Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos

Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos
2 tema Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos

© Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė
INT apsaugos sistemos Nacionalinės apsaugos sistemos Reguliuojančios paskirų int objektų apsaugą Tarptautinės sistemos Derinančios reguliavimą Centralizuojančios registravimo procedūras Numatančios savarankišką apsaugos sistemą Regioninės (ypač ES sistemos) Reguliuojančios savarankišką paskirų int objektų apsaugą Skirtos apsaugos derinimui © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Nacionalinė sistema Nacionalinė apsaugos sistema Įstatymai, reglamentuojantys paskirų int objektų apsaugą 1999 m. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. redakcija) 1994 m. Patentų įstatymas 2000 m. Prekių ženklų įstatymas 2002 m. Dizaino įstatymas 1998 m. Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas 2001 m. Augalų veislių apsaugos įstatymas 1999 m. Konkurencijos įstatymas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Tarptautinės sistemos
Tarptautinės sutartys, skirtos Tam tikrų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos derinimui Tam tikrų intelektinės nuosavybės objektų registracijai centralizuoti Sukurti tam tikrų intelektinės nuosavybės objektų savarankišką apsaugą © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Europos Sąjungos teisės įtaka
Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos ES Apsaugos derinimas Direktyvos Savarankiškų tam tikrų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemų sukūrimas Bendrijos prekių ženklas (ES prekių ženklas) Bendrijos dizainas Bendrijos augalų veislės Geografinių nuorodų registravimas ES Bendrų Vidaus rinkos principų įtaka INT įgyvendinimui © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Tarpusavio santykis Autonomijos principas Veikiantis visiška apimtimi, išskyrus išimtis Veikiantis ribota apimtimi Vieningumo principas Būdingas tik kai kurioms savarankiškoms regioninėms sistemoms ir tai ne visiška apimtimi Koegzistencijos principas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Tarptautinės sutartys (1)
Apsaugos reguliavimo derinimas 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 1994 m. TRIPS (Agreement on Trade-Related-Aspects of Intellectual Property Rights) Kitos sutartys (paminėtos prie atskirų temų) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Pagrindiniai principai Nacionalinės apsaugos režimas Kiekvienos į Sąjungą įeinančios šalies piliečiai kitose šalyse naudojasi pramoninės nuosavybės apsaugos atžvilgiu tokiomis pat privilegijomis, kurias šiuo metu arba ateityje suteikia atitinkami įstatymai saviems piliečiams, nevaržant šioje Konvencijoje numatytų teisių. Iš to seka, kad jų teisės bus saugomos taip pat, kaip ir tos šalies piliečių teisės, ir jie naudosis tomis pat teisėtomis apsaugos priemonėmis nuo bet kokio pasikėsinimo į jų teises, jeigu jie laikysis sąlygų ir formalumų, numatytų savo šalies piliečiams (Paryžiaus konvencijos 2 str. 1 d.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Nacionalinės apsaugos režimas Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šiosKonvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija (Berno konvencijos 5 str. 1 d.) Šis principas numatytas ir kitose tarptautinėse sutartyse 1961 m. Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (2 str. 2 d.) 1994 m. TRIPS sutartis (3 str. 1 d.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Didžiausio palankumo režimas TRIPS sutarties 4 str. 1 d. Valstybė narė bet kurios kitos valstybės nacionaliniams subjektams teikiamą pranašumą, palankumą, privilegiją ar imunitetą turi taikyti besąlygiškai visų kitų valstybių narių subjektams Yra šio principo taikymo išimčių Minimalios apsaugos (jus conventions) principas Tarptautinės sutarties galiojimo ir taikymo autonominis sureguliavimas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Registracijos procedūrų vienodinimas ir centralizavimas Paryžiaus konvencija – prioriteto teisė ir terminai Patentų teisė 1970 m. Patentinės kooperacijos sutartis Prekių ženklų teisė 1891 m. Madrido sutartis dėl tarptautinio prekių ženklų registravimo 1989 m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Dizaino teisė 1960 m. Hagos sutartis dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, paskutinį kartą peržiūrėta 1999 m. priimant Hagos sutarties Ženevos aktą Savarankiškų apsaugos sistemų sukūrimas 1973 m. Europos patentų konvencija (2000 m. nauja redakcija) Europos patento sistema © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (1) Įsteigta remiantis 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašyta ir pakeista 1979 m. spalio 2 d. Konvencija dėl Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo PINO narės yra 184 valstybės PINO – viena iš specializuotų JT įstaigų © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (2) Pagrindiniai tikslai Koordinuoti valstybių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Užtikrinti egzistuojančių Sąjungų administravimą (rūpintis jų administraciniu bendradarbiavimu) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (3) Pagrindinės funkcijos, susijusios su Nacionalinių intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymų harmonizavimu ir renginių, susijusių su intelektinės nuosavybės apsaugos gerinimu, rengimu Pagalbos teikimu valstybėms dėl intelektinės nuosavybės klausimų Dalyvavimu rengiant įvairias tarptautines sutartis, skirtas intelektinės nuosavybės apsaugai Tyrimų atlikimu intelektinės nuosavybės srityje © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (4) Tarnybų, užsiimančių tarptautine intelektinės nuosavybės objektų registracija, veiklos užtikrinimu bei tokių registracijų duomenų skelbimu Administracinių funkcijų atlikimu Kita veikla, skirta intelektinės nuosavybės apsaugai © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (5) PINO nare gali būti Bet kuri valstybė, esanti bet kurios Sąjungos nare Bet kuri valstybė, nesanti bet kurios Sąjungos nare, jeigu: Ji yra JT, kurios nors JT specializuotų įstaigų, Tarptautinės atominės energijos agentūros arba Tarptautinio teismo Statuto nare Ji yra PINO Generalinės asamblėjos pakviesta tapti PINO nare © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PINO (6) Generalinė Asamblėja Konferencija Koordinacinis Komitetas Tarptautinis biuras (Organizacijos Sekretoriatas) Generalinis direktorius ir jo pavaduotojai PINO būstinė yra Ženevoje (Šveicarija), jos koordinacinis biuras Niujorke (JAV) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

PPO Įsteigta nuo 1995 m. sausio 1 d. (pagrindas – 1994 m. balandžio 15 d. Sutartis dėl Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo) Intelektinės nuosavybės teisių apsaugai svarbi – Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS, angl. Agreement on Trade-Related-Aspects of Intellectual Property Rights) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Intelektinės nuosavybės teisės ir ES (1)
Bendri intelektinės nuosavybės teisių reguliavimo ES prielaidos ir tikslai Prielaidos Intelektinės nuosavybės teisių teritorialumas Nevienodas teisinis reguliavimas Tikslai Integracinis tikslas Vidaus rinkos funkcionavimo užtikrinimas Pagrindinių laisvių (ypač laisvo prekių / paslaugų teikimo) įgyvendinimo užtikrinimas Vienodos konkurencijos Vidaus rinkoje užtikrinimas Investicijų ir inovacijų skatinimas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

ES institucijų kompetencija intelektinės nuosavybės teisių reguliavimo srityje Sutarties dėl ES veikimo (suvest. red.) 345 str. (EB steigimo sutarties ex 295 str.) Ši sutartis jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

EB sutarties 295 straipsnio prasme nuosavybės sistema suprantama, kaip apimanti visas teises, sudarančias valstybių narių konstitucijų garantuotą nuosavybės teisės turinį, tačiau šis sutarties straipsnis nėra draudžiantis Bendrijos kompetencijos nustatyti nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus (ETT sprendimai jungtinėje byloje C-56/64 ir C-58/64, Consten and Grundig v. Commisssion; byloje C-24/67, Parke Davis and Co v Probel) EB sutarties 295 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad valstybės narės savo intelektinės nuosavybės teises reguliuojančiuose įstatymuose gali nustatyti nuostatas, kurios prieštarautų laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principui (ETT sprendimas byloje C- C-350/92, Kingdom of Spain v Commission (1995) ECR I-1985) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Europos Bendrijos steigimo sutartis 14 str. 1-2 d. ir 95 str. 1 d. Bendrija imasi priemonių [...] iki 1992 m. gruodžio 31 d. būtų palaipsniui sukurta vidaus rinka Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal šios Sutarties nuostatas užtikrinamas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas [...] nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Sutarties dėl ES veikimo (suvestinė red.) 2 str. 3 d. Sąjunga sukuria vidaus rinką Sutarties dėl ES veikimo (suvest. red.) Vidaus rinka priklauso pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai (4 str. 2 d. (a) p.) Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas (26 str. 1 d.) (EB sut. ex 14 str.) Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas (26 str. 2 d.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Lisabonos sutartis 2 str. 84 p. Papildoma EB steigimo sutartis 97a straipsniu (Sutarties dėl ES veikimo (suvestinė red.) 118 str.) Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą procedūrą, nustato priemones, kuriomis sukuriami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota teisių suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Priemonės Reguliavimo vienodinimas ir derinimas Savarankiškų autonomiškų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemų sukūrimas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Intelektinės nuosavybės teisių reguliavimo ES pagrindiniai bruožai Pirminiai teisės aktai: aktualūs Sutarties dėl ES veikimo 34 str. (EB sut. ex28 str. (EEB sut. ex 30 str.) ir 36 (EB sut. ex 3O ir EEB sut. ex 36 str.) ir str. (EB sut. ex str. (EEB sut. ex str.) Dominuoja antriniai teisės aktai, priimami remiantis Europos Bendrijos sutartimi Antriniai teisės aktai Reglamentai Direktyvos Komisijos reglamentai, įgyvendinantys Tarybos reglamentus © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Pagal reguliavimo apimtį išskirtini Teisės aktai, skirti bendrai visų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai Teisės aktai, skirti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai reguliuoti Teisės aktai, skirti atskirų pramoninės nuosavybės objektų apsaugai reguliuoti © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Pagal reguliavimo paskirtį ir tikslus išskirtini Teisės aktai (direktyvos), skirti valstybių narių intelektinės nuosavybės teises reguliuojančių įstatymų normų derinimui Teisės aktai (reglamentai), skirti vienodų taisyklių, galiojančių visų Bendrijos valstybių narių teritorijose ir reguliuojančių atitinkamus intelektinės nuosavybės teisės klausimus Teisės aktai (reglamentai), skirti atskiroms savarankiškoms intelektinės nuosavybės objektų apsaugos sistemoms sukurti ir jų veiklai užtikrinti © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Diskriminavimo draudimo principas Sutarties dėl ES veikimo 18 str. (EB sut. ex 12 str.) Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės Vienos valstybės narės piliečiai kitoje valstybėje narėje negali būti blogesnėje padėtyje nei tos valstybės piliečiai ETT sprendimas Phil Collins byloje C-92/92; C-326/92 ETT sprendimas Ricordi byloje C-360/00 ETT sprendimas Tod’s SpA a. o. / Heyraud SA byloje C-28/04 © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Phil Collins bylos pozicijos Diskriminavimo draudimo taisyklė pažeidžiama, jeigu vienos valstybės narės teisės normos nesuteikia kitos valstybės narės autoriams, atlikėjams, taip pat tiems, kurie turi pirmųjų teises, teisės, kurią pirmosios valstybės narės teisės normos pripažįsta savo nacionaliniams subjektams Iš kiekvienos valstybės narės reikalauja, kad ji asmeniui, kuris yra kokios nors valstybės narės pilietis ir kuris yra Bendrijos teisynu reguliuojamoje situacijoje, užtikrintų visiškai vienodą traktavimą ir užtikrintų jam taip išimtines teises, lyg tai būtų taikytina tos valstybės narės nacionaliniams subjektams Kiekvienas kitos valstybės narės autorius, atlikėjas, taip pat tas, kuris turi pirmųjų teises, kreipdamasis į nacionalinį teismą tiesiogiai gali remtis nediskriminavimo principu tam, kad jam būtų suteikiama tokia pati apsauga, kaip ir tos valstybės narės nacionaliniams subjektams © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Laisvas prekių ir laisvas paslaugų judėjimas Sutarties dėl ES veikimo 34 str. (EB sut. ex 28 str.) Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės Kiekybiniai apribojimai – bet kokios priemonės, reiškiančios visišką arba dalinį prekių eksporto, importo ar tranzito suvaržymą Sutarties dėl ES veikimo 56 str. (EB sut. ex 49 str.) […] Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Sutarties dėl ES veikimo 36 str. (EB sut. ex 30 str.) 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar architektūros vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais [...]. © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

ETT pozicijos dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės sampratos pagal Sutarties dėl ES veikimo 36 str. (EB sut. ex 30 str.) Patentų teisės (ETT spr. byloje C-15/74, Centrafarm v Sterling Drug) Pramoninio dizaino teisės (ETT spr. byloje C-144/81, Keurkoop v Nancy Kean Gifts) Naudingųjų modelių teisės, augalų veislių teisės (ETT sprendimą byloje C-258/78, Nungesser v Commission) Prekių ženklų ir kitokių žymėjimų teisės (ETT spr. byloje C-192/73, Van Zuylen frères v Hag AG) Teisės, atsirandančios dėl geografinių nuorodų ar kilmės pavadinimų (ETT sprendimą byloje C-12/74, Commission v Germany) Autorių turtinės teisės ir gretutinės teisės (ETT spr. byloje C-78/70, Deutsche Grammophon GmbH v Metro-SB-Grossmaerkte GmbH and Co. KG) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Laisvas prekių judėjimas ir intelektinės nuosavybės teisės ETT: Nacionalinės teisės reglamentavimo skirtumai gali sukurti kliūtis laisvam patentuotų produktų judėjimui Bendrojoje rinkoje. Pagal Sutarties 30 straipsnį nustatytą pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos pagrindą, importo draudimas ir apribojimai gali būti teisėti, tačiau tik kol taikomos priemonės nesukuria nesąžiningos diskriminacijos ar prekybos tarp valstybių narių netiesioginio suvaržymo (Parke Davis a. o. byla, 1968 m.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Laisvas prekių judėjimas ir intelektinės nuosavybės teisės ETT: Jei remiantis autorių teisėmis būtų galima valstybėje narėje uždrausti prekybą prekėmis, kurios teisių turėtojo ar jo sutikimu buvo parduotos kitos valstybės narės teritorijoje, vien tik siekiant tikslo, kad ta prekyba nevyktų pirmojoje valstybėje narėje, toks draudimas įteisintų izoliaciją tarp nacionalinių rinkų ir būtų nesuderinamas su pagrindiniu Sutarties tikslu – sujungti nacionalines rinkas į Vieningą rinką (Deutsche Grammophon byla, 1971 m.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

ETT pozicijos Sąvokų “egzistavimas” ir “įgyvendinimas” (angl. – “existense”, “exercise”) atskyrimas Sąvoka “specifinis dalykas” (“specific object”) Teisių išnaudojimo taisyklė (“exhaustion of rights”) (ETT sprendimai jungtinėje byloje C-56/64 ir C-58/64, Consten and Grundig v. Commisssion; byloje C-78/70, Deutsche Grammophon GmbH v. Metro-SB-Grossmaerkte GmbH und Co, ir kt.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Regioninio platinimo išnaudojimo taisyklė Valstybės narės įstatymais saugomų intelektinės nuosavybės teisių turėtojas negali remdamasis šiomis teisėmis drausti prekių, kurios jo paties ar jo sutikimu trečiųjų asmenų, arba nuo jo ekonomiškai priklausomos įmonės buvo išleistos į Bendrijos vidaus apyvartą kitos valstybės narės teritorijoje, įvežimo ir platinimo į bet kurios kitos valstybės narės teritoriją (ETT spr. byloje C-15/74, Centrafarm v Sterling Drug, taip pat kt. ETT sprendimai) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Bendra Bendrijų konkurencijos politika ir intelektinės nuosavybės teisės ETT: intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių skirtumai įtakoja prekybą tarp valstybių narių ir neigiamai veikia konkurencijos santykius Vidaus rinkoje, iškreipia konkurenciją ir trukdo rinkos santykiams (Javico v. Yves Saint Laurent Parfurms SA byla, 1998 m.) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Sutarties dėl ES veikimo 101 str. (EB sut. ex 81 str.) – karteliniai susitarimai Susitarimai dėl išimtinio platinimo / išimtinių licencijų Pramoninės nuosavybės teisės įgyvendinimas gali pažeisti EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį, jeigu toks įgyvendinimas yra kartelinio susitarimo dalykas, priemonė ar padarinys, nukreiptas konkurencijos Bendrijos rinkos trukdymui, ribojimui ar iškraipymui ( ETT sprendimas jungtinėje byloje C-56/64 ir C-58/64, Consten and Grundig) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Išimtinių licencijų atvejai Išimtinių licencijų su visiška teritorijos apsauga suteikimas pakliūna į EB sutarties 81 str. 1 d. taikymo sritį ( ETT sprendimas byloje C-258/78, L. C. Nungesser / K. Eisele) Išimtinės licencijos suteikimas, atsižvelgiant į licencijos terminą ir apimtį, gali pakliūti į EB sutarties 81 str. 1 d. taikymo sritį, jeigu dėl to konkurentams esmingai trukdoma įeiti į rinką (pvz., sprendimą byloje C-262/81, Coditel II) Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų tarpusavio elgesys, kai kiekviena asociacija, esantiems kitoje valstybėje-narėje naudotojams, atsisako ar turi tikslą atsisakyti suteikti leidimus naudotis teisėmis, kai jie tiesiogiai kreipiasi į jų buvimo vietos asociaciją Turi būti atsižvelgiama į EB sutarties 81 str. 3 d. nuostatas © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Reikšmingi teisės aktai Komisijos reglamentas (ES) Nr. 316/2014 dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 (3) straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimų grupėms (pakeitęs Komisijos reglamentą (EB) Nr. 772/2004) Numato bendrąją išimtį ES sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo – jeigu int nėra pagrindiniu susitarimo dalyku Komisijos komunikatas dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairės © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Reikšmingi teisės aktai Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 (3) straipsnio taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (pakeitęs Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2790/1999) Taikoma bendroji išimtis vertikalaus pob. susitarimams, kuriuose yra sąlygų dėl int. nuos. teisių, jeigu int nėra pagrindiniu susitarimo dalyku Komisijos komunikatas Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio taikymo vertikaliųjų apribojimų susitarimams gairės © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (Sutarties dėl ES veikimo 102 str. (EB sut. ex 82 str.) Išimtinių intelektinės nuosavybės teisių turėjimas ir jų įgyvendinimas pats savaime nesukuria piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bet priklausomai nuo aplinkybių išimtinių teisių įgyvendinimas gali patekti į Sutarties 82 straipsnio taikymo sritį ( ETT sprendimas byloje C-24/67, Parke Davis; ETT sprendimas byloje C-78/70, Deutsche Grammophon) Piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi gali sukelti, pavyzdžiui Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų, palyginti su kitose valstybėse-narėse esančių asociacijų tarifais, nustatyti ir imami pernelyg dideli atlyginimų už naudojimąsi teisėmis tarifai © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Su kolektyvinio administravimo asociacijos veiklos tikslais nesusijusių įsipareigojimų teisių turėtojams, kurie yra tokių asociacijų nariais, nustatymas, kai jie neproporcingai apriboja teisių turėtojų laisvę įgyvendinti jų turimas teises Aktuali esminių išteklių doktrina (angl. Essentials Facilities Doctrine) © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Intelektinės nuosavybės teisių reguliavimas ES (1)
Bendri visoms intelektinės nuosavybės teisėms 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias prekes 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Autorių teises ir gretutines teises reguliuojančios ES direktyvos 12 direktyvų Nurodytos prie 3 temos “Autorių teisės bendrosios nuostatos” Pramoninės nuosavybės teises reguliuojantys ES reglamentai ir direktyvos Nurodyti prie 8 temos “Pramoninės nuosavybės bendrosios nuostatos” ir prie atskirų kitų pramoninės nuosavybės temų © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Naujos iniciatyvos ES Komisijos Vieningos skaitmeninės rinkos strategija (2015 m. gegužės 6 d.) Harmonizuoti baudžiamųjų priemonių taikymą Autorių teisė 2015 m. rugpjūčio 24 d. ES Komisijos konsultacija dėl Palydovinio transliavimo direktyvos peržiūrėjimo 2008 m. liepos 16 d. EB Komisija paskelbė Žaliąją knygą „Autorių teisės žinių ekonomikoje” ir vėliau iš to plaukiančius dokumentus dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje reformos Patentų teisė Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl kompiuterių programų patentavimo © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Naudingųjų modelių apsauga Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl taisyklių, susijusių su naudingųjų modelių apsauga, vienodinimo (1999 m. birželio 6 d. COM (99) 309) Dizaino teisė Pasiūlymas dėl 1998 m. Dizaino direktyvos pakeitimų ES Komisijos iniciatyva bendrai peržiūrėti Dizaino diretkyvą © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Europos svarbiausios institucijos, veikiančios intelektinės nuosavybės srityje Europos patentų organizacija (įsteigta 1973 m. Miunchene pasirašyta Konvencija dėl Europos patentų išdavimo) Miunchene Europos patentų tarnyba ES Intelektinės nuosavybės biuras (ex Vidaus rinkos harmonizavimo (prekių ženklai ir dizainai) tarnyba (OHIM) Alikantėje © Prof. V. Mizaras. Intelektinės nuosavybės teisė

Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos

Similar presentations

Presentation on theme: "Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos

Similar presentations

Presentation on theme: "Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback