1. MOBILIZACIJA IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMA

2. Turinys Nacionalinio saugumo strategija Visuotinė gynyba
Mobilizacijos raida
Mobilizacijos sistema, uždaviniai ir principai
Mobilizacijos proceso etapai
Priimančiosios šalies parama

3. Nacionalinio saugumo strategija
Nacionalinio saugumo strategija – nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, visuma. Nacionalinio saugumo strategija nustato gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, pateikia nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius ir vidutinio laikotarpio uždavinius. Ši strategija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (toliau – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas), Šiaurės Atlanto ir Europos Sąjungos sutartimis.
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino strategiją 2012 m. birželio 22 d.

4. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai
Gyvybiniai nacionalinio saugumo interesai:
suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka;
pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga;
taika ir gerovė valstybėje.

5. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai
Pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai :
NATO ir ES gyvybingumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, demokratija ir gerovė;
demokratija, laisvė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kaimyninėse valstybėse;
visuotinis ir regioninis saugumas ir stabilumas;
patikimi krašto gynybos pajėgumai, remiami gynybos poreikius ir įsipareigojimus sąjungininkams atitinkančiu krašto apsaugos finansavimu;
ekonominis ir energetinis saugumas;
nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio sektorių infrastruktūros saugumas;
informacinis saugumas;
kibernetinis saugumas;
tautinis ir kultūrinis savitumas;
ekologiniu ir visuomenės sveikatos požiūriu saugus regionas.

6. Karinių ir civilių pajėgų santykis
< ~
~8 000

7. “Baisioji” visuotinė gynyba (Total Defence)

8. Kas parašyta žodyne

9. Kas parašyta įstatyme
Mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą valstybei ginti ir (ar) Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti.

10. Mobilizacijos ištakos
Mobilizacijos ištakos siekia 18 a. vidurį;
1850 m. pirmą kartą pavartotas terminas “mobilizacija”, po sėkmingai įvykdytos mobilizacijos Prūsijai rengiantis karui. Rengiantis šiai mobilizacijai buvo atlikta:
a) numatyta, kas užims pašauktų į kariuomenę vietą, parengtos arklių, šieno ir ekipuotės atsargos;
b) geležinkelio mobilizacija, kad pristatytų kariuomenę į karinių veiksmų rajoną.
po sėkmingų 1866 ir 1870 m. mobilizacijų Prūsijoje šį pasirengimo karui būdą pradėjo naudoti visos Europos valstybės;
tuo metu atsiranda pirmieji mobilizacijos planai.

11. Mobilizacija iki I-ojo Pasaulinio karo
Planuojant mobilizaciją buvo vadovaujamasi M-dienos koncepcija, pagal kurią, paskelbus mobilizaciją, prasidėdavo procesas, vykstantis pagal griežtus tvarkaraščius;
paskelbus mobilizaciją, potencialūs priešininkai tai laikydavo karo pradžia;
mobilizacijos planai buvo labai painūs ir nelankstūs, todėl prisidėjo prie I-ojo Pasaulinio karo kilimo (Rusijai nepavykus įvykdyti dalinės mobilizacijos karui su Austro- Vengrija, teko skelbti visuotinę mobilizaciją, todėl Vokietija paskelbė karą Rusijai. Tai vienas iš aiškinimų, kodėl kilo I-asis Pasaulinis karas).

12. Mobilizacija tarpukario Lietuvoje (1)
Pirmoji Lietuvos vyriausybė, pradėjusi savo veiklą m. pabaigoje, net neskubėjo kurti kariuomenės, tikėdamasi, kad Lietuvos valstybę „pastatys ant kojų” ir „apgins nuo plėšikų” JAV prezidento Woodrow Wilsono siūloma Tautų Sąjunga, tačiau taip neatsitiko, ir tapo aišku, kad savo saugumu Lietuvai reikia rūpintis pačiai. Buvo kuriama Lietuvos kariuomenė ir tam reikalinga teisinė bazė. Nebuvo pamiršti ir mobilizacijos reikalai m. buvo išleista Bendroji mobilizacijos instrukcija, kuri buvo atnaujinta 1939 m.

13. Mobilizacija tarpukario Lietuvoje (2)
1939 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo pravesta dalinė mobilizacija, kurios metu :
sustabdytas karių išleidimas į atsargą;
pašauktas reikalingas kiekis rezervininkų;
suformuota ir aprūpinta Vilniaus rinktinė;
numatytas išteklių tiekimas aprūpinti kariuomenę, Vilniaus krašto įstaigas ir gyventojus.

14. Mobilizacijos rengimas sovietiniu laikotarpiu (1)
Tuojau po demobilizacijos Sovietų Sąjunga jau pradėjo rengtis mobilizacijai. Nuolat atnaujinami TSKP CK ir Ministrų Tarybos nutarimai tobulino pasirengimo mobilizacijai nurodymus. Šiuos nutarimus dubliuodavo Varšuvos sutarties šalys, pritaikydamos savo sąlygoms. Pasirengimo mobilizacijai nurodymai nustatė, kad:
mobilizacinis pasirengimas yra svarbiausias uždavinys partiniams, tarybiniams ir ūkiniams organams didinant šalies gynybinį pajėgumą. Taikos metu iš anksto rengiamas šalies liaudies ūkis, kuris aprūpintų ginkluotąsias pajėgas ir užtikrintų civilinės saugos, liaudies ūkio ir gyventojų poreikius įvairių šiuolaikinio karo būdų sąlygomis;

15. Mobilizacijos rengimas pokario laikotarpiu (2)
viso šalies ūkio pervedimas dirbti karo meto sąlygomis vykdomas TSRS Ministrų tarybai paskelbus „ypatingą padėtį“ šalyje;
sąjunginių respublikų Ministrų tarybos įpareigotos rengti liaudies ūkį mobilizacijai sudarydamos mobilizacijos planus;
vadovaujantis šiais nutarimais, ministerijose, susivienijimuose ir stambiose įmonėse turi būti įkurti mobilizacijos skyriai (2-ji skyriai), o kitose įmonėse ir organizacijose turi būti sudarytos mobilizacijos rengimo komisijos;

16. Mobilizacijos rengimas pokario laikotarpiu (3)
būtų rengiamos mobilizacijos treniruotės ir pratybos.
Taip buvo ir Varšuvos sutarties bloko valstybės. Kai kuriose iš jų (pvz., Lenkijoje) dar išlikę tais laikais sukurtos struktūros ir vadovaujamasi tais laikais išleistais įstatymais, reglamentuojančiais mobilizacijos rengimą.

17. Lietuvos Respublikos teisės aktai , reglamentuojantys pasirengimą mobilizacijai
Lietuvos Respublikos Konstitucija;
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas;
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
Karo prievolės įstatymas;
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
Karo padėties įstatymas;
Civilinės saugos įstatymas;
Valstybinės mobilizacinės užduotys valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms

18. Mobilizacijos sistema
Mobilizacijos sistema – mobilizacijos sistemos subjektų visuma ir ryšiai tarp jų.
Mobilizacijos sistemos subjektai – Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenė, civilinės mobilizacijos institucijos ir ūkio mobilizacijos subjektai.
Civilinė mobilizacijos institucija – valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) yra paskyrusi valstybinę mobilizacinę ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotį.
Ūkio mobilizacijos subjektas – ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis.

19. Mobilizacijos sistemos uždaviniai
Mobilizacijos sistemos uždaviniai yra:
pasirengti vykdyti mobilizaciją;
paskelbus mobilizaciją, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, ūkio subjektų ir piliečių paramą ginkluotosioms pajėgoms;
paskelbus mobilizaciją, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
pasirengti ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Mobilizacijos sistemos veikimo principai
Mobilizacijos sistemos veikimo principai yra :
veiklos tęstinumo ;
teritorinis ;
visuotinio pasirengimo;
proporcingumo;
bendradarbiavimo.

21. Mobilizacijos proceso etapai

22. Parengiamasis etapas

23. Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas
Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumas
Teisinės sistemos institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumas
Valstybės karinė gynyba
Vidaus saugumas
Viešasis saugumas
Socialinė apsauga
Švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų veikla
Aplinkos apsauga
Sveikatos apsauga
Žemės ūkio sektoriaus veiklos tęstinumas
Pramonės sektoriaus veiklos tęstinumas
Energetikos sektoriaus veiklos tęstinumas
Ryšio priemonių ir pašto veikla
Transporto sistemos veikla
Valstybės finansų valdymas ir mokesčių administravimas
Kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų ir mokėjimo sistemų veikla
Gyventojų aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu
Kultūros paveldo apsauga
Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba

24. Nuolatinis etapas
Kaupiami ir aptarnaujami valstybės rezervo materialieji ištekliai (CMI, ŪS);
Mokomas civilinis mobilizacinio personalo rezervas (CMI, MD);
Tikrinamas materialiųjų išteklių kaupimas (CMI, MD,);
Tikrinamas CMI pasirengimas vykdyti Valstybinę mobilizacinę ir PŠP teikimo užduotis numatytas plane (CMI, MD);
Tikrinamas ūkio subjektų pasirengimas vykdyti mobilizacinių užsakymų ir PŠP teikimo sutartis (CMI, MD);
Tikrinama mobilizacijos sistemos subjektų sąveika (MD),.
Nustačius trūkumus ar atsiradus naujoms aplinkybėms peržiūrimos, taisomos ir papildomos užduotys, planai ir sutartys (ŪS, SMI, MD, KAM, LRV).

25. Mobilizacija
Mobilizacijos metu visi mobilizacijos subjektai veikia pagal savo mobilizacijos planus ir sutartis. Vyriausybė valdo procesą koordinuodama veiksmus per Mobilizacijos departamentą.

26. Demobilizacija
Demobilizacijos vykdymo tvarka negali būti iš anksčiau numatyta.

27. Priimančiosios šalies parama
Priimančiosios šalies parama – reikiamų prekių, paslaugų ar darbų teikimas atvykstančioms pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją

28. Pagrindiniai teisės aktai
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS ĮSTATYMAS
MC 334/1 NATO PRINCIPLES AND POLICIES FOR HOST NATION SUPPORT
ALLIED JOINT HOST NATION SUPPORT DOCTRINE & PROCEDURES AJP-4.5

29. Priimančiosios šalies paramos teikimo atvejai taikos metu
Bendros pratybos (NATO ir/ar siunčiančiųjų šalių štabai, siunčiančiųjų šalių pajėgos dislokuojasi Lietuvoje arba vyksta tranzitu per Lietuvą);
Siunčiančios šalies pajėgos, dalyvaujančios tarptautinėse operacijose, vyksta tranzitu per Lietuvą;
NATO, siunčiančiųjų šalių štabai, skyriai (poskyriai), dalyvaujantys tarptautinėse operacijose, dislokuojami Lietuvoje;
Iš anksto išdėstomos siunčiančiosios šalies atsargos ir įranga jūrų ir (ar) oro uostuose, Lietuvos kariuomenės vienetuose, sausumos ir vandens terminaluose, taip pat civiliniuose depuose ar sandėliuose;
Lietuvos partnerių dvišalių ar daugiašalių susitarimų atveju, kai siunčiančiųjų šalių pajėgos dislokuojasi Lietuvoje numatytų užduočių vykdymui.

30. Priimančiosios šalies paramos teikimo atvejai ekstremalių situacijų metu
Masiniai civiliniai neramumai (etninė nesantaika, viešosios tvarkos pažeidimai).
Stichinės nelaimės (didelės audros, potvyniai, miškų gaisrai).
Biologinės, cheminės, radiologinės avarijos (Ignalinos atominės elektrinės branduolinio reaktoriaus avarija, chemijos pramonės gamyklos avarija).
Pabėgėlių problemos (masinis pabėgėlių plūdimas į Lietuvą).
Tarptautinių teroristinių grupuočių veikla Lietuvoje.

31. Priimančiosios šalies paramos teikimo atvejai krizių metu
Užsienio šalių grasinimas Lietuvai kariniais veiksmais.
Užsienio šalių karinės provokacijos.
Ginkluotas šalių konfliktas Baltijos šalių regione.
Ginkluotas Lietuvos konfliktas su kaimyninėmis šalimis (bet dar ne karo metas).

32. Priimančiosios šalies paramos teikimo atvejai karo metu
Lietuvos užpuolimas.
Jeigu kariauja viena iš trijų Baltijos šalių ar artimiausi Lietuvos kaimynai (Estija, Latvija, Lenkija, Baltarusija, Rusija-Kaliningradas) (teritorinio vientisumo netekimo grėsmė Lietuvai).
Siunčiančioji šalis kariauja su šalimis už Lietuvos ribų.

33. Pagrindiniai priimančiosios šalies paramos poreikiai
Jūrų ir oro uostų skyrimas ir jų darbas;
Greitas valstybės sienos kirtimas;
Žmonių ir krovinių pervežimas;
Krovinių iškrovimas, pakrovimas, perkrovimas;
Teritorijų ir objektų skyrimas bei jų priežiūra;
Kelių skyrimas, priežiūra ir remontas;
Ryšio linijų, radijo dažnių skyrimas;
Transporto priemonių, techninės įrangos ir priemonių skyrimas;
Maitinimas;
Kuro ir energijos tiekimas;
Atliekų surinkimas ir utilizacija;
Avarijų likvidavimas ir gelbėjimas;
Medicininės paramos teikimas;
Reikalingos informacijos pateikimas;
Specifinių sričių civilių specialistų skyrimas ir konsultacijų davimas;
Apsauga ir viešosios tvarkos palaikymas;

34. Priimančiosios ir siunčiančiosios šalių susitarimai
Priimančiosios šalies paramos prašymas
HNS Request (HNS REQ).
Supratimo memorandumas
Memorandum of Understanding (MOU).
Bendrinis poreikis
Concept of Requirements (COR)
Techninis susitarimas
Technical Arrangement (TA)
Detalus poreikis
Statement of Requirements (SOR)
Įgyvendinimo susitarimas
Joint Implementation Arangement (JIA)

35. Jungtinio priimančiosios šalies paramos komiteto sudėtis
Krašto apsaugos ministras (Komiteto vadovas);
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas (Komiteto vadovo pavaduotojas);
Aplinkos viceministras arba Aplinkos ministerijos kancleris;
Energetikos viceministras arba Energetikos ministerijos kancleris;
Finansų viceministras arba Finansų ministerijos kancleris;
Kultūros viceministras arba Kultūros ministerijos kancleris;
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris;
Susisiekimo viceministras arba Susisiekimo ministerijos kancleris;
Sveikatos apsaugos viceministras arba Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris;
Švietimo ir mokslo viceministras arba Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris;
Teisingumo viceministras arba Teisingumo ministerijos kancleris;
Užsienio reikalų viceministras arba Užsienio reikalų ministerijos kancleris;
Ūkio viceministras arba Ūkio ministerijos kancleris;
Vidaus reikalų viceministras arba Vidaus reikalų ministerijos kancleris;
Žemės ūkio viceministras arba Žemės ūkio ministerijos kancleris;
Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius;
Ministro Pirmininko tarnybos atstovas.

36. Priimančiosios šalies paramos mokymai 2009-2012 metais
2009 m. kovo 2 – 6 d. įvyko tarptautinės PŠP pratybos „Baltic Host 2009“ Tartu, Estijoje.
2010 m.gegužės 31 - birželio 4 d. įvyko tarptautinės PŠP pratybos „Baltic Host 2010“ Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Vadovavo Latvija iš Rygos.
2011 m. balandžio 4 – 8 dienomis įvyko tarptautinės PŠP pratybos „Baltic Host 2011“ Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Vadovavo Lietuva iš Vilniaus(Nemenčinės).
2012 m. birželio 28 – liepos 02 dienomis įvyko tarptautinės PŠP pratybos „Baltic Host 2012“ Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Vadovavo Estija iš Tartu. Mokymai vyko pagal naują “SKOLKAN” scenarijų.

37. KAS PASIRENGĘS - TAS NE BEJĖGIS