infarktu
atliktų tyrimų metaanalizę (6 tyrimai, n=1427). ŠSD sumažėjimas 14 k/min. sergntiems ŪMI sumažino MI dydį 25-30%.
“Norwegian Timolol Multicenter Study” (n=1884): timololio gydymo grupėje bendras mirštamumas sumažėjo 41,6%, nemirtino reinfarkto - 23,2%.
Arnold JM, Fitchet DH, Howlett JG et al. Can J cardiol 2008; 24:3A-8A

27. ŠSD ir mirštamumo po MI ryšys
sumažėjimas %
Kjekshus J. Eur Heart J 1987;8(suppl L):
ŠSD mažėjimas (k/min)

28. Širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas (k/min)
ŠSD sumažėjimas ramybėje susijęs su mažesniu mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų po MI
BAB tiek bendrą tiek ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažino geriau nei KKB
Širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas (k/min)
Šansų santykis
0.1
0.2
0.5
1.0
2.0 -5
-10
-15
-20
β-blokatoriai
Kacio kanalų blokatoriai
P<
N=30 904
Cucherat Ml. Eur Heart J. 2007;28:

29. Sumažėjimas procentais kiekvienam ŠSD sumažėjimui 10 k/min.
Širdies susitraukimų dažnio kitimas ir sergamumas/mirštamumas po miokardo infarkto
Tikslas
Sumažėjimas procentais kiekvienam ŠSD sumažėjimui 10 k/min.
Šansų santykis
Santykinė rizika
Bendras mirštamumas 21 20
Mirštamumas dėl širdies ligų 33 30
Mirštamumas dėl širdies-kraujagyslių ligų -
Staigi mirtis 41 39
Nemirtino MI pasikartojimas 22
Tik BAB apsaugojo
nuo staigių mirčių
ir geriau nei KKB
nuo miokardo infarkto pasikartojimo
Norint pasiekti geresnio sergamumo/mirtingumo
po MI sumažėjimo, svarbiausia – ramybės ŠSD sumažinimo dydis
Cucherat Ml. Eur Heart J. 2007;28:

30. Širdies susitraukimų dažnis ir VA plokštelės plyšimas
Finally, convincing evidence about the role of heart rate as a hemodymamic contributor to coronary plaque disruption was recently provided by an elegant study by Heidland in 106 patients who underwent 2 coronary angiography procedures within 6 months. In patients who had experienced coronary plaque rupture, mean heart rate was significantly higher and heart rate above 80 bpm was second in a rank order of associations with the event.
MERIT-HF, AHA nov 98
Heidland UE, Strauer BE. Circulation. 2001;104:

31. Širdies nepakankamumas Būklės neigiamai veikiančios prognozę
Demografiniai
Klinikiniai
Elektrofiziologiniai
Funkciniai
Laboratoriniai
Vaizdo
Vyresnis amžius
Hipertenzija
Tachikardija
Q bangos
Sumažėjes krūvis, žemas Vo2
Ženklaiai padidintas BNP/NT pro-BNP
Maža KSIF
Išeminė etiologija
NYHA II-IV
Platūs QRS
Hiponatremija
Atgaivintas po staigios mirties
Buvus hospitalizacija dėl ŠN
KS hipertrofija
Sunkios skilvelinės aritmijos
Padidintas troponinas
Padidinti neurohumoralinės aktyvacijos biomžymenys
Blogas nurodymų vykdymas
Žemas širdies dažnio variabilumas
Prieširdžių virpėjimas
Blogas 6 min. ėjimo testas
Padidintas kreatininas
Inkstų disfunkcija
Plaučių karkalai
T-bangos kitimas
Didelis VE/VCO2 polinkis
Padidintas bilirubinas Anemija
Žemas širdies indeksas
Diabetas
Aortos stenozė
Periodinis kvėpavimas
Padidinta šlapimo rūgštis
Aukštas KS užsipildymo spaudimas
Anemija
Mažas kūno masės indeksas
Plautinė hipertenzija
LOPL
Miego-kvėpavimo sutrikimai
Sutrikus dešinio skilvelio f-ja
Depresija
ESC Guidelines for the Diagnosis and Treatment of CHF

32. Širdies dažnio kontrolė sergantiems ŠN
< 80 k/min. ramybėje, krūvio metu
ŠSD  k/min.
Prieširdžių virpėjimo dažnio kontrolė – digoksinas arba jo derinys su betaadrenoreceptorių blokatoriais.
Indikacija skirti digoksiną su betaadrenoreceptorių blokatoriais: PV ir ŠSD > 80 k/min ramybėje,
krūvio > k/min.
ESC Guidelines for the Diagnosis and Treatment of CHF

33. ŠSD ir mirštamumas sergantiems ŠN
35 tyrimai
n=22,926
9,6 mėn.
Kuo didesnis ŠSD sumažėjimas ir žemesnis pasiektas
ŠSD, tuo mažesnis mirštamumas sergantiems ŠN
Flannery G et al. Am J Cardiol 2008;101:865– 869

34. AKS ir ŠSD kitimai MERIT-HF (paskutinis vizitas)
Metoprololio Placebas  p sukcinatas
SAKS (mm Hg)
DAKS (mm Hg) ns
ŠSD (k/min.) <0.0001
Goldstein S et al, J Am Coll Cardiol 2001;38:932-8

35. Ar visi BAB vienodi? Metoprololio tartratas ir karvedilolis
Širdies susitraukimų dažnis
COMET tyrimas
n=2599,
sergantys LŠN
Vertinta: ŠSD, SAKS, BAB dozės poveikis baigtims
Metoprololio tartrato 50 mg 2xd. ir karvedilolio 25 mg 2xd. poveikis ŠSD ir tuo pačiu beta blokados lygis skyrėsi, dėl ko skyrėsi ir rezultatai: bendras mirštamumas ir poveikis KS funkcijai.
Metra M et al. European Heart Journal (2005) 26, 2259–2268

36. Metoprololio tartrato ir metoprololio sukcinato poveikis širdies susitraukimų dažniui ŠSD sumažėjimas
Pradinis lygis
Po 4 sav. gydymo
metoprololio sukcinatu 100 mg 1xd
metoprololio tartratu prailginto veikimo 200 mg 1xd
80 k/min
69 k/min
P 0.048
72 k/min
n=52
Stabili KA
Bongers V, Sabin VG. Clin Drug Invest 1999 Feb; 17 (2):

37. Naujas širdies susitraukimų dažnį retinantis vaistas - Ivabradinas
Ivabradinas retina širdies susitraukimų dažnį, sukeldamas If srovės slopinimą sinusiniame mazge.
Tai preparatas, kuris selektyviai mažina širdies susitraukimų dažnį pacientams, kurių širdies ritmas nesutrikęs.
Ivabradinas neveikia kraujo spaudimo, miokardo susitraukimų, intrakardinio laidumo ir skilvelių repoliarizacijos.

38. BEAUTIFUL tyrimas Išvada
ŠSD mažinantis gydymas ivabradinu nepagerino kardiologinių baigčių visiems sergantiems stabilia KŠL ir KS sistoline disfunkcija, tačiau sumažėjo gydymosi ligoninėje dėl mirtino ar nemirtino MI, vainikinių arterijų revaskuliarizacijos dažnis pacientams, kurių ŠSD ≥70k/min.
Todėl, kai ŠSD ≥70k/min. išlieka gydant BAB, siekiant geresnių gydymo rezultatų, kartu galima saugiai skirti ivabradiną mg 2xd.
Fox K et al. Lancet 2008; 372: 807–16

39. Atliktos dvi studijos, tyrusios Betaloc ZOK
poveikį insulino jautrumui ir gliukozės metabolizmui
1.Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343
2. 1.Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

40. Metoprololio sukcinato ZOK poveikis gliukozės metabolizmui
Blokuojant ß2 periferinėse kraujagyslėse blogėja medžiagų apykaita raumenyse ir mažėja jautrumas insulinui
Teoriškai, kuo selektyvesnis BAB, tuo mažesnė poveikio insulino jautrumui tikimybė
Atenololis, mažiau selektyvus nei metoprololio tartratas.
Metoprololio sukcinatas ZOK – selektyvesnis nei metoprololio tartratas
Klinikiniai įrodymai:
Betaloc ZOK mg, skirtingai nei metoprololio tartratas, neturėjo neigiamo metabolinio poveikio (jautrumas insulinui ir lipidai) hipertenzija sergantiems ligoniams1
Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343

41. Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir nesergantiems CD (1)
30 ligonių, sergančių AH, be CD.
14 dienų gydyti 12.5 mg hidrochlorotiazido (HCTZ). Matuotas jautrumas insulinui (insulin clamp procedure).
Daugiau kaip 70 proc. ligonių nustatytas metabolinis sindromas.
Po to ligoniai pradėti gydyti 50 mg metoprololio ZOK, dozę didinant iki 200 mg, siekiant tikslinio AKS<140/90 mmHg.
Po 12 sav. gydymo HCTZ/metoprololio ZOK grupėje jautrumas insulinui nepakito.
Išvada: Ligoniams sergantiems MS gydymas metoprololio sukcinatu nesukėlė nepageidaujamo metabolinio poveikio ir nesutrikdė angliavandenių bei lipidų apykaitos ir nemažino jautrumo insulinui.
Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343

42. Metaboliniai pokyčiai
Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir nesergantiems CD (2)
Metaboliniai pokyčiai
Po 12 sav. gydymo
Prieš gydymą
HCTZ+Betaloc ZOK
p vertė
Glikuotas
hemoglobinas
5.84
0.55
5.90
0.53
0.375
Bendras
cholesterolis
5.1
0.85
4.8
0.83
<0.001
DTL - Ch
1.1
0.28
0.25
0.724
MTL
3.5
3.1
0.87
0.009
Trigliceridai
1.2
0.73
1.0
0.57
0.117
Folkner B et al. J Clin Hypertens.2006;8:336–343

43. Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems AH ir CD
28-iems AH ir CD sergantiems pacientams, gydomiems RAAS* ir diuretiku (AKS >130/85 mmHg), atliktas jautrumo insulinui mėginys.
Šalia skiriamo gydymo pridėta 50 mg metoprololio ZOK, dozę didinant iki 200 mg, siekiant tikslinio AKS<130/85 mmHg.
Po 12 sav. gydymo RAAS/diuretiko/metoprololio ZOK kombinacija pakartotas jautrumo insulinui mėginys.
Išvada: Ligoniams sergantiems AH ir CD gydymas metoprololio sukcinatu nesukėlė nepageidaujamo metabolinio poveikio ir nesutrikdė angliavandenių bei lipidų apykaitos ir nemažino jautrumo insulinui.
*Renino angiotenzino aldosterono sistemos inhibitoriai
Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

44. Metaboliniai pokyčiai
Metoprololio sukcinato ZOK poveikis metabolizmui sergantiems hipertenzija ir cukriniu diabetu
Metaboliniai pokyčiai
Po 12 sav. gydymo
RAAS/diuretikas
Betaloc ZOK
Prieš gydymą
p vertė
Glikuotas
7.5
2.2
7.1
1.4
0.246
hemoglobinas
Bendras
4.5
1.2
4.6
1.03
0.646
cholesterolis
DTL - Ch
1.13
0.3
1.12
0.3
0.241
MTL - Ch
2.7
0.85
2.8
0.61
0.414
Trigliceridai
1.7
1.4
1.4
1.1
0.322
Prie RAAS/diuretiko derinio pridėjus metoprololio sukcinatą statistiškai
patikimai sumažėjo sistolinis (p=0.003) ir diastolinis (p<0.001) kraujospūdis
Folkner B et al. J Clin Hypertens 2008;10:51-57

45. MERIT-HF tyrimas: metoprololio sukcinato vidutinė dozė 169 mg, stebėti 18 mėnesių
Deedwania PC et al. Am Heart J 2005;149:159–67.)

46. Metoprololio sukcinato poveikis aortos elastingumo parametrams
Tikslas: palyginti metoprololio sukcinato 100 mg ir perindoprilio 4 mg poveikį aortos elastingumui pacientams, kuriems nustatyta prehipertenzija (JNC 7), po 6 mėnesių gydymo.
50 pts (vidutinis amžius 34 m.). Matuotas aortos įtempimas, elastingumas, standumo indeksas prieš ir po gydymo.
Rezultatai: aortos elastingumo parametrai pagerėjo po gydymo abiejose grupėse.
Išvada: anksti pradėtas hipertenzijos gydymas teigiamai veikia aortos elastingumą, nepriklausomai nuo to, kuriuo vaistu buvo gydoma.
Yaman H, et al .Blood Pressure Monitoring 2008;13(3):

47. APIBENDRINIMAS
ŠSD kontrolė – svarbus klinikinis tikslas sergantiems AH, IŠL ir ŠN.
Vaistais mažinant ŠSD galima klinikinė nauda gydant
AH – pradėti mažinti ŠSD > 80 k/min, siekti <75 k/min.
IŠL – tikslinis ŠSD < 60 k/min, sunki KA - iki 50 k/min.
ŠN – pasiekti ŠSD apie 70 k/min, svarbu ŠSD sumažėjimo pokytis nuo pradinio lygio.
Metoprololio sukcinatas efektyviai mažina ŠSD sergantiems AH, IŠL ir ŠN.