Informacija straipsnių autoriams

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Bibliometrics toolkit Website: xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx Further info: xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx Scopus Scopus was launched by Elsevier in.
Advertisements

Lietuvos vardo kilmė Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, - nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime.
EUROPOS SĄJUNGA , Vilnius Open Access in Lithuania Vilius Ku č iukas KTU ITDC.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ZARASŲ KULTŪROS CENTRE.
DRIVER Summit 2008 Lithuanian Academic e-Library (eLABa) Vilius Kuciukas Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
NORĖDAMI PAKEISTI SKAIDRĖS STILIŲ – SPUSTELĖKIT E DEŠINIUOJU PELĖS KLAVIŠU ANT SKAIDRĖS FONO IR PASIRINKITE > LAYOUT ARBA DARBALAUKI O ĮRANKIŲ JUOSTOJE.
Where Should I Publish? Journal Ranking Tools
Demonstrating Scholarly Impact: Metrics, Tools and Trends
Bibliometrics toolkit: Thomson Reuters products
journal metrics university of sulaimani college of science geology dep by Hawber Ata
SYSTEM OF PROGRAMMING BUDGET
Dr. doc. Danguolė Jankauskienė MRU
INFORMACINIAI GEBĖJIMAI
LEONARDO DA VINCI PROGRAMOS MOBILUMO PROJEKTŲ 2012 M. KONKURSO APŽVALGA Donata Kavoliūnienė Seminaras “2012 m. finansuotų Leonardo da Vinci programos mobilumo.
Fizinių mokslų informacijos šaltinių paieška
Smart none of us are as smart as all of us. smart none of us are as smart as all of us.
LKTA XXI-oji tarptautinė konferencija
Kauno medicinos universiteto patirtis
Medicininės radiologijos procedūrų pagrįstumas
Informacijos paieška užsienio duomenų bazėse
SSGG (SWOT): Organizacijos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (nustatymas, grupavimas, vertinimas, rezultatas) Pagrindinė literatūra: Lietuvos.
Atvira prieiga (Open Access) prie mokslinės informacijos - kas tai?
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
Universitetų reitingai
Tema: Informacijos šaltinių naudojimas Dr. Gintarė Tautkevičienė
Moksliniai tyrimai - kokybė ir vertinimo problemos
Algoritmai ir duomenų struktūros (ADS)
PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PILDYMAS
REACH 2018 Savo registraciją parenkite naudodamiesi IUCLID dokumentacija.
Teorinis seminaras apie informacijos paiešką
Algoritmai ir duomenų struktūros (ADS)
LIETUVOS VARTOTOJŲ GALIMYBĖS NAUDOTIS VISATEKSTĖMIS DUOMENŲ BAZĖMIS
للمجلات Impact Factor وعامل التأثير
Цитатни индекси и вредновање научноистраживачког рада
Ernestas Kaukėnas MIF IT 3grupė
Meilė Kretavičienė, Kauno medicinos universiteto biblioteka
Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai
Duomenų bazė „Lituanistika“
Humanitarinių mokslų informacijos šaltinių paieška
Saulius Ragaišis VU MIF
Претраживање научних извора информација
INTERAKTYVIŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO PROGRAMA
Šlapimo nelaikymo korekcija: Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės patirtis Dr. Gediminas Mečėjus I-ji Lietuvos uroginekologijos draugijos konferencija,
Antrosios kartos interneto technologijos
Kauno medicinos universiteto patirtis
Dvišalio bendradarbiavimo nuostatos
7BP specifinė programa IDĖJOS ir pirmasis kvietimas teikti paraiškas
Saulius Ragaišis, VU MIF
Windows Resource Protection (IŠTEKLIŲ APSAUGA)
Biomedicinos mokslų informacijos šaltiniai ir paieška
Patarimai parengti straipsnį žurnalui
Studijos pristatymas 1DG Vadovas Algimantas Venčkauskas
The Impact Factor معامل التأثير
مجلات عامل التأثير (Impact Factor) وعامل أج للباحث العلمي ((H-index
Langų kūrimas.
Atviros prieigos sąjūdis: mokslinės informacijos sklaidos politika ir veiksmai Europoje bei Lietuvoje Jūratė Kuprienė Mokslinės informacijos duomenų centro.
Studijų pasirinkimas Lietuvoje ir užsienyje: ką svarbu žinoti?
Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas
R. Urbonas (LEI) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos energetikos institutas ir programa „Horizontas 2020“
Daugelio dokumentų sąsaja (angl. Multiple document interface)
Etiškas informacijos naudojimas/ Bibliografinės nuorodos
Windows Ribbon Framework
Žingsnis po žingsnio į A klasę
Klaviatūra.
Paieška duomenų bazėse
EBSCO Publishing eIFL.net duomenų bazių paketas
راهنمای شناسایی مجلات معتبر نمایه شده در Web of Science (ISI)
Isid.research.ac.ir
Presentation transcript:

Informacija straipsnių autoriams MRU BIBLIOTEKA 2018 http://biblioteka.mruni.eu

Informacija straipsnių autoriams MRU tinklalapyje http://www.mruni.eu/lt/mokslas/informacija_autoriams/naujienos/

Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentas (LR švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-747) Dėl Mykolo Romerio universiteto kvalifikacinių dėstytojų, mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų patvirtinimo (Senato 2014-06-30 nutarimas Nr. 1SN-54) Mykolo Romerio universiteto dėstytojų darbo krūvio apskaitos normos (Senato 2017-08-14 nutarimas Nr. 1SN-30) Dokumente skelbiamas tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų sąrašas.

Norint pasirinkti tinkamą leidinį staipsniams publikuoti įvertinkite leidėjo ir žurnalo patikimumą ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje: Patikrinkite kurioje citavimų (Web of Science ir/arba Scopus) duomenų bazėje indeksuojamas žurnalas Patikrinkite, ar yra skaičiuojami žurnalų cituojamumo rodikliai Patikrinti ar žurnalas nėra pseudomokslinis

Pirmas žingsnis Patikrinkite kurioje citavimų duomenų bazėje yra indeksuojami pasirinkto žurnalo straipsniai

Web of Science Core Collection (Clarivate Analytics – buv Web of Science Core Collection (Clarivate Analytics – buv. Thomson Reuters) Web of Science - bibliografinė citavimo informacijos duomenų bazė. Indeksuojami tik aukštus mokslo vertinimo kriterijus atitinkantys žurnalai. http://apps.webofknowledge.com/ Naudojimosi sąlygos – gali naudotis jas prenumeruojančių institucijų vartotojai Tipas – bibliografinė, citavimo duomenų. Tematika – daugiadalykė Prieigos laikotarpis – Lietuvos prenumeratoriams prieinama informacija nuo 1990 m. Prenumeratoriai – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Nuotolinė prieiga kitų Lietuvos institucijų mokslininkams

Web of Science Core Collection Duomenų bazę sudaro 4 žurnalų ir 2 konferencijų pranešimų citavimo duomenų bazės: Science Citation Index (SCI) Expanded (nuo 1900 m. iki dabar) – FTB mokslų citavimo rodyklė, kurioje aprašyti 8 500 mokslo žurnalų straipsniai, apimantys 150 mokslo krypčių; Social Sciences Citation Index (SSCI) (nuo 1900 m. iki dabar) – socialinių mokslų citavimo rodyklė, joje aprašyti 3 000 žurnalų straipsniai iš 55 mokslo kryp čių ir atrinktieji straipsniai iš 3 500 žurnalų; Arts & Humanities Citation Index (A&HCI ) (nuo 1975 m. iki dabar) – humanitarinių mokslų citavimo rodyklė, joje aprašyti 1 700 meno ir humanitarinių mokslų žurnalų straipsniai ir atrinkti dokumentai iš 250 mokslo žurnalų; Emerging Sources Citation Index (ESCI)(nuo 2015 m. iki dabar) – recenzuojami regioninės svarbos žurnalai Conference Proceedings Citation Index – Science (nuo 1990 m. iki dabar) – FTB mokslų konferencijų, simpoziumų, seminarų pranešimų medžiaga; Conference Proceedings Citation Index – Social Science&Humanities (nuo 1990 m. iki dabar) – socialinių ir humanitarinių mokslų konferencijų, simpoziumų, seminarų pranešimų medžiaga

Web of Science Web of Science duomenų bazės paieškos vadovas (lietuvių kalba).

Web of Science Core Collection Laisvai prieinami mokslo žurnalų, įtrauktų į Web of Science duomenų bazę, sąrašai: Social Sciences Citation Index Science Citation Index Expanded Arts & Humanities Citation Index Emerging Sources Citation Index Paiešką galima atlikti pagal žurnalo pavadinimą, ISSN, peržiūrėti konkrečiai mokslo krypčiai priklausančių žurnalų sąrašą.

Web of Science duomenų bazėse indeksuojamų žurnalų paieška: http://ip-science.thomsonreuters.com/mjl/ Ne visos Web of Science duomenų bazės yra citavimo. Tik Web of Science kolekcijai priklausančios duomenų bazės indeksuoja cituojamus žurnalus ir tik šiems žurnalas (išskyrus Arts & Humanities Citation Index; Emerging Sources Citation Index) yra skaičiuojamas citavimo rodiklis (Impact Factor).

SCOPUS Adresas – http://www.scopus.com/ http://info.scopus.com/ Naudojimosi sąlygos – gali naudotis jas prenumeruojančių institucijų vartotojai Tipas – bibliografinė, citavimo duomenų Tematika – daugiadalykė

SCOPUS Scopus indeksuojamų leidinių sąrašai prieinami visiems: https://www.scopus.com/sources.uri?zone=TopNavBar&origin=searchbasic Scopus Author Preview – autorių paieška. Atlikę paiešką pagal autoriaus pavardę, bus pateiktas autoriaus straipsnių sąrašas bei cituojamumas: http://www.scopus.com/search/form/authorFreeLookup.url http://www.scopus.com

WoS vs. Scopus http://hlwiki.slais.ubc.ca/images/e/e6/Scopus-vs-wos-venn-diagram.jpg

Antras žingsnis Patikrinkite, ar žurnalui skaičiuojamas cituojamumo rodiklis Svarbu! Žurnalų cituojamumo rodikliai perskaičiuojami kiekvienais metais, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kaip cituojamumo rodiklis kito pastaruosius penkerius metus ir ar didelis žurnalo savicitavimo procentas.

Žurnalų vertinimo rodikliai Journal Citation Reports (prieiga per Web of Science sąsają); Scopus (Elsevier ) (yra daugiau kaip 20 000 recenzuojamų mokslo žurnalų nuo 1996 m.) Google Scholar (pateikia internete rastų šaltinių citavimo skaičių (angl. cited by ) Scimago Country&Journal Rank (pateikia žurnalų ir šalių citavimo rodiklius, kurie parengti naudojant Scopus duomenis) http://www.scimagojr.com/

Lietuvos institucijose prieinami ir mokslo vertinime naudojami šaltiniai ir rodikliai

Journal Citation Reports Web of Science žurnalų citavimo rodiklis/ citavimo indeksas (angl. Impact Factor) pateikiamas Journal Citation Reports duomenų bazėje Journal Citation Reports Adresas – http://webofknowledge.com/jcr Naudojimosi sąlygos – gali naudotis bazę prenumeruojančių institucijų vartotojai Tipas – žurnalų vertinimo duomenys Tematika – daugiadalykė Prieigos laikotarpis – Lietuvos prenumeratoriams prieinama informacija nuo 2002 m. Prenumeratoriai – Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas

Journal Citation Reports Duomenų bazė pateikia žurnalų cituojamumo rodiklius ir leidžia įvertinti bei palyginti žurnalus. Pagal mokslų sritis ji skiriama į 2 bazes: Science Edition (fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų žurnalai); Social Sciences Edition (socialiniai ir humanitariniai mokslai). Dažniausiai naudojamas - žurnalo cituojamumo rodiklis (angl. Impact factor ) Svarbu: Arts & Humanities Citation Index; Emerging Sources Citation Index indeksuojamiems žurnalams cituojamumo rodikliai nėra skaičiuojami

Citavimo rodiklis / citavimo indeksas (angl Citavimo rodiklis / citavimo indeksas (angl. Impact Factor) Citavimo rodiklio skaičiavimas Žurnalų cituojamumo rodiklis parodo, kiek vidutiniškai kartų žurnalo straipsniai, publikuoti per dvejus praėjusius metus, buvo cituoti einamaisiais metais. Kasmet perskaičiuojamas, pateikiama birželio mėn.

Impact Factor (Journal Citation Reports) Žurnalų cituojamumo rodiklis (Impact Factor) pradedamas skaičiuoti trečiaisiais metais nuo įtraukiamo į duomenų bazę Web of Science. Duomenų bazėje Web of Science naujai indeksuojami žurnalai neturi cituojamumo rodiklio. Perskaičiuojamas kasmet birželio – liepos mėn. Vertina žurnalus, o ne konkrečius straipsnius ar tyrėjus. Negali būti naudojamas skirtingų mokslo krypčių žurnalams palyginti.

Scopus rodikliai (1) Žurnalo SJR bei SNIP turi būti nenuliniai: SNIP  (Source Normalized Impact per Paper) matuoja konteksto (mokslo krypties) įtaką, leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių šaltinius. SJR (SCImago Journal Rank) matuoja analizuojamo šaltinio mokslinį prestižą (įvertina ne tik citavimų skaičių, bet ir kokie žurnalai cituoja). Skaičiuojamas antrais metais įtraukus į Scopus, atnaujinamas 2 kartus per metus. SJR ir SNIP pateikia Scopus Journal Analyzer http://www.journalmetrics.com/

Scopus rodikliai (2) CiteScore - žurnalo straipsnių, publikuotų per praėjusius trejus metus, citavimo vidurkis einamaisiais metais. Rodiklis yra apskaičiuojamas, dalijant žurnalo straipsnių citavimo skaičių einamaisiais metais iš bendro straipsnių skaičiaus, publikuotų per trejus praėjusius metus. Duomenys atnaujinami kas metai.

Scimago Country & Journal Rank Adresas – http://www.scimagojr.com/ Naudojimosi sąlygos – laisvai prieinamas. Tipas – žurnalų ir šalių vertinimo duomenys. Tematika – daugiadalykis. Prieigos laikotarpis – nuo 1996 m. Nemokamas mokslo rezultatų vertinimo įrankis, kuris skaičiuoja žurnalų vertinimo rodiklius, naudodamas duomenų bazės Scopus citavimų duomenis. Pateikia žurnalų reitingus pagal įvairius kriterijus, pvz., SJR, h indeksą, citavimų skaičių ir kt. Leidžia atlikti žurnalų ir šalių palyginimą ir reitingavimą, taip pat teikia šalių vertinimo rodiklius. Pastaba Būtina atsiminti, kad jokia duomenų bazė neaprašo visų mokslo publikacijų, o citavimų skaičių ir rodiklius pateikia įvertindama tik toje duomenų bazėje indeksuojamus šaltinius.

Kvartiliai (1) Kvartiliai yra statistikos rodiklis, dažniausiai naudojamas skaičiuojant statistikos duomenų sklaidą. Kvartiliai Journal Citation Reports (Clarivate Analytics) ir Scopus duomenų bazėje rodo žurnalo vietą mokslo kategorijoje pagal citavimo indekso pasiskirstymą tarp maksimalios ir minimalios jo reikšmės. Žurnalai reitinguojami pagal jų cituojamumo rodiklį (pvz. Impact Factor).

Kvartiliai (2) Žurnalai mokslo kategorijoje suskirstomi į ketvirčius: Q1 - 25 % geriausių atitinkamos mokslo kategorijos žurnalų su aukščiausiais, maksimaliais rodikliais; Q2 - patenka su vidutiniais ir aukštais rodikliais (tarp 50 % ir 25 %); Q3 – su vidutiniais ir mažėjančiais rodikliais (75–50 %); Q4 – žurnalai su mažiausiais cituojamumo rodikliais.

Kvartiliai (3) Mokslo kategorija: LINGUISTICS Web of Science: 2016 m. – 182 žurnalai su Impact Factor Scopus: 2016 m. – 720 žurnalų

Trečias žingsnis Prieš pateikiant straipsnį žurnalui verta pasitikrinti, ar žurnalas nėra pseudomokslinis

Pseudomoksliniai žurnalai ir leidėjai Imituoja teisėtai veikiančių leidėjų elgesio modelius Labai greitas recenzavimo modelis Redkolegijose dažnai įtraukiami mokslininkai, negavus jų sutikimo Šio tipo žurnalai dažnai nurodo, kad jie yra indeksuojami įvairiose duomenų bazėse, turi cituojamumo indeksą, kuris iš tiesų yra pseudoindeksas. Tai dažnai suklaidina autorius, norinčius publikuotis aukštai reitinguojamuose, citavimo indeksus turinčiuose žurnaluose. Pseudoindeksų pavyzdžiai: General Impact Factor Global Impact Factor IndexCopernicus Journal Impact Factor Scientific Jornal Impact Factor

Leidėjų pagalba autoriams Elsevier http://www.elsevier.com/journal-authors/home Springer Journal Selector  http://www.springer.com/gp/authors-editors/journal-author Journal Author Gateway http://www.uk.sagepub.com/journalgateway/authorGateway.htm Emerald http://www.emeraldgrouppublishing.com/authors/

Papildomi įrankiai autoriams renkantis žurnalus: Lietuvos mokslo žurnalai indeksuoti Web of Science ir Scopus duomenų bazėse  MRU darbuotojų publikacijos Web of Science ir Scopus duomenų bazėse Informacija publikavimuisi MRU partnerių leidžiamuose žurnaluose: įrankis „MRU partnerių leidžiami žurnalai“.   Naudojimosi įrankiu „MRU partnerių leidžiami žurnalai“ vadovas.

H indeksas Individualus mokslininkų publikacijų populiarumo rodiklis, suderinantis kiekybę (publikacijų skaičių) su kokybe (citavimų skaičiumi). Jis parodo mokslininko darbų reikšmingumą per visą karjerą ar pasirinktą laikotarpį. H indeksas rodo, kiek autorius turi straipsnių h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų. Pavyzdžiui: jei autorius turi 102 straipsnius, iš jų 10 straipsnių cituoti 10 ir daugiau kartų, tai jo h indeksas yra 10. H indeksą pateikia Web of Science, Scopus , Google Scholar, Publish or Perish ir kt. Skirtingi įrankiai pateikia nevienodus h indeksus, nes yra indeksuojami skirtingi šaltiniai.

Altmetrija Alternatyvus mokslo vertinimas Altmetrija - socialiniais saitynais paremtų naujų rodiklių, skirtų mokslinės veiklos bei mokslinės bendruomenės analizei ir informavimui, sukūrimas ir tyrimas. Skaitmeniniame amžiuje per ilgai užtrunka laukti tradicinių citavimų ir citavimo indeksų. Naujos galimybės analizuoti akademinę veiklą Web.2 erdvėje

Mokslo darbų matomumas Norint užtikrinti mokslo darbų matomumą bei cituojamumą, autoriai savo darbus gali skelbti atvirosios prieigos šaltiniuose, institucinėje saugykloje, mokslininkų socialiniuose tinkluose. http://goo.gl/NOkwwH

http://www.mendeley.com/ Socialinis tinklas ir bibliografinių nuorodų tvarkymo programa. Mokslininkai gali susikurti asmeninę aplinką, bendrauti pagal tyrimų sritis, kelti publikacijų sąrašus. Skaičiuojama bibliografinių nuorodų talpykloje išsaugotų straipsnių altmetrijos rodiklių statistika. Konsultacijas teikia: Loreta Šetbarė Teminė bibliotekininkė Kab.: C I-037, tel.: (8 5) 2714 726, el. paštas: loreta@mruni.eu

http://scholar.google.lt/ Google Scholar paskyra leidžia mokslininkams padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą (citavimų skaičius bei grafikai ir indeksai) bei peržiūrėti kas citavo straipsnį. Paskyros sukūrimo klausimais galite kreiptis į Jūsų fakulteto teminį bibliotekininką: http://www.mruni.eu/lt/universitetas/biblioteka/temine_informacija/