1. ES FINANSŲ SISTEMA
Finansų sistema – tai institucinė sistema ir tarpinė grandis, per kurią namų ūkiai, įmonės ir Vyriausybės gauna finansavimą savo veiklai bei investuoja sukauptas lėšas.
Skolintojai/taupantieji
Namų ūkiai
Įmonės
Vyriausybė
Nerezidentai
Finansų rinkos
Pinigų rinka
Kapitalo rinka
Besiskolinantys/vartojantys
Finansiniai tarpininkai
Kredito įstaigos
Kitos pinigų finansinės institucijos
Kita
Tiesioginiai finansai
Netiesioginiai finansai
Šaltinis:
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

2. Europos sąjungos Lisabonos strategijos tikslai
tapti labiausiai konkurencinga ir dinamiška, žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, užtikrinančia ekonomikos tvarų augimą, didesnius užimtumą ir socialinę sanglaudą.
Viešųjų finansų teigiamas poveikis siekiant šių tikslų turi būti pasiekiamas 3 būdais:
stiprinant makroekonominę stabilią aplinką ir išlaikant tvirtus viešuosius finansus. Finansiniam sektoriui vystantis kartu su makroekonomika, galutinėje konvergencijos stadijoje šis sektorius smarkiai padidės ir išsiplės jo teikiamos paslaugos;
kuriant užimtumui labiau palankias mokesčių ir socialinių išmokų sistemas;
kaupiant fizinį kapitalą ir žmogiškuosius išteklius.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

3. BENDRAS FINANSŲ SISTEMOS MODELIS
Finansų sistemos pagrindinės komponentės
Finansinė struktūra
Teisinė sistema, finansinis reglamentavimas ir įmonių valdymas
Rinkos infrastruktūra
Kiti sąlygojantys veiksniai
Finansinė integracija
Finansinis vystymasis
Finansų sistemos rezultatai
Finansinis stabilumas
Finansinis efektyvumas
2007 metais finansų sistemai svarbios dvi finansinių veiksmų paslaugų plano iniciatyvos, stiprinančios finansų rinkos integravimą ir efektyvumą. Pirma, tai kapitalo reikalavimų direktyvą. Antra iniciatyva yra finansinių instrumentų direktyvą.
Ekonomikos plėtra
Ekonominis stabilumas
Kainų stabilumas
Ekonominis efektyvumas
Ekonominis augimas
Šaltinis: Third conference of the Monetary Stability Foundation, 6 – 7 July 2006, Gertrude Tumpel-Gugerell.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

4. ES finansų sistemos integracijos funkcijos ir privalumai
išteklių paskirstymas laike ir erdvėje;
rinkų informavimas ir jos dalyvių motyvacijos stiprinimas;
rizikos valdymo ir išteklių telkimo galimybės;
atsiskaitymų ir tarpuskaitos finansų rinkose vykdymas ir šių operacijų saugumas.
PRIVALUMAI:
didesnė pasiūla ir paklausa bei išaugusi konkurencija lemia mažesnes kapitalo skolinimosi išlaidas ir/ar didesnę grąžą investuotojams;
integruotoje rinkoje sudaromos geresnės galimybės diversifikuoti pajamas ir rizikas, o tai mažina sisteminę riziką;
teigiamas poveikis ekonomikos augimo potencialo stiprinimui ir piliečių gerovei.
Bankininkystės aktyvų ir BVP santykis R.Europoje – 80 %, o ES – 260 %. Kapitalo rinkų kapitalizacija ES – 60 %, o naujose ES narėse – nuo 8 % Latvijoje iki 40 % Kipre.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

5. FINANSŲ SISTEMOS INTEGRACIJOS PROBLEMOS
Finansinė integracija apsiribojo kapitalo mobilumo padidinimu;
Bendras dėmesys vieningos rinkos sukūrimui paremtas įsitikinimu, kad finansinė integracija automatiškai realizuosis įvedus eurą;
Integracija akcijų rinkose, mažmeninėje bankininkystės srityje yra žemiau potencialo.
Nepakankama, nors pastaraisiais metais suaktyvėjusi, tarpvalstybinė integracija bankų sektoriuje;
Per silpnas politinis suvokimas apie finansų sistemos ir finansinės integracijos teigiamą poveikį Europos ekonomikai. Pavyzdžiui integracija vertybinių popierių rinkoje padidino ES BVP 0,7 procento, vartojimą 0,5 procento.
metais dominavo vidiniai susijungimai, 2005 metais ypač ženklūs tarpvalstybiniai susijungimai – 51,5 procento visų EU susijungimų, Euro zonoje;
Vidaus kredito institucijų rinkos dalis 2006 metais nemažėjo ir sudarė 73 proc. Naujose šalyse narėse užsienio kredito įstaigos kontroliavo 67,7 procento viso kredito įstaigų turto, Euro zonoje tik 17,9 procento viso turto.
Finansų sistemos integracija arba finansinė integracija buvo svarbus elementas nuo EPS pradžios metais prancūzų ekonomisto Delors ataskaitoje buvo pristatytas trijų etapų EPS įvedimo planas. Pristatant pirmąjį EPS etapą raporte teigiama, jog finansiniame sektoriuje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visų finansinės integracijos kliūčių panaikinimui. Per Bendrijos direktyvų įgyvendinimą, vieningos finansinės erdvės, kurios visi pinigų ir finansiniai instrumentais cirkuliuoja laisvai, ir bankų, vertybinių popierių, draudimo paslaugos siūlomos vienodai. Paradoksalu, tačiau trečiasis EPS etapas įgyvendintas, iki galo neįgyvendinus pirmojo EPS etapo.
Euro įvedimas finansinę integraciją labiausiai paskatino pinigų rinkos instrumentų srityje. Tačiau akcijų rinkoe, mažmeninėje bankininkystės srityje yra žemiau potencialo. Finansų įstaigų susiliejimas taip pat yra vangus, nors pastaraisiais metais stebimas šio segmento suaktyvėjimas.
Šios išvados gautos analizuojant ECB nuo 2005 metų skelbiamus kiekybinius finansinės integracijos rodiklius.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

6. Baltijos valstybių ir Euro zonos bankų sektorius ir jo aktyvumas
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

7. Baltijos valstybių bankų plėtros Eurozonoje prognozės
2006
2007
2008
2009
Vidutinis metinis pokytis, proc.
Lietuva
Bankinio sektoriaus dydis
0,7185
0,8320
0,9334
1,0252
9,29
Bankinio sektoriaus aktyvumas
0,4713
0,5510
0,6313
0,7040
10,55
Latvija
1,4121
1,5193
1,6221
1,7059
4,84
0,9652
1,0736
1,1806
1,2693
7,09
Estija
1,1709
1,3147
1,4332
1,5395
7,08
0,8686
0,9747
1,0758
1,1666
7,65
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

8. Šaltinis: www.ecb.eu; EU banking structures, October 2007
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

9. ES finansų sistemos integracijos pagrindai
Europos Sąjungoje galioja nesuderintų nacionalinių taisyklių ir standartų tarpusavio pripažinimas, kadangi ne visas taisykles yra įmanoma suderinti, nes kai kuriais atvejais derinimo sąnaudos gali būti didesnės už suderinimo naudą.
Kapitalo laisvas judėjimas - bendros ES rinkos veikimo pagrindas ir būtina įmonių steigimosi laisvės realizavimo sąlyga bei finansų paslaugų laisvo teikimo Bendrijoje sąlyga.
Kapitalo judėjimo kontrolės gali būti imamasi siekiant sumažinti vidaus skolos tvarkymo sąnaudas ir infliaciją, kai šalis susiduria su biudžeto arba mokėjimų balanso dideliu deficitu.
KAI KURIE INTEGRACIJOS REZULTATAI:
Tarpbankinių paskolų suteikimas į užsienį per pastaruosius 5 metus padidėjo 10%;
Žymiai padidėjo užsienio aktyvai draudimo ir pensijų fondų kompanijose;
Iš įmonių įsigijimų ir susiliejimų tendencijų aiškėja, kad bankų konsolidacija vyksta daugiausia šalių viduje;
paplito susiliejimai ir įsigijimai draudimo sektoriuje.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

10. ES šalių – naujų narių finansų kapitalizacija
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

11. Tarpvalstybiniai bankų susiliejimai
Šaltinis: Statistical Data warehouse, Indicators of Financial Integration; Financial integration in Europe, March 2007.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

12. NACIONALINĖS IŽDO POLITIKOS VAIDMUO ES FINANSŲ SISTEMOJE
Euro zonos šalyse neliko pinigų keitimo kurso, kaip makroekonominės politikos priemonės, buvo centralizuotas pinigų politikos vykdymas. Todėl iždo politika tapo svarbiausiu makroekonominės politikos vykdymo įrankiu nacionalinių vyriausybių dispozicijoje, leidžiančiu daryti įtakos ekonomikos aktyvumui.
Europos Sąjungos narės ir šalys, siekiančios įsivesti eurą, privalo laikytis konvergencijos bei kt. iždo drausmės kriterijų (būtinumas pašalinti valstybės per didelės skolos ir deficito susidarymo galimybes), nustatytų Mastrichto sutartyje.
Mastrichto sutartyje nėra specialių nuostatų, nustatančių valstybės finansų planavimą, todėl iždo politika gali būti naudojama kaip atsakas į ekonomikos pokyčius, kurie savo ruožtu nevienodai veikia atskirų šalių ekonomikas.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

13. PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMO POVEIKIS IŽDO POLITIKAI
Europos pinigų integracijos pradžioje biudžetų deficitas ilgą laiką buvo gana aukštas, valstybės skola nuolatos didėjo, augo valstybės vaidmuo ekonomikoje, dėl to didėjo valstybės pajamų santykis su BVP, tai sunkino privataus sektoriaus konkurencingumo augimą ir rinkos funkcionavimą.
Vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, valstybės narės įsipareigoja per vidutinį laikotarpį pasiekti subalansuotą arba perteklinį vyriausybės biudžetą. Europos Sąjungos iždo politikos strategija numato išlaikyti subalansuotą bendrą biudžetą per vidutinį laikotarpį, o maksimalus leistinas 3 procentų dydžio deficitas gali būti tik ekonomikos nuosmukio laikiną laikotarpį.
Europos Sąjungos Tarybos biudžeto priežiūros ir ekonominės politikos koordinavimo priežiūros taisyklėse numatyta, kad ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvaujanti valstybė turi parengti stabilumo programą, nustatančią vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Šalys, neįvedusios euro, bet priklausančios Europos Sąjungai, taip pat turi rengti konvergencijos programas;
Europos Sąjungos Tarybos taisyklės apibrėžia biudžeto perviršinio deficito procedūrų pagreitinimą ir identifikavimą. Komisija prižiūri biudžeto būklę ir valstybės skolos dydį valstybėse narėse, bei tikrina biudžetinės drausmės laikymąsi. Numatytos baudos už nustatytų kriterijų nesilaikymą.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

14. ES iždo politikos skaidrumas ir cikliškumas
Euro sistemos valstybės savo stabilumo programose pristato:
vidutinio laikotarpio biudžeto balanso ir skolos tikslus, ekonomines prielaidas ir
numatomas įgyvendinti vyriausybės biudžeto pajamų ir išlaidų stabilizavimo priemones bei analizę, kaip šios prielaidos paveiks deficito ir skolos lygius,
du kartus per metus šalys teikia ataskaitas ir pasiūlymus Europos Komisijai.
Siekiant tvaraus biudžeto ir automatiškų stabilizatorių laisvo funkcionavimo, vidutinį laikotarpį planuojami šalių biudžeto deficito ir skolos rodikliai turi remtis viešųjų finansų konsolidacijos tvirta ir ambicinga strategija. Ji stabilizuoja vidaus paklausą ir gamybą trumpalaikėje perspektyvoje.
Ekonominės ir pinigų sąjungos šalims tam tikrą išorinį poveikį turi nacionalinės iždo politikos sprendimai. Siekiant neutralizuoti šį poveikį, ekonominės ir pinigų sąjungos efektyvesnės iždo politikos nacionaliniai sprendimai turi būti koordinuojami. Viena iš svarbiausių ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų yra „stabilios valstybės“ filosofija, išreiškianti subalansuoto biudžeto siekį.
Iždo politikos nuostatų reglamentavimas Mastrichto sutartyje ir detalizavimas Stabilumo ir augimo pakte ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimo pirmaisiais metais visiškai pasiteisino.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

15. ES cikliškumas dabar
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

16. ES STABILUMO IR AUGIMO PAKTAS
ES Stabilumo ir augimo paktas yra veiksminga ir reikalinga priemonė. Tai - bendrųjų principų įgyvendinimo priemonė naudojantis skaidria ir prognozuojama struktūra su pakankama ekonominio manevro erdve.
2001 m. buvo patikslintas Elgesio kodeksas, kuris pakeitė stabilumo ir konvergencijos programų turinius ir jų pateikimo tvarką. Jame akcentuojama:
biudžeto politikos programų tikslai turi remtis makroekonomikos išoriniais vertinimais, dėl kurių parametrų iš anksto turi būti nuspręsta bendrai;
patikslinta vidutinio laikotarpio beveik subalansuoto arba perviršinio biudžeto bendra samprata;
programose turi būti nimatytas viešųjų finansų tvarumo ir kokybės įvertinimas atsižvelgiant į 2000 m. Lisabonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas ir tikslus;
padidinama galimybė įvertinti nacionalinėse programose numatytų biudžeto politikų poveikį visai euro zonai.
Dėl Europos senėjančios visuomenės ir valstybių didelių socialinių įsipareigojimų išlieka naujų reformų būtinybė.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

17. EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO VAIDMUO
Per biudžetus ne tik perskirstomi turtingesnių regionų ištekliai mažiau išsivysčiusiems, bet taip pat vykdoma ir ekonomikos reguliavimo anticiklinė politika. Taigi modernioje Euro pinigų erdvėje su bendra pinigų sistema federaliniai biudžetai yra labai svarbūs.
ES Valstybės narės pastoviai nesutaria dėl didesnio lėšų perskirstymo tarp šalių narių. Piniginių lėšų perskirstymo lygis ir bendrų korekcijų mechanizmas ateityje turėtų būti sprendžiamas veiksmingiau.
Pasipriešinimas Europos Sąjungos biudžeto padidinimui rodo jos pagrindinių valstybių vidinių interesų dominavimą ir socialinio bei politinio solidarumo nepakankamą lygį.
Bendrija neturi teisės skolintis einamųjų išlaidų finansavimui, taigi ES biudžetas turi būti nedeficitinis. Jo įplaukos valdomos vienbalsiai priimamais Europos Sąjungos Tarybos sprendimais, kuriuos pagal konstitucines normas patvirtina visos valstybės narės. Bendrijos biudžeto išlaidų augimą riboja gaunamų pajamų dydis.
Siekiant palaikyti biudžeto drausmę, Europos Komisija neteikia jokių pasiūlymų, galinčių didinti biudžeto išlaidas, jeigu nėra garantijų, kad siūlomos priemonės galėtų būti finansuojamos iš Bendrijos nuosavų lėšų.
Biudžetines procedūras reglamentuoja Mastrichto sutarties nuostatos. Jose reglamentuojamos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios biudžeto formavimo ir vykdymo procese, funkcijos, terminai, kurių privaloma laikytis.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

18. EUROPOS SĄJUNGOS IŽDO POLITIKOS SUDERINIMO ESMĖ
ES Iždo politikos derinimas su Europos Sąjungos steigimo sutarties reikalavimais ir biudžeto deficito būklės konvergencija tvarumo linkme buvo ir išlieka vienas iš svarbiausių Europos pinigų integracijos uždavinių.
Iždo deficito sumažinimas turi būti pasiektas įgyvendinant priemones, ateityje nekelsiančias pavojaus, kad nebus išlaikytas stabilus balansas. Siekiant išlaikyti stabilią konvergenciją yra reikalinga tikslinti rizikos vertinimą. Skolos valdymo strategija turi būti modeliuojama įtvirtinant ilgalaikį makroekonominį stabilumą ir įvertinant iždo riziką.
Mastrichto sutartis apibrėžia ne tik skolos ir deficito ribas, bet kartu numato jų apskaitos įvertinimo principus:
skaidrumas (ir būtinumas vengti paslėptų skolų);
viešojo sektoriaus įmonių finansinės būklės ir įsipareigojimų įvertinimas (atsižvelgiant į galimas paslėptines sąnaudas);
kaupimo metodas;
įsipareigojimų asimetrinis fiksavimas per visą jų egzistavimo laikotarpį;
netiesioginių įsipareigojimų ir viešojo sektoriaus išvestinių priemonių įvertinimas;
vietinės valiutos devalvavimo įtakos valstybės skolai įvertinimas.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

19. ES valstybių skolos rodiklių dinamika
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

20. ES naujų narių neapmokėtos valstybės skolos dydis (obligacijos proc nuo BVP)
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

21. Daugiašalė ES šalių iždo politikos priežiūra
Tam, kad ES ekonominė ir pinigų sąjunga efektyviai funkcionuotų, yra būtina koordinuota ir daugiašalė šalių iždo politikos priežiūra. Reikalinga gera informacinė biudžeto operacijų sistema, besiremianti aiškiais ir bendrai suformuotais apskaitos principais, taip pat geri administraciniai ir analitiniai gebėjimai.
Kiekvienoje stojančioje šalyje laipsniškai kuriamas iždo politikos koordinavimo tarp politinių institucijų, ministerijų ir žinybų bei nacionalinio centrinio banko mechanizmas.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

22. Stojančiųjų į ES šalių iždo politikos stiprinimo pagrindinės kryptys:
Narystė ES pirmiausia priklauso nuo šalių narių individualiai pasiektos pažangos vykdant konvergencijos kriterijus ir nuo gebėjimo vidutinį laikotarpį išlaikyti iždo tvarumą. Tam būtina:
apibrėžti valstybės įsipareigojimų patikimumo ribas;
nustatyti ateities biudžetinių poreikių finansavimo patikimumo vertę;
identifikuoti ir klasifikuoti iždo rizikas, susijusias su vyriausybės politika ir pažadais,
sudaryti iždo rizikos matricą;
įvertinti ir įtraukti į apskaitą netiesioginių įsipareigojimų ir kitokių rizikų grynąją dabartinę vertę;
įtraukti į apskaitą, prižiūrėti ir vertinti vyriausybių ūkio rėmimo programų faktines sąnaudas;
numatyti atidėjinius arba atsargą iždo rizikos visam portfeliui padengti;
vertinti ir kontroliuoti atskirų programų ir įsipareigojimų riziką;
valdyti riziką, įskaitant ir netiesioginius įsipareigojimus viename portfelyje.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

23. EUROPOS CENTRINIAI BANKAI KAIP ES FINANSŲ SISTEMOS DALIS
Europos centrinių bankų sistema analizuoja finansų stabilumo rizikas, vykdo finansų sistemos stebėseną ir teikia siūlymus kompetentingoms ES institucijoms.
ES Finansų sistemos infrastruktūros pagrindą sudaro ECBS prižiūrimos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

24. Užsienio investuotojų dalis ES naujų narių bankiniame sektoriuje, % visame turte
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

25. DIDŽIAUSIŲ EUROPOS BANKŲ TARPVALSTYBINĖ VEIKLA
Europos 15 didžiausių bankų (mažėjančiai pagal rinkos vertę)
Šalis
Turtas kilmės šalyje (1997)
Turtas likusioje Europoje (1997)
Turtas kilmės šalyje (2006)
Turtas likusioje Europoje (2006)
HSBC UK
35% 4%
27%
12%
RBS
81% 1%
68% 7%
Santander ES
55% 8%
26%
58%
BNP Paribas FR
53%
19%
20%
ING NL
11%
23%
16%
UniCredit IT
77%
17%
70%
Barclays
71%
41%
ABN Amro
38%
15%
29%
43%
Intesa Sanpaolo
84%
BBVA
85% 3%
61% 9%
Société Générale (b)
80%
54%
Deutsche Bank DE
32%
18%
47%
HBOS
83%
Crédit Agricole
88%
13%
Lloyds TSB
86% 5%
95% 2%
Vidurkis (nesvertinis)
66%
51%
24%
Vudurkis (turto svertinis)
60%
48%
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

26. ES KREDITO SISTEMOS STRUKTŪRINIAI POKYČIAI
Šaltinis: EU banking structures, October 2007.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

27. ES kredito sistemos plėtra
Šaltinis: EU banking structures, October 2007.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

28. ES VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKŲ INTEGRACIJA
Šaltinis: Statistical Data Warehouse, Indicators of Financial Integration;Financial integration in Europe, March 2007
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

29. ES akcijų rinkų integracijos tendencijos
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

30. Nepatenkinama finansinė integracija ES šalių mažmeninėje bankininkystėje
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

31. Pagrindiniai ES finansiniai rodikliai 2006 m.
ES FINANSŲ SISTEMA 2007

32. ES FINANSŲ SISTEMA 2007

33. ES vyriausybių biudžetai ES finansų sistemoje 2006 m
ES FINANSŲ SISTEMA 2007