1. E-sveikata
doc. (HP). Jonas Kairys
2014 m. spalio 29d.

2. Paskaitos turinys E-sveikatos apibrėžimas, sąvokos ir samprata
E-sveikata Lietuvoje
Teisinė bazė
E-sveikatos istorija Lietuvoje
E-sveikatos situacija Lietuvoje
E-sveikata Europoje ir Pasaulyje
Telemedicina ir M-sveikata
Apibendrinimas ir Jūsų klausimai
Šios paskaitos metu aptarsime pagrindines su e-sveikata susijusias temas:
E-sveikatos apibrėžimas, sąvokos ir samprata
E-sveikata Lietuvoje
Teisinė bazė
E-sveikatos istorija Lietuvoje
E-sveikatos situacija Lietuvoje
E-sveikata Europoje ir Pasaulyje
Telemedicina ir M-sveikata

3. E-sveikatos apibrėžimas, sąvokos ir samprata
Lietuvoje sąvoka e-sveikata (angl. E-health arba eHealth) apibrėžiama kaip sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją interneto ir panašių skaitmeninių technologijų priemonėmis.
Terminas e-sveikata apima sveikatos priežiūros ar sveikatinimo paslaugas ir/ar sistemas, kurios yra teikiamos ar veikia informacinių technologijų pagalba.

4. E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata
E-Sveikata - reiškia priemones ir paslaugas, kurios dėl naudojamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gali pagerinti prevenciją, diagnozavimą, gydymą, stebėjimą ir valdymą
E-Sveikata gali būti naudinga visai visuomenei, nes naudojant e. sveikatos priemones galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas daugėja, o sveikatos sektorius tampa veiksmingesnis
E. sveikata:
reiškia priemones ir paslaugas, kurios dėl naudojamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gali pagerinti prevenciją, diagnozavimą, gydymą, stebėjimą ir valdymą;
gali būti naudinga visai visuomenei, nes naudojant e. sveikatos priemones galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas daugėja, o sveikatos sektorius tampa veiksmingesnis;
ją sudaro pacientų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, ligoninių, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimasis informacija ir duomenimis, elektroniniai sveikatos įrašai, telemedicinos paslaugos, nešiojamieji pacientų stebėjimo prietaisai, operacinių grafikų sudarymo programinė įranga, robotizuota chirurgija, fundamentiniai virtualaus fiziologinio žmogaus moksliniai tyrimai ir kt.

5. E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata
E-Sveikatą sudaro pacientų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, ligoninių, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimasis informacija ir duomenimis, elektroniniai sveikatos įrašai, telemedicinos paslaugos, nešiojamieji pacientų stebėjimo prietaisai, operacinių grafikų sudarymo programinė įranga, robotizuota chirurgija, fundamentiniai virtualaus fiziologinio žmogaus moksliniai tyrimai ir kt.

6. E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata
Elektroninė sveikatos istorija (ESI) – elektronine forma kaupimai duomenys apie ankstesnębei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę, užtkrinantys galimybę lengvai gauti šiuos duomenis teikinats sveikatinimo pasluagas ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. Į pacientą rientuota ESI yra e.sveikatos sistmeos pagrindas ir remiasi principu „vienas gydytojas – viena istorija“. Profilaktikos ir prevencijos tikslais ESI apima asmens viso gyvenimo sveikatos duomenis.
Elektronine medicininė istorija (EMI) – vienoje sveikatinimo įstaigoje elektronine forma kaupiai klinikiniai duomenys apie paciento ankstesnę bei dabartinę fizinę ir psichinę sveikatos būklę.

7. E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata
E-receptas – elektroninių receptų išrašymas, centralizuotas saugojimas ir prieigos prie e. recepto sudarymas vaistinėms;
Telemedicina – tai medicininės informacijos naudojimas, pasikeičiant šia informacija per telekomunikacijos ar informacinių technologijų priemones. Pagrindinis šios naujųjų laikų medicinos tikslas – pagerinti paciento sveikatą bei palengvinti sveikatos apsaugos specialistų pasiekiamumą.

8. E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata
m-sveikata - Mobilioji sveikata (angl. mHealth arba m-health) apima „medicininę ir visuomenės sveikatos priežiūrą pasitelkiant mobiliąsias priemones, kaip antai mobiliuosius telefonus, pacientų stebėjimo prietaisus, delninukus ir kitus belaidžius įrenginius“.

9. Istorija
metais bandymas sukurti centralizuotą Nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą (NESS I).
Nebuvo pilnos teisinės bazės užtikrinančios projektų tęstinumą, teisiškai nereglamentuota aplinka;
Dalis techninės įrangos ir sprendimų planuojama panaudoti diegiant bei plėtojant e. sveikatos sistemos programos įgyvendinime.

10. Istorija 2007-2008 metais NESS II projektas.
Projektui lėšos skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos;
Stambiųjų gydymo įstaigų - Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Santariškių klinikų informacinių sistemų kūrimui, medicinos personalo darbo vietų aprūpinimui buvo skirta apie 15 mln. litų. Sukurtos sistemos sėkmingai funkcionuoja ir gydymo įstaigos jomis naudojasi;
Taip pat buvo skirta 3,5 mln. valstybės investicijų lėšų tolesnei sistemos funkcionalumo plėtotei. Dėl šių lėšų valstybė jau ketverius metus bylinėjasi su paslaugas teikusia kompanija. Lėšos neišleistos, vyksta teisminis ginčas.

11. Istorija
Parengta teisinė bazė, įteisinta e. sveikatos sąvoka;
Reglamentuotas e. sveikatos sistemos funkcionavimas;
Reglamentuotas e. sveikatos valstybinių sistemų valdytojas - Sveikatos apsaugos ministerija. Tvarkytoju paskirtas Registrų centras, kaip turintis stiprią informacinę bazę ir infrastruktūrą;
Pateikti 3 stambūs valstybiniai investiciniai projektai – visų sistemų centrinės arba apjungiančiosios dalies, e. recepto ir vaizdų apsikeitimo;
Vykdomi keli stambūs regioniniai projektai, kurie plėtoja gydymo įstaigų informacines sistemas, sujungiant jas regioniniu pagrindu.

12. Teisinė bazė
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo I dalies III skyriumi įstatymas 2011 m. birželio 7 d. Nr. XI-1432 (Žin., 2011, Nr )
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. Įsakymas Nr. V-151 “Dėl e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr ; 2010 Nr )
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. Įsakymas Nr. V-570 “Dėl e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr ; 2010 Nr ).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-89 “Dėl reikalavimų sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr )
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-294 “Dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelio patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr , Žin., 2011, Nr )
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2011 m. rugsėjo 7 d. Nr “Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr )
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. V „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimų ir techninių sąlygų patvirtinimo“ – NAUJA REDAKCIJA

13. Teisinė bazė
Įteisinta Elektroninė sveikatos sistemos (e. sveikatos sistemos) sąvoka;
Patvirtinta E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa;
Patvirtintas E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas;
Patvirtinti ir nustatyti reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms;
Apibrėžtas Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelis;
Patvirtinti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS) nuostatai;
Reglamentuotas ESPBI IS valdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija;
Pagrindiniu ESPBI IS tvarkytoju paskirtas – valstybės įmonė Registrų centras;
Apibrėžti ESPBI IS duomenų teikėjai;
Nustatyti reikalavimai Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su ESPBI ir techninės sąlygos SPĮ IS ir ESPBI IS integracinei sąsajai;

14. e. Sveikatos tikslai
Suteikti galimybes ir skatinti žmones rūpintis savo sveikata;
Sveikatinimo įstaigų ir specialistų darbo pobūdį pakeisti labiau orientuotu į paslaugų teikimą žmogui;
Užtikrinti sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą, sektoriaus veiklos tęstinumą ir valdymą, pagrįstą objektyvia informacija;
Optimizuoti lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai.
e. Sveikatos tikslai:
Suteikti galimybes ir skatinti žmones rūpintis savo sveikata;
Sveikatinimo įstaigų ir specialistų darbo pobūdį pakeisti labiau orientuotu į paslaugų teikimą žmogui;
Užtikrinti sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą, sektoriaus veiklos tęstinumą ir valdymą, pagrįstą objektyvia informacija;
Optimizuoti lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai.

15. e. Sveikatos strategijos uždaviniai pagal tikslines grupes
Žmogus
Išsaugoti ir grąžinti žmogaus sveikatą
Suteikti žmogui lengvesnę prieigą prie informacijos ir paslaugų
Užtikrinti žmogaus informacijos saugumą ir privatumą
Sveikatos įstaiga ir specialistas
Orientuoti sveikatos įstaigą į paslaugų teikimą žmogui
Teikti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas žmogui
Padaryti sveikatos įstaigas prieinamesnes ir skaidresnes
Gerinti specialistų darbo aplinką
Didinti įstaigų efektyvumą ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą
Didinti įstaigų konkurencingumą Lietuvoje ir užsienyje

16. e. Sveikatos strategijos uždaviniai pagal tikslines grupes
Sveikatos sistema
Didinti PSDF ir sistemos išteklių panaudojimo efektyvumą
Sprendimų priėmimo palaikymas pasitelkiant IRT priemones
Didinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį sąveikumą (interoperability) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas
Didinti paslaugų patrauklumą ir konkurencingumą gyventojams iš kitų šalių

17. e. Sveikatos naudos vertinimas
Nauda pacientui – sutaupytas paciento laikas ir daugiau skiriamo dėmesio pacientui
Sveikatinimo įstaigų bendradarbiavimo nauda – sukuriama keičiantis paciento sveikatos ir atliktų tyrimų duomenimis bei naudojant vieningus duomenų tvarkymo ir klasifikavimo metodus
Vidinė įstaigų nauda – įstaigos viduje sukuriama e. Sveikatos sprendimų ekonominė nauda

18. Nauda pacientui e. Sveikatos sritis Nauda pacientui
Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas
Mažėja paciento laukimo laikas, kol gydytojas peržiūri ir užpildo medicininius dokumentus
Siuntimų pas specialistą formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažėja paciento laukimo laikas , kol gydytojas formuoja ir registruoja siuntimus
Atvykimo pas gydytoją registravimas
Mažėja paciento registravimo trukmė
Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažėja paciento laikas, kol gydytojas suformuoja siuntimus tyrimams
Pavyzdžiui, remiantis ekspertiniais vertinimais:
pacientas vidutiniškai užtrunka 2-5 min. registruodamasis pas gydytojus ar specialistus (neskaičiuojant galimo laukimo eilėje);
10-15 min. trunka įprastinė konsultacija pas šeimos gydytoją ar specialistą, kur apie 10 min. vizito laiko tenka informacijos surinkimui ir dokumentų pildymui (ligos istorijos, receptų išrašymui, išrašų rengimui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų, atsineštų atsakymų analizei ir pan.), o apie 5 min. – tiesiogiai paciento apžiūrai ir konsultacijai (paciento išklausymui, pirminei diagnozei).
Be tipinių paciento medicininių dokumentų peržiūros bei pildymo, gydytojas taip pat pildo siuntimus laboratoriniams bei instrumentiniams tyrimams (apie 2 min.) ir siuntimus konsultacijai (apie 10 min).
Numatoma, kad įdiegus eSveikatos sistemą bus sutaupomas medicinos personalo (gydytojų ir registratūros darbuotojų) laikas bei kiti ištekliai.

19. Sveikatos įstaigų bendradarbiavimo nauda
e. Sveikatos sritis
Nauda sveikatinimo įstaigoms
Paciento sveikatos duomenų ir dokumentų mainai tarp įstaigų
Sutaupomos išlaidos popierinių dokumentų kopijų darymui ir siuntimui paštu
Pakartotinas tyrimo rezultato panaudojimas
Mažinamas perteklinių tyrimų darymo skaičius
Duomenų tvarkymas ir klasifikavimas pagal vieningas tvarkas
Mažinamas administracinio darbo laikas tvarkant ir klasifikuojant administracinius, statistinius ir klinikinius duomenis bei klasifikatorius
Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažinamas gydytojų laikas formuojant ir registruojant siuntimus tyrimams

20. Vidinė įstaigų nauda e. Sveikatos sritis
Nauda sveikatos priežūros įstaigoms
Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas
Mažinamas gydytojo darbo laikas peržiūrint bei pildant paciento medicininius dokumentus
Siuntimų tyrimams priėmimas ir rezultatų pateikimas
Mažinamas laboratorijos darbuotojo darbo laikas priimant, registruojant siuntimus bei pateikiant rezultatus
Apsilankymo pas gydytoją registravimas
Mažinamas registratūros darbuotojo laikas registravimui
Automatizuotas ataskaitų ruošimas (statistinių ir administracinių)
Greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir analizuoja ataskaitas
Elektroninių dokumentų naudojimas
Mažiau naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo medžiagų

21. Priemonės 2012-2015 metų Priemonė Aprašymas
Sveikatos informacijos mainų platforma
Pagrindas duomenų mainams tarp įstaigų, elektroninė sveikatos istorija
E. receptas
Efektyvi vaistų kompensavimo apskaita ir valdymas
Vaizdų archyvas
Centrinė tyrimų vaizdų saugykla užtikrinanti pakartotiną duomenų panaudojimą. Sumažins tyrimų dubliavimų skaičių
Registrai
Būtini sveikatos sistemos registrai (Įstaigų, specialistų, vaistų)
Nacionalinio lygmens ligoninių informacinės sistemos (HIS)
18 ligoninių
Regioninės ligoninių informacinės sistemos (HIS)
140 įstaigų
Snomed CT terminija
Standartizuota medicininės terminijos sistema
Telemedicinos taikymas
Telekonsultacijų bei telekonsiliumų taikymas panaudojant aukštos kvalifikacijos profesionalus
Klinikinių sprendimų palaikymo sistema
Informacinė sistema, panaudojanti pasaulines duomenų bazes ir palengvinanti diagnostikos ir gydymo sprendimų priėmimą, analizuodama gydymo atvejo informaciją.

22. E. Sveikatos sistemos architektūros modelis

23. HIS situacija Esančios HIS sistemos; Analizė;
Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai vykdo e. sveikatos plėtros 2009 – 2015 m. programą. Iš ankstesnio Europos Sąjungos paramos periodo buvo sukurtos ir sėkmingai naudojamos 3 universitetinių ligoninių informacinės sistemos (KUL, LSMUL KK, VULSK). Daug sveikatos priežiūros įstaigų savo lėšomis įsidiegė informacines sistemas, naudoja elektroninį parašą medicininių dokumentų pasirašymui. 13 regioninių ir dar 7 nacionaliniai e. sveikatos projektai, kurie padengia beveik visą Lietuvą, yra įtraukti į valstybės projektų sąrašą. Lietuvos respublikos vyriausybė 2011 m. rugsėjo 7 d. patvirtino pagrindinės e. sveikatos informacinės sistemos (ESPBI IS) nuostatus, kurios valdytojas sveikatos apsaugos ministerija.
Skirtingų sistemų skaičius Lietuvoje yra iki 10.
Integracijos klausimų valdymas bus derinamas su CPVA, RC, SAM ir IVPK.

24. Priemonės 2016 – 2020 m. Priemonė Aprašymas
Tolimesnė e. sveikatos paslaugų gyventojams ir sveikatos priežiūros įstaigoms plėtra
Daugiau paslaugų gyventojams. Vieninga valstybės informacinių sistemų visuma. Vieninga identifikacija. Visi gyventojai turi savo elektroninę sveikatos istoriją.
Tolimesnė sveikatos priežiūros įstaigų elektroninių bendradarbiavimo priemonių sklaida
Visos sveikatos priežiūros įstaigos vieningame tinkle, per bendradarbiavimo platformą.
E. sveikatos sistemos integracija į ES sistemą
Vieninga informacinė sistema ES. Efektyvi paslaugų kompensacijos apskaita.

25. Europos iniciatyvos Sritis Aprašymas Europos skaitmeninė darbotvarkė
numatoma skatinti teikti šiuolaikiškas ir patogias interneto paslaugas ir jomis naudotis (pvz., e. valdžia, internetinės sveikatos paslaugos, pažangus namas, skaitmeniniai įgūdžiai, saugumas).
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/24/ES
14 straipsnis
E. sveikata
1. Sąjunga remia valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija savanoriškame tinkle, vienijančiame valstybių narių paskirtas už e. sveikatą atsakingas nacionalines institucijas, ir tam sudaro palankias sąlygas.
epSOS pilotinis projektas
Skirtas rasti sprendimus siekiant pagerinti sveikatos priežiūrą piliečiams, esantiems užsienio šalyse pateikiant sveikatos specialistams būtiną pacientų informaciją:
Paciento sveikatos suvestinę informaciją (Patient Summary);
e. Receptas (ePrescription) ir jo tarpvalstybinį naudojimą;
Identifikacijos valdymas, saugumas, semantika ir standartai
Paciento prieigą prie duomenų (sveikatos įrašų)
Integraciją su 112 bendros pagalbos tarnybomis
Integracija su Europos sveikatos draudimo kortele (European Health Insurance Card) (EHIC )
epSOS architektūra grindžiama IHE (Integrating the Healthcare Enterprise) principais
Patvirtindama ES2020 strategiją ES įsipareigojo siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo (t.y. didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas). Pačioje strategijoje Europa 2020 m. pabrėžiama, kad daugiausia pastangų reikės dėti kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, mažinant nelygybę sveikatos priežiūros srityje, taip pat akcentuojamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, visuomeninė sveikata bei e.sveikatos paslaugos. 25

26. Iššūkiai įstaigoms Standartai; Teisės aktai; Įteisinimas;
Duomenų sauga;
E. sveikatos personalas;
Ligoninių IT ir e. sveikatos strategijos;
Projektų valdymas bei Integracija su Centrine sistema;
Personalo valdymas vykdant pokyčius su HIS;
Leido inicijuoti ligoninių informacinių sistemų projektus bei įsteigti elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. E. sveikatos pagrindinis principas vienybė ir standartai. Vienybė tai visų ligoninių informacinės sistemos naudodamos vienodus duomenų perdavimo standartus sukurti vieningą paciento elektroninę sveikatos istoriją (ESI), o gydymo įstaigos turės galimybę išlaikant aukšto lygio duomenų apsaugos reikalavimus per ESPBI IS keistis duomenimis apie pacientą, pasinaudoti jau atliktais tyrimų rezultatais, sumažinant pakartotinų tyrimų būtinybę. Taip bus pasiekiamas sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumas. Vieninga e. sveikatos sistema leis užtikrinti efektyvų sveikatos paslaugų teikimą, informacijos prieinamumą, leis vykdyti išankstinę registraciją pas gydytoją, ligų prevencijos veiklą per gydytojo ir paciento bendradarbiavimo priemones, telemedicinos priemonėmis įgalins vykdyti lėtinių ligų stebėseną pacientų neišvykstant iš namų, leis teikti aukšto lygio konsultacijas nutolusiuose regionuose.

27. Ateities iššūkiai ir vizijos
HIS plėtra
Funkcionalumų naudojamų klinikinėje veikloje skaičiaus ir gylio plėtra;
Popierinių dokumentų naudojimo mažinimas;
Biometrinė autentikacija;
Kalbos atpažinimas;
E. parašo naudojimo ir elektroninių dokumentų apsikeitimo plėtra;
Slaugos funkcionalumų plėtra;
Paslaugų pacientų namuose plėtra;
Sistemų unifikavimas pagal vieningus principus;

28. Ateities iššūkiai ir vizijos
Centrinė plėtra
Integracijos plėtra su kitais sektoriais;
Portalo funkcionalumų plėtra;
Prevencijos funkcionalumų ir CRM plėtra;
Ligų prevencijos ir stebėsenos funkcijų plėtra;
E.sveikata mokslui;
E.sveikata ekonomikai;
Statistinės analizės plėtra;
Sprendimų palaikymo funkcijų plėtra;
Integracija su Europos sąjungos šalimis;

29. Valstybinė ligonių kasa
Informacinė sistema SVEIDRA
VPN su visomis gydymo įstaigomis
2015 m. numatomas PSDF biudžetas sudarys 4,7 mlrd. litų (1,4 mlrd. eurų).

30. Respublikinio lygio ligoninės
Vilnius: VULSK, VMKL, VUAL, RVUL, VULŽK
Kaunas: LSMUL KK, RKauL, KKL
Klaipėda: KUL, KJL, RKlaL
Panevėžys: RPL
Šiauliai: RŠL
Tik 10 naudoja informacines sistemas
EHS HIS (5)
Siemens Soarian MedSuit (2)
SANTA-HIS (1)
Med IS (1)
SPI IS (1)

31. E-sveikata asmens sveikatos priežiūros įstaigose
Iš viso: 1420 įstaigų.
Informacinės sistemos įdiegtos tik ¼ (ASPĮ), kurios dalyvavo tyrime.
Pagrinindinės priežastys kodėl dalis ASPĮ vis dar nėra įdiegusios infomacinių sistmeų yra šios: The main reasons why the part of the HCI still have not installed the main HCI IS are for reasons as follow:
Medicinos personalo trūkumas (informacinių sisstemų naudotojų ateityje) kurie naudotųsi informacinėmis sistemomis.
Kvalifikuotų IT specialistų trūkumas ASPĮ.
44% tyrime dalyvavusių institucijų, kurios yra įdiegusios informacines sistemas, tvirtino, kad je įsigijo licenciją informacinėms sistemoms, 29% - pirko informacinių sistemų kūrimo paslaugas iš IT bendrovių.

32. eHealth in Health care institutions
53% tyrime dalyvavusių ASPĮ neturi nei vieno IT darbuotojo. 34% turi vieną IT darbuotoją.
IT darbuotojų kvalifikacija ir įgūiai vertinimai kaip vidutiniški. Blogiausiai buvo įvertintos žinios e-sveikatos srityje ir programavimo įgūdžiai.
Informacinių sistemų panaudojimas yra labai ribotas. Dauguma apklaustų įstaigų teigė, kad jos yra patenkintos arba iš dalies patenkintos esamomis informacinėmis sistemomis.
Tik 8% tyrime dalyvavusių įstaigų teigė, jog jos turi patvirtintą IT strategiją.
Daugiau nei pusė (56%) ASPĮ, kurios naudoja informacines sistemas teigė, jog jos turi parengusios informacinių sistemų naudojimo instrukcijas. Maždaug trečdalis – duomenų apsaugos (34%), įdiegimo instrukcijas (31%), specifikacijas (28%).

33. E-sveikata asmens sveikatos priežiūros įstaigose
ASPĮ išlaidos IRT sudaro labai mažą dalį visų išlaidų.  77% respondentų iš ASPĮ, kurios diegė, vystė ir tobulino, 2010 m. sustabdė lėšų skyrimą. 22% įstaigų teigė, jog šios išlaidos sudarė mažiau nei 1% visų išlaidų
Vidutiniškai 23% visų išlaidų IT infrastruktūrai sudarė išlaidos serverių nuomai. 54% sudarė įsigytų IT infrakstruktūros paslaugų ipriežiūros išlaidos.

34. Informacinių e-sveikatos sistemų diegimo problemos Lietuvoje
Biurokratiniai procesai, susiję su projektų valdymu, laiku ir prastu finansavimu;
Neteisinga eSPBI architektūra;
Nepalankus požiūris į IT personalo dislokavimą;
Komunikacijos problemos ir skirtingas problemų interpretavimas;
ASPĮ IT specialistų kvalifikacijos ir įgūdžių stoka;
Personalo kompetencijos ir įgūdžių stoka;
Vengimas atnaujinti esamas informacines sistemas;
Kompiuterizuotų darbo vietų trūkumas;

35. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Vilniuje
gyv.
8 poliklinikos
40 privačių pirminių ASPĮ
Projetai
Šviesolaidinis tinklas tarp savivaldybės ir poliklinikų
VRESIS
WEB registracija pas gydytoją
3xSANTA-HIS,
2xMED IS

36. Vilniaus ligoninės

37. E-sveikata Europoje ir Pasaulyje
Pirmasis E. sveikatos veiksmų planas buvo priimtas 2004 m.
2011 m. priimta Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, ir jos 14 straipsnis, kuriuo įkuriamas E. sveikatos tinklas
Naujasis E-sveikatos veiksmų planas – 2012 m.
Pirmasis E. sveikatos veiksmų planas buvo priimtas 2004 m. Nuo tada Europos Komisija rengė tikslines politikos iniciatyvas, kuriomis siekta skatinti e. sveikatos technologijas diegti visoje ES. Valstybės narės aktyviai atsiliepė ir aiškiai įsipareigojo įgyvendinti e. sveikatos politikos darbotvarkę, visų pirma dalyvauti didelio masto bandomuosiuose projektuose, tokiuose kaip epSOS. 2011 m. priimta Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, ir jos 14 straipsnis, kuriuo įkuriamas E. sveikatos tinklas, – dar vienas žingsnis siekiant oficialaus bendradarbiavimo e. sveikatos klausimais, kad būtų užtikrinama kuo didesnė e. sveikatos sistemų sąveikumo ir įgyvendinimo socialinė ir ekonominė nauda.
Nepaisant tokios didelės pažangos, išlieka kliūčių, kurias būtina šalinti siekiant pasinaudoti visais brandžios ir sąveikios Europos e. sveikatos sistemos privalumais.
Naujojo E. sveikatos veiksmų plano tikslas – į šias kliūtis atkreipti dėmesį ir jas šalinti. Vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslais, dokumente išaiškinama politikos sritis ir išdėstoma Europos e. sveikatos vizija. Veiksmų plane pristatomi ir konsoliduojami veiksmai, skirti e. sveikatos teikiamoms galimybėms įgyvendinti, apibūdinamas ES vaidmuo, o valstybės narės ir suinteresuotosios šalys skatinamos bendradarbiauti.
E. sveikata gali būti naudinga piliečiams, pacientams, sveikatos ir priežiūros specialistams, taip pat sveikatos organizacijoms ir viešosioms institucijoms. Veiksmingai taikoma e. sveikata suteikia galimybę užtikrinti tikslingesnę, efektyvesnę ir našesnę sveikatos priežiūrą, kuri būtų pritaikyta prie piliečių poreikių ir kuri padėtų mažinti klaidų skaičių ir gulėjimo ligoninėje trukmę. E. sveikata padeda didinti socialinę ir ekonominę įtrauktį ir lygybę, gyvenimo kokybę ir pacientų įgalinimą, nes ją taikant didėja skaidrumas, užtikrinama geresnė prieiga prie paslaugų ir informacijos, o socialinė žiniasklaida geriau naudojama sveikatos reikmėms.
Tokia nauda atskleista naudojant telemediciną lėtinių ligų valdymo, taip pat psichikos sveikatos ir sveikatingumo klausimams spręsti. Panaši nauda nustatyta taikant technologijomis grindžiamą terapiją, kuri gali veiksmingai padėti papildyti įprastinę klinikinę priežiūrą, pagerinti gydymo ekonominį veiksmingumą, taip pat naudojant sąveikius elektroninės sveikatos duomenis ir e. receptų sistemas, jei tai daroma laikantis reikalavimų. Kai sukuriama vertė pranoksta investicijų išlaidas, grynoji nauda didėja ir tampa apčiuopiama. Šalyse, kurioms taikomos koregavimo programos, e. sveikata tapo svarbi kaip sistemų veiksmingumo bei efektyvumo ir jų kontrolės gerinimo ir išlaidų mažinimo priemonė. Be to, pagalba diegti e. sveikatos technologijas – vienas iš konkrečių veiksmų, kuriais siekiama skatinti laisvą ES piliečių judėjimą Europos Sąjungoje.
2.3. E. sveikatos diegimo kliūtys
Nepaisant galimybių ir naudos, platesniam e. sveikatos technologijų pritaikymui trukdo įvairios didelės kliūtis:
pacientai, piliečiai ir sveikatos priežiūros specialistai nepakankamai žino apie e. sveikatos sprendimus ir nepakankamai jais pasitiki;
e. sveikatos sprendimų sąveikumas yra nepakankamas;
nėra daug plataus masto duomenų apie e. sveikatos priemonių ir paslaugų ekonominį efektyvumą;
nepakankamas sveikatos ir gerovės mobiliųjų prietaikų diegimo teisinis aiškumas ir nepakankamas duomenų, surinktų naudojantis tokiomis prietaikomis, naudojimo skaidrumas;
netinkamos arba nedarnios teisės sistemos, įskaitant tai, kad nėra e. sveikatos paslaugų kompensavimo schemų;
didelės pradinės e. sveikatos sistemų diegimo sąnaudos;
regioniniai prieigos prie IRT paslaugų skirtumai, ribota prieiga socialiai ir ekonomiškai nepalankios būklės rajonuose.
Vienas rinkos nepakankamumo atvejis gali būti susijęs su keletu kliūčių, pvz., didelė sveikatos duomenų mainų trūkumo problema gali būti šalinama tik koordinuotai sprendžiant tokius klausimus kaip teisinių sistemų susiskaidymas, nepakankamas teisinis aiškumas ir sąveikumo stoka.
3. Vizija
Šio veiksmų plano vizija – e. sveikatos technologijas naudoti ir plėtoti siekiant spręsti aktualiausius XXI a. pirmos pusės sveikatos ir sveikatos sistemų klausimus:
gerinti lėtinių ligų ir atvejų, kai vienu metu sergama keletu ligų, valdymą, tobulinti veiksmingą prevenciją ir gerinti sveikatingumo veiklą;
didinti sveikatos sistemų tvarumą ir efektyvumą – diegti inovacijas, gerinti į pacientus (piliečius) orientuotą priežiūrą, piliečiams suteikti daugiau galių ir skatinti organizacinius pokyčius;
skatinti tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, sveikatos saugumą, solidarumą, universalumą ir lygybę;
gerinti e. sveikatos produktų ir paslaugų kūrimo teisines ir rinkos sąlygas.
Veiksmų plane nagrinėjamos kliūtys ir tokie veiklos tikslai:
užtikrinti didesnį e. sveikatos paslaugų sąveikumą;
remti e. sveikatos ir gerovės mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, siekiant spręsti vartotojams patogių priemonių ir paslaugų trūkumo problemą;
lengvinti pritaikymą ir užtikrinti platesnį diegimą;
pasaulio lygmeniu skatinti e. sveikatos politikos dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Veiksmų plane dėmesys sutelkiamas į tarpvalstybinę veiklą, tačiau reikėtų pabrėžti, kad ES lygmeniu vykdoma veikla daro didelį poveikį nacionaliniu lygmeniu, ir atvirkščiai. Todėl veiksmų planas skatina nacionalines ir regionų valdžios institucijas, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos specialistus, pacientus, paslaugų teikėjus, mokslininkus ir ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti.
4. Didesnio e. Sveikatos paslaugų sąveikumo užtikrinimas
Komisija pripažįsta, kad būtina e. sveikatos sąveikumo sistema, pagrįsta e. sveikatos gairėmis ir bendrąja Europos sąveikumo sistema, kuri yra keturių sąveikumo lygmenų: teisinio, organizacinio, semantinio ir techninio.
Direktyva 2011/24/ES sukurtas E. sveikatos tinklas – pagrindinis ES lygmens strateginis ir valdymo subjektas, siekiantis didinti tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų sąveikumą.
Tinklo funkcija – parengti e. sveikatos gaires, kaip numatyta toje pačioje direktyvoje, taip pat tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų sąveikumo sistemos gaires.
Iki 2015 m. Komisija, E. sveikatos tinklui pritarus, pasiūlys e. sveikatos sąveikumo sistemą, pagrįstą tyrimų, bandomųjų ir mokslinių tyrimų projektų rezultatais.
„Galių suteikimas pacientams – tai procesas, kuriuo siekiama padėti žmonėms kontroliuoti padėtį, be kita ko, prisiimti iniciatyvą, spręsti problemas ir priimti sprendimus, ir kuris gali būti taikomas skirtingoms sveikatos ir socialinės priežiūros aplinkybėms ir savivaldai“ [ENOPE 2012].
Daugiau informacijos pateikiama prie dokumento E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.
Europos sąveikių elektroninės sveikatos duomenų ir e. receptų sistemų ekonominis poveikis ( / ):
Ten pat.
2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas, COM(2010) 603 galutinis (˛r. 7 veiksmą).
Daugiau informacijos pateikiama prie dokumento E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui pridedamame tarnybų darbiniame dokumente. Taip pat žr. ES e. sveikatos darbo grupės rekomendacijas.
Sąveikumas užtikrinamas, kai tarp dviejų ar daugiau e. sveikatos prietaikų (pvz., elektroninių sveikatos įrašų) įvairių sveikatos sistemų jurisdikcijų skirtingomis kalbomis kalbantys ir skirtingos kultūros gydytojai praktikai, pacientai, kiti subjektai ar organizacijos gali bendradarbiaudami keistis piliečių (pacientų) ir kita su sveikata susijusia informacija ir žiniomis, jas suprasti ir imtis susijusių veiksmų.

38. Skaidrėje pavaizduotas elektroninės sveikatos istorijos įgyvendinimo modelis pagal Healthcare Information and Managment Systems Society (JAV). Skirstymas į 8 lygius. 0 – e-sveikata įstaigoje praktiškai neegzistuoja, iki 7 lygio, kuomet gydant pacientą nenaudojami jokie popieriniai dokumentai m. 7 lygį Europoje yra pasiekusios dvi ligoninės Hamburge (Vokietija) ir Valencijoje (Ispanija).
0 lygis: Visos trys pagalbinės e-sveikatos sistemos neįrengtos (lab.tyrimai, radiologija, farmacija)
1 lygis: Pagalbinės informacinės e-sveikatos sistemos laboratorijose, radiologijos skyriuose – visos įdiegtos
2 lygis: Turimos e-sveikatos sistemos ligoninėje palaiko ligų kodavimą.
3 lygis: Slaugytojų/klinikinė dokumentacija, atvaizdų archyvavimo ir apsikeitimo sistema yra įmanoma.
4 lygis: Ligos istorija, paciento dokumentacija naudojama įstaigos viduje yra elektroniame formate, klinikinių sprendimų palaikymas
5 lygis: Pilnai įgyvendinta ir suderinta radiologijos atvaizdų archyvavimo ir apsikeitimo sistema.
6 lygis: Šeimos gydytojų dokumentacija (struktūrizuoti šablonai), klinikinių sprendimų palaikymo sistema jiems
7 lygis: Pilnai įgyvendinta elektroninė sveikatos istorija. Duomenų saugojimas, keitimasis jais. Gydymo įstaigoje nenaudojami jokie popieriniai dokumentai susiję su pacientu. Visa informacija pasiekiama elektroniniu būdu

39. Telemedicina
SVARBU(!) – telemedicina ir m-sveikata – glaudžiai susijusios sąvokos. M-sveikata – telemedicinos dalis atsiradusi vystantis šiuolaikinėms technologijoms. Pagrindinė skirtis tarp telemedicinos ir m-sveikatos: m- sveikatos atveju naudojami išmanieji įrenginiai, joms skirtos taikomosios programos bei kiti įrenginiai sąveikaujantis kartu ir perduodantys duomenis Telemedicinos atveju pacientai gydomi tradicinėmis komunikacijos priemonėmis – telefonu, video pokalbiais, el.paštu

40. Telemedicina
Telemedicina – tai medicininės informacijos naudojimas, pasikeičiant šia informacija per telekomunikacijos ar informacinių technologijų priemones. Pagrindinis šios naujųjų laikų medicinos tikslas – pagerinti paciento sveikatą bei palengvinti sveikatos apsaugos specialistų pasiekiamumą.
Telemedicina susideda iš daugybės taikomųjų programų ir paslaugų, naudojant vaizdo įrenginius, elektroninį paštą, išmaniuosius telefonus, bevielį ryšį ir kitas priemones. Pačios telemedicinos užuomazgas galėtume surasti dar prieš 40 metų. Tuo metu tikėtasi praplėsti ligoninių paslaugų spektrą bei pagelbėti pacientams iš atokesnių, toliau nuo gydymo įstaigų esančių vietovių.
Didėjant poreikiui, tobulėjant technologijoms, šį naujųjų laikų medicina taip pat auga, populiarėja ir tobulėja. Užsienyje, daugiausia JAVir Jungtinėje Karalystėje, tokią paslaugą siūlo ne tik ligoninės, bet ir sveikatos agentūros, privatūs gydytojai, slaugytojai.
Telemedicinos dėka komunikuoti sveikatos klausimais su gydytojais specialistais galima ir būnant namie, ir darbe.
Paprasta ir kompleksinė telemedicina
Pati telemedicina gali būti įvairių rūšių. Priklausomai nuo ryšio priemonių ir dalyvaujančių specialistų skaičiaus, ją būtų galima skirstyti į paprastąją arba sudėtinę. Paprastosios telemedicinos atveju du sveikatos specialistai diskutuoja apie paciento sveikatos būklę (jam dalyvaujant arba nebūtinai) telefonu. Šis metodas paprastas ir žinomas visame pasaulyje ne pirmą dešimtmetį.
Kompleksinė telemedicina apima dviejų ar daugiau specialistų vaizdo konferencijas (pacientui dalyvaujant arba ne). Kokie duomenys gali būti perduodami? Pavyzdžiui, medicininės nuotraukos, testų rezultatai arba biomechaniniai (balsas), termodinaminiai (temperatūra), elektriniai (EKG, EEG, EMG, EOG, EGG), cheminiai (pH), fiziologiniai (kiek kraujo patenka į raumenis) biosignalai.

41. Telemedicinos pavyzdžiai
Pirminė priežiūra, apžiūra. Naudojami iki šiol sukaupti duomenys apie paciento sveikatą, atliekama konsultacija telefonu arba vaizdo priemonėmis.
Paciento sveikatos monitoringas per atstumą. Pacientai diagnostinius testus atlieka namų sąlygomis su specialiais tam pritaikytais aparatais (įvairūs namų sąlygoms tinkami naudoti testai, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje matavimas ir pan.). Informacija nuotoliniu būdu perduodama savo sveikatos specialistui.
Kita telemedicinos atmaina – paciento ir gydytojo konsultacija per tokias ryšio priemones, kaip telefonas ar internetas. Tai – vienas populiariausių ir paprasčiausių telemedicinos metodų, dar vadinamas interaktyviąja telemedicina. Interaktyviąja medicina galima užsiimti ir per telefono pokalbius, ir per vaizdo konferencijas. Ši rūšis labai aktuali, kai apžvelgiama ir aptariama ligonio ligos istorija, kai konsultuojama dėl nedidelių sveikatos sutrikimų.
Prie telemedicinos paslaugų galima priskirti ir klientų aptarnavimo centrų darbą medicinos įstaigose. Juose dirbantys specialistai ne tik išsiaiškins paciento poreikius, nusiųs pacientą pas tinkamą specialistą, bet ir konsultuos visais su medicinos centro paslaugomis susijusiais klausimais.
Paslauga teikiama nuo seniausių laikų
Visais minėtais būdais komunikacinės ir informacinės technologijos panaudojamos gydymo tikslams, sveikatos rūpybai per atstumą. Įdomu tai, kad sveikatos rūpyba per atstumą teikiama nuo pačių seniausių laikų. Kaip? Pavyzdžiui, konsultaciniais laiškais prieš gerą šimtmetį. Žinoma, toks apsikeitimas informacija trukdavo labai ilgai, kol laiškas iš vieno taško nukeliaudavo į kitą, o atsakymas – atgalios.
Verta paminėti ir Australijos pavyzdį apie 1900 m. Žmonės, įsikūrę atokiose nuo gydymo įstaigų vietovėse, naudojo specialius radijo aparatus, kurių veikimą palaikė dviračio pedalais varomas generatorius. Pati telemedicina nėra atskira medicinos specialybė. Tai tik papildoma paslauga, kurią gydytojas ar gydymo įstaiga gali suteikti savo pacientui. Užsienyje gydytojo konsultacijos „gyvai“ ar konsultacijos per tam tikras ryšio priemones dažniausiai yra apmokestinamos tokiu pačiu tarifu, kaip ir „gyvos“ konsultacijos akis į akį. Arba net pigiau.
Kokios teikiamos paslaugos
Telemedicininiu būdu gali būti teikiamos kelių rūšių paslaugos:
1. Pirminė priežiūra, apžiūra. Naudojami iki šiol sukaupti duomenys apie paciento sveikatą, atliekama konsultacija telefonu arba vaizdo priemonėmis.
2. Paciento sveikatos monitoringas per atstumą. Pacientai diagnostinius testus atlieka namų sąlygomis su specialiais tam pritaikytais aparatais (įvairūs namų sąlygoms tinkami naudoti testai, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje matavimas ir pan.). Informacija nuotoliniu būdu perduodama savo sveikatos specialistui.
3. Konsultavimas bevielėmis ryšio priemonėmis, informacijos apie įvairias sveikatos temas bei sveikatinimo įstaigos paslaugas suteikimas. Dažniausiai tam rengiami specialistai, kurie dirba medicinos centruose ir atsakinėja į pacientų skambučius.
4. Galiausiai telemedicina naudojama ir sveikatos apsaugos specialisto – gydytojo, farmacininko, odontologo ir pan. kvalifikacijai kelti. Naudodamas tam tikras ryšio priemones, įgydamas naujų žinių, dalyvaudamas teleseminaruose ar net atlikdamas testus, sveikatos apsaugos specialistas kelia savo kvalifikaciją.

42. Telemedicinos pavyzdžiai
Konsultavimas bevielėmis ryšio priemonėmis, informacijos apie įvairias sveikatos temas bei sveikatinimo įstaigos paslaugas suteikimas.
Telemedicina naudojama ir sveikatos apsaugos specialisto – gydytojo, farmacininko, odontologo ir pan. kvalifikacijai kelti.
Konsultavimas bevielėmis ryšio priemonėmis, informacijos apie įvairias sveikatos temas bei sveikatinimo įstaigos paslaugas suteikimas. Dažniausiai tam rengiami specialistai, kurie dirba medicinos centruose ir atsakinėja į pacientų skambučius.
Telemedicina naudojama ir sveikatos apsaugos specialisto – gydytojo, farmacininko, odontologo ir pan. kvalifikacijai kelti. Naudodamas tam tikras ryšio priemones, įgydamas naujų žinių, dalyvaudamas teleseminaruose ar net atlikdamas testus, sveikatos apsaugos specialistas kelia savo kvalifikaciją

43. Kokie įrenginiai naudojami?
Didelio greičio, geros kokybės interneto paslaugomis
E-sveikatos internetiniai puslapiai pacientams
Telefonai
Vaizdo technika
Kokie įrenginiai naudojami?
Remiantis JAV patirtimi, ligoninės ar sveikatinimo centrai, kurie užsiima telemedicinos paslaugomis, pirmiausia apsirūpina didelio greičio, geros kokybės interneto paslaugomis. Tokiu atveju bus užtikrintas geras ryšys, net ir pacientui gyvenant atokioje vietovėje. Populiarėja ir e. sveikatos internetiniai puslapiai pacientams, siūlantys interaktyvias medicinines paslaugas.
Be to, į pagalbą pasitelkiami telefonai, vaizdo technika.
Telemedicinos nauda
Telemedicina auga ir populiarėja dėl besivystančių technologijų ir neabejotinos naudos. Per 40 metų ši sritis išvystyta taip, kad profesionalią pagalbą, konsultaciją galima suteikti net atokiausiose vietovėse gyvenantiems pacientams arba žmonėms, turintiems fizinę ar psichinę negalią.
Dar daugiau, įvairios medicinos įstaigos ne tik pasiekia savo pacientą, bet ir kuo puikiausiai komunikuoja tarp savo padalinių, net jei tie padaliniai įsikūrę skirtinguose regionuose, valstybėse. Kas dar? Pacientų skaičiui augant greičiau nei kvalifikuotų specialistų skaičiui, telemedicina supaprastina ir pagreitina gydytojo ir paciento komunikaciją.
Yra ir ekonominė pusė. Vis daugiau į telemedicinines technologijas investuojama dėl to, kad tai leidžia sumažinti sveikatos apsaugai skiriamas lėšas bet nesumažinti pačios sveikatos rūpybos kokybės. Priešingai, lėtinių ligų būklė kontroliuojama efektyviau. Sumažinamos ir paciento išlaidos, pavyzdžiui, kelionės kaštai. Sutaupoma laiko, sumažinamas dėl vizito pas gydytoją patiriamas stresas.
Nors bendraujant per įvairias ryšio priemones nėra kontakto „akis į akį“, nustatyta, jog telemedicina per 40 metų gana neblogai išsivystė ir gali būti prilyginama gyvai konsultacijai. Kai kuriose medicinos srityse, pavyzdžiui, psichiatrijoje, telemedicina leidžia dažniau, reguliariau ir kokybiškiau gydytojui bendrauti su pacientu bei greičiau pagerinti jo savijautą, būklę. Ir svarbiausia – patys pacientai bei jų šeimos nariai nori tokios paslaugos.
Penkiolika pastarųjų metų atliekami telemediciną vertinantys tyrimai byloja, jog ši sritis naudinga ir perspektyvi. Žmonės patenkinti tokiu paprastu priėjimu prie sveikatos apsaugos įstaigos, prie gydytojo ir noriai naudojasi tuo.
Nors „telemedicinos“ terminas nėra dažnas mūsų krašte, tokios paslaugos teikiamos ir pas mus. Tai ir gydytojo konsultacija telefonu, ir gydymo įstaigų klientų aptarnavimo centrai, ligoninių ir klinikų komunikacija tarp padalinių.
O kokie telemedicinos trūkumai? Yra toks senas geras posakis „Dėmesys gydo“. Skeptikai tiki, kad tikras, „gyvas“ kontaktas, prisilietimas kartu su konsultacija ir gydymo taktika žmogui padeda labiau nei specialisto matymas ekrane ar pokalbis telefonu.

44. M-sveikata
M-sveikata (kartais įvardijama kaip išmanioji telemedicina) – tai e-sveikatos rūšis pasitelkiant mobiliąsias priemones, kaip antai mobiliuosius telefonus, pacientų stebėjimo prietaisus, delninukus ir kitus belaidžius įrenginius
M-sveikata – tai e-sveikatos rūšis pasitelkiant mobiliąsias priemones, kaip antai mobiliuosius telefonus, pacientų stebėjimo prietaisus, delninukus ir kitus belaidžius įrenginius“.
Ji taip pat apima prietaikas, kaip antai gyvensenos ir gerovės prietaikas, kurias galima prijungti prie medicinos prietaisų arba jutiklių (pvz., apyrankių ar laikrodžių), asmeninių konsultacijų sistemas, tekstinėmis žinutėmis siunčiamą informaciją apie sveikatą ir priminimus išgerti vaistus, taip pat belaidėmis ryšio priemonėmis teikiamas telemedicinos paslaugas.
M. sveikata – tai nauja ir labai sparčiai besivystanti sritis, galinti atlikti svarbų vaidmenį keičiant sveikatos priežiūrą ir padaryti ją kokybiškesne bei veiksmingesne.
M. sveikatai naudojamos įvairios technologijos, pavyzdžiui, galinčios išmatuoti tokius gyvybiškai svarbius parametrus kaip širdies ritmas, gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis, kūno temperatūra ir smegenų veikla. Kiti puikūs prietaikų pavyzdžiai – ryšių, informavimo ir motyvavimo priemonės, kaip antai priminimai išgerti vaistus arba priemonės, kuriomis teikiamos geros fizinės būklės ir tinkamos mitybos rekomendacijos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mHealth – New horizons for health through mobile technologies, Global Observatory for eHealth series. 3 tomas, p. 6.
Gyvensenos ir gerovės prietaikos yra, visų pirma, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai palaikyti ar dar labiau paskatinti piliečių sveiką gyvenseną, gyvenimo kokybę ir gerovę.

45. Sveikos gyvensenos skatinimas Didininamas Medicininis raštingumas
3G ir 4G tinklų plėtra
M-sveikatai naudojamos mobiliosios aplikacijos (~prietaikos pagal VLKK)
Sveikos gyvensenos skatinimas
Didininamas Medicininis raštingumas
Dėl sparčios išmaniųjų telefonų ir 3G bei 4G tinklų plėtros suintensyvėjo mobiliųjų prietaikų, kuriomis teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, naudojimas. Mobiliuosiuose prietaisuose esančios palydovinės navigacijos technologijos suteikia pacientams didesnio saugumo ir autonomiškumo galimybę.
M. sveikatai naudojamais jutikliais ir mobiliosiomis prietaikomis galima surinkti nemažai medicininių, psichologinių, gyvenimo būdo, kasdienės veiklos ir aplinkos duomenų. Šiuos duomenis galima panaudoti faktais pagrįstai priežiūros ir tyrimo veiklai, o pacientai visur ir visuomet gali turėti prieigą prie informacijos apie savo sveikatą.
M. sveikatos technologijos taip pat galėtų būti naudojamos aukštos kokybės sveikatos priežiūrai, ir padėti tiksliau nustatyti diagnozę bei skirti gydymą. Sveikatos priežiūros specialistai galėtų veiksmingiau gydyti pacientus, nes mobiliosios prietaikos gali skatinti laikytis sveikos gyvensenos principų, taigi skiriami vaistai ir gydymas būtų labiau pritaikyti prie paciento poreikių.
Pacientai įgytų daugiau savarankiškumo, nes jie galėtų aktyviau prižiūrėti savo sveikatą ir gyventi labiau nepriklausomi savo namų aplinkoje, naudodamiesi savęs vertinimo arba nuotolinio stebėjimo technologijomis ir stebėdami aplinkos veiksnius, kaip antai oro kokybės pokyčius, galinčius paveikti jų sveikatos būklę.

46. Tradicinis paciento ir gydytojo kontaktas nepakeičiamas
M-sveikatos saugumas
ES m. E-sveikatos veiksmų plane numatyta šalinti kliūtis ir spręsti problemas siekiant padidinti m-sveikatos teikiamas galimybes
Šiuo požiūriu taikant m. sveikatos sistemą neketinama pakeisti sveikatos priežiūros specialistų, kurie ir toliau išlieka pagrindiniai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, tačiau ji laikoma sveikatos priežiūros valdymo ir jos paslaugų teikimo pagalbine priemone.
M. sveikata gali labai prisidėti prie teigiamų pokyčių mūsų gyvenime. Tačiau būtina užtikrinti, kad technologija būtų saugi ir piliečiai galėtų saugiai ja naudotis.
2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plane, tikslas yra pradėti konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl esamų m. sveikatos diegimo kliūčių ir su ja susijusių spręstinų problemų bei siekiant rasti tinkamiausią būdą išnaudoti m. sveikatos teikiamas galimybes.
Europos Komisijos 2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui, p. 2012 12 7.

47. Savarankiškesni pacientai
Taikant m. sveikatos technologijas būtų galima padėti sveikatos priežiūros sistemoms optimaliau išnaudoti mažėjančius sveikatos priežiūros išteklius
M-sveikatos technologijomis būtų galima veiksmingai valdyti lėtines ligas pritaikius nuotolinę stebėseną bei rekomendacijas, todėl pacientai netgi galėtų likti namuose – tai leistų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas
Savarankiškesni pacientai
Taikant m. sveikatos technologijas būtų galima padėti sveikatos priežiūros sistemoms optimaliau išnaudoti mažėjančius sveikatos priežiūros išteklius. Daugiau medicininių ir priežiūros intervencijų galėtų būti atliktos specialistų nuotoliniu būdu arba pačių pacientų, naudojantis stebėjimo ir pranešimų siuntimo sistemomis, todėl sumažėtų hospitalizavimo poreikis. Pavyzdžiui, m. sveikatos technologijomis būtų galima veiksmingai valdyti lėtines ligas pritaikius nuotolinę stebėseną bei rekomendacijas, todėl pacientai netgi galėtų likti namuose – tai būtų ir jiems patogiau, ir leistų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
Galiausiai išanalizavus m. sveikatos sistemoje sukauptus duomenis būtų galima teikti veiksmingesnę sveikatos priežiūrą ir pagerinti ligų prevenciją, nes sveikatos priežiūros institucijos turėtų tikslesnį ir išsamesnį pacientų ligų ir elgesio vaizdą.
Savarankiškesni pacientai
M. sveikatos technologijos padeda pacientams pereiti nuo palyginti pasyvaus vaidmens prie aktyvesnio, prisiimant daugiau atsakomybės už savo sveikatą, nes jutikliai nustato ir praneša gyvybiškai svarbius parametrus, o mobiliosios aplikacijos skatina tinkamai maitintis ir primena apie vaistus.
Be to, gaudami lengvai suprantamą informaciją apie savo sveikatos būklę ir kaip su ja gyventi, piliečiai tampa geriau informuoti sveikatos klausimais ir todėl gali priimti labiau pamatuotus sprendimus dėl savo sveikatos.
Daugelyje m. sveikatos technologijų naudojamos priemonės, skatinančios savimotyvaciją arba laikytis gydymo, pavyzdžiui, motyvuojančios naudotojus pasiekti konkrečius geros fizinės būklės tikslus ar primindamos išgerti vaistus.
Priežiūros perorientavimas į pacientą gali reikšti, kad reikia perprojektuoti dabartinę infrastruktūrą ir sveikatos priežiūros organizacijas, kurios šiuo metu orientuotos į sveikatos priežiūros specialistus. Sveikatos priežiūros sistemas reikės pertvarkyti taip, kad būtų galima priimti iš pacientų gaunamus (pvz., mobiliosiomis aplikacijomis) duomenis ir užtikrinti, kad pacientas gautų priežiūrą kad ir kur jis būtų, pavyzdžiui, per internetines sveikatos operacines sistemas, kuriomis gali naudotis tiek gydytojai, tiek pacientai. Dėl to gali keistis ir specialistų darbo pobūdis – jiems gali tekti daugiau nuotoliniu būdu stebėti pacientus ir dažniau bendrauti su jais elektroniniu paštu.

48. Daugėjant belaidžio ryšio abonentų, kurių pasaulyje jau yra per 6 milijardus, susidarė palankios sąlygos mobiliosios sveikatos priežiūros ir gerovės paslaugų rinkos plėtrai.
Pasaulinė m.-sveikatos rinka 2017 m. sudarys 23 milijardų USD ekvivalentą: Europoje tokia rinka sieks 6,9 mlrd. USD, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 6,8 mlrd. USD, o Šiaurės Amerikoje – 6,5 mlrd. USD.
M. sveikatos rinka
Per pastaruosius kelerius metus m. sveikata atsirado kaip papildomas būdas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o jo atsiradimo prielaidos buvo visur esantys mobiliojo ryšio tinklai ir plačiai naudojami išmanieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai.
Daugėjant belaidžio ryšio abonentų, kurių pasaulyje jau yra per 6 milijardus, susidarė palankios sąlygos mobiliosios sveikatos priežiūros ir gerovės paslaugų rinkos plėtrai.
Tiek belaidžio ryšio technologijų ir sveikatos priežiūros prietaisų integracija, tiek sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros integracija skatina steigti naujas įmones, o keičiantis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdžiui ir augant „sidabrinei ekonomikai“ atsiranda itin perspektyvių rinkų.
Neseniai atlikto PSO tyrimo duomenimis, dideles pajamas gaunančiose šalyse m. sveikatos plėtrą skatina būtinybė mažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o besivystančiose šalyse – poreikis gauti pirminę sveikatos priežiūrą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad viena iš naujesnių sveikatos priežiūros paskatų ES – tai sistemos, skatinančios asmeninę priežiūrą, pavyzdžiui, dėvimos, nešiojamos ar implantuojamos sistemos, leidžiančios pacientams imtis aktyvaus vaidmens (jos vadinamos asmens sveikatos sistemomis).
Afrikoje ir Azijoje šiuo metu dauguma m. sveikatos paslaugų orientuotos į sveikatos priežiūros personalo ir sistemų efektyvumo gerinimą. Kita paslaugų kategorija, ypač reikšminga Indijoje, Pietų Afrikoje ir Kenijoje, apima prevencines ir švietėjiškas žinutes, kuriomis siekiama riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
Kalbant apie m. sveikatos pajamas, bendros GSMA ir PwC projektų analizės duomenimis, pasaulinė m. sveikatos rinka 2017 m. sudarys 23 milijardų USD ekvivalentą: Europoje tokia rinka sieks 6,9 mlrd. USD, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 6,8 mlrd. USD, o Šiaurės Amerikoje – 6,5 mlrd. USD. Toje ataskaitoje taip pat teigiama, kad nuotolinio stebėjimo ir gydymo technologijos sudaro beveik 60 proc. visų šiuo metu pasaulyje naudojamų m. sveikatos technologijų. 15 proc. tokių paslaugų sudaro sveikatos priežiūros darbuotojų ir sistemų efektyvumo didinimo sprendimai ir tiek pat sveikatos bei gerovės aplikacijos.
Ankstesniuose tyrimuose (pvz., 2008 m. atliktoje Frost ir Sullivan analizėje) tokio augimo nesitikėta – tuo metu mobiliojo ryšio ir belaidžių sveikatos priežiūros technologijų rinka Europoje tesudarė 1 mln. EUR. Spartų m. sveikatos paslaugų diegimą Europoje galima iš dalies paaiškinti netikėtu mobiliųjų aplikacijų suklestėjimu.
Kito PwC ir GSMA tyrimo duomenimis, 2017 m. m. sveikata galėtų padėti sveikatos priežiūros išlaidas ES sumažinti iš viso 99 mlrd. EUR. Didžiausias taupymo potencialas būtų gerovės bei prevencijos (69 mlrd. EUR) ir gydymo bei stebėjimo (32 mlrd. EUR) srityse, atsižvelgiant į m. sveikatos darbuotojų poreikius (6,2 mlrd. EUR).
ITU, Measuring the Information Society 2012 m.
PSO, mHealth – New horizons for health through mobile technologies, Global Observatory for eHealth series. 3 tomas.
GSMA ir PwC, Touching lives through mobile health - Assessment of the global market opportunity, 2012 m. vasario mėn.
Frost & Sullivan (2008 m.), Mobile/Wireless Healthcare Technologies in Europe
GSMA, Socio-economic impact of mHealth, 2013 m. birželio mėn.

49. Numatoma, kad 2017 m. išmaniuosius telefonus turės 3,4 milijardai žmonių visame pasaulyje ir pusė jų naudosis m. sveikatos aplikacijomis.
Neseniai apskaičiuota, kad pasaulio rinkoje šiuo metu siūloma 97 000 m. sveikatos aplikacijų, skirtų įvairioms operacinėms sistemoms.
M. sveikatos aplikacijų rinka
Pastaraisiais metais labai sparčiai vystėsi mobiliųjų aplikacijų rinka, ir, be išmaniųjų telefonų skverbties, tai tapo dar vienu svarbiu veiksniu, nulėmusiu m. sveikatos plėtrą. Įdomu tai, kad mobiliųjų aplikacijų rinkoje dominuoja individualiai dirbantys asmenys (30 proc.) ir mažos (2–9 darbuotojus turinčios) įmonės (34,3 proc.).
2013 m. 20 populiariausių sporto, geros fizinės būklės ir sveikatos taikomųjų programų visame pasaulyje buvo instaliuotos 231 mln. kartų.
Dėl klestinčios sveikatos priežiūros išorinių įrenginių rinkos ir vis didėjančios išmaniųjų telefonų apdorojimo galios 2016 m. mobiliojo ryšio tinklais stebimų pacientų skaičius išaugs iki 3 milijonų“.
Taip pat numatoma, kad 2017 m. išmaniuosius telefonus turės 3,4 milijardai žmonių visame pasaulyje ir pusė jų naudosis m. sveikatos aplikacijomis.
Neseniai apskaičiuota, kad pasaulio rinkoje šiuo metu siūloma 97 000 m. sveikatos aplikacijų, skirtų įvairioms operacinėms sistemoms. Apie 70 proc. m. sveikatos aplikacijų orientuotos į vartotojų sveikatinimo ir geros fizinės būklės segmentus. 30 proc. taikomųjų programų skirtos sveikatos priežiūros specialistams: jos pagerina prieigą prie pacientų duomenų, padeda juos konsultuoti ir stebėti, atlikti diagnostinį vizualizavimą, gauti informaciją apie vaistus ir t. t.
IDC, Worldwide and U.S. Mobile Applications, Storefronts, Developer, and In-App Advertising Forecast: Emergence of Postdownload Business Models.
IHS ataskaita The World Market for Sports & Fitness Monitors, 2013 m. leidimas.
Research2Guidance (2013 m.), The mobile health global market report : the commercialisation of mHealth apps (3 tomas).
Idem kaip pirmiau.
Deloitte tyrimas mHealth in an mWorld, 2012 m.

50. M-sveikatos duomenų apsauga
M-sveikatos sektoriaus plėtra verčia susirūpinti, ar aplikacijomis arba technologijomis surinkti duomenys yra tinkamai apdorojami
M-sveikatos technologijomis gali būti surinktas ir apdorotas didelis informacijos kiekis
Nerimaujama dėl asmens sveikatos duomenų saugumo jam naudojantis mobiliosiomis sveikatos technologijomis, nes jo asmens duomenys gali būti netyčia atskleisti arba lengvai nutekinti šalims, kurioms tam neduotas sutikimas
Duomenų apsauga, įskaitant sveikatos duomenų saugumą
Sparti m. sveikatos sektoriaus plėtra verčia susirūpinti, ar aplikacijomis arba technologijomis surinkti duomenys yra tinkamai apdorojami pavienių asmenų, aplikacijų kūrėjų, sveikatos priežiūros specialistų, reklamos bendrovių, valdžios institucijų ir t. t.
M. sveikatos technologijomis gali būti surinktas ir apdorotas didelis informacijos kiekis (pavyzdžiui, naudotojo prietaise išsaugoti duomenys, iš įvairių jutiklių surinkti duomenys, įskaitant duomenis apie asmens buvimo vietą) – tai gali būti daroma ir trečiosiose šalyse, nepriklausančiose Europos ekonominei erdvei – siekiant, kad būtų galima kurti naujas novatoriškas paslaugas galutiniam naudotojui.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tik 23 proc. vartotojų yra kada nors naudojęsi m. sveikatos technologijomis. 67 proc. teigė, kad mobiliuoju telefonu „nedarytų nieko“ savo sveikatai pagerinti, o 77 proc. respondentų sakė niekada nesinaudoję telefonu su sveikata susijusiai veiklai.
Vartotojai gali būti sunerimę dėl jų sveikatos informacijai kylančios rizikos, kaip antai nepageidaujamo dalijimosi informacija su trečiosiomis šalimis (pvz., darbdaviais ar draudikais). Iš tiesų, 45 proc. vartotojų teigia, kad naudodamiesi mobiliosiomis priemonėmis su sveikata susijusiai veiklai, jie yra susirūpinę dėl nepageidaujamo jų duomenų naudojimo.
Financial Times atlikto tyrimo duomenimis, 9 iš 20 populiariausių aplikacijų buvo perduodami duomenys vienai iš dominuojančių bendrovių, registruojančių išsamius naudojimosi mobiliuoju telefonu duomenis.
Daugeliu atvejų tokia informacija yra asmeninio pobūdžio, nes ji susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybę galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti. Be to, su sveikata susijusių duomenų apdorojimas yra ypač jautri sritis ir jai turi būti skiriama ypatinga apsauga.
Be to, teisėtai nerimaujama dėl asmens sveikatos duomenų saugumo jam naudojantis mobiliosiomis sveikatos technologijomis, nes jo asmens duomenys gali būti netyčia atskleisti arba lengvai nutekinti šalims, kurioms tam neduotas sutikimas.
Tai galėtų atsitikti, pavyzdžiui, kai sveikatos priežiūros specialistai naudojasi sveikatos duomenimis iš mobiliųjų įrenginių arba kai pacientai išsaugo savo duomenis asmens sveikatos duomenų registravimo aplikacijoje. Įrenginių, kuriuose saugoma konfidenciali informacija, pametimas ar vagystė taip pat gali būti rimta saugumo problema.
Taip pat žr. 3 skirsnio 8 punktą „Didelis duomenų kiekis“.
Boehm. E, Mobile Healthcare’s Slow Adoption Curve, 2011 m., Forrester Research, Inc.
Blue Chip Patient Recruitment, Leveraging Mobile Health Technology for Patient Recruitment, 2012 m. spalio mėn.
Financial Times, Health apps run into privacy snags, 2013 9 1.

51. Asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių Europoje
Paciento duomenų kodavimas ir tinkami paciento tapatumo nustatymo mechanizmai
Asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių Europoje
Atsižvelgiantį į tai, kad sveikatos duomenys yra konfidencialūs, m. sveikatos technologijose turėtų būti numatytos specialios ir tinkamos apsaugos priemonės, kaip antai paciento duomenų kodavimas ir tinkami paciento tapatumo nustatymo mechanizmai, siekiant mažinti riziką saugumui. Saugumas ir prieigos kontrolė turėtų būti plati erdvė būsimiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams.
Asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių Europoje, įtvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio 1 dalyje. Todėl siekiant įgyti pasitikėjimą m. sveikatos technologijomis būtina laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių, tinkamai informuoti duomenų subjektą, užtikrinti duomenų saugumą ir teisėtai apdoroti asmens duomenis, įskaitant sveikatos bei medicininius duomenis. Yra parengtos duomenų apsaugos reikalavimų taikymo aplikacijoms gairės.
Šiuo metu peržiūrima galiojanti ES Asmens duomenų apsaugos direktyva siekiant tinkamiau spręsti dėl sparčios naujų technologijų raidos ir globalizacijos kylančius uždavinius ir tuo pačiu užtikrinti galimybes piliečiams išlaikyti veiksmingą savo asmens duomenų kontrolę. Europos Komisijos siūlomu Bendros duomenų apsaugos reglamentu bus dar labiau suderintos duomenų apsaugos taisyklės Europos Sąjungoje ir taip bus užtikrintas teisinis tikrumas įmonėms bei augs pasitikėjimas e. sveikatos paslaugomis, kurias teikiant bus nuosekliai užtikrinama asmenų aukšto lygio apsauga.
Pasiūlyme, be kita ko, papildomai įtraukti duomenų kiekio mažinimo, pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotos duomenų apsaugos principai siekiant, kad į duomenų apsaugos priemones būtų atsižvelgta dar procedūrų ir sistemų planavimo etape.
Žr. pridedamo Tarnybų darbinio dokumento dėl galiojančių ES teisės aktų, taikomų gerovės aplikacijoms, skirsnį „Teisė į privatumą ir duomenų apsaugą“.
Žr. 29 straipsnio darbo grupės 2013 m. vasario 27 d. Nuomonę 2/2013 dėl prietaikų išmaniuosiuose įrenginiuose.
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281/31, 1995 11 23.
Reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo Komisijos pasiūlymas, COM(2012) 11.

52. Geriausiai išnaudojant sveikatos duomenų potencialą galėtų padidėti našumas ir būtų galima sumažinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidas. Prognozuojama, kad JAV sveikatos priežiūros sektoriuje kasmet būtų galima sutaupyti apie 300 milijardų USD.
Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį asmeninio jutiklio duomenų dalis visos saugomos informacijos kiekyje išaugs nuo 10 proc. iki 90 proc. Tikimasi, kad realiuoju laiku gaunami duomenys padės individualiau parinkti gydymą vaistais.
Naudojantis m. sveikatos technologijomis galima surinkti didžiulį duomenų kiekį. Tokie duomenys (pvz., matavimai, medicininiai vaizdai, simptomų aprašymai) gali būti kaupiami didelėse duomenų bazėse ir gali būti panaudojami sveikatos priežiūros moksliniams tyrimams ir inovacijoms.
Didelio duomenų kiekio tyrimo metodas suteikia galimybę išanalizuoti iš įvairiausių šaltinių gaunamų įvairių (nestruktūrizuotų) duomenų rinkinius. Tačiau tam reikia gebėti automatiškai ekonomiškai efektyviu būdu susieti duomenis ir iš nestruktūrizuotų duomenų atrinkti potencialiai vertingą informaciją.
Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį asmeninio jutiklio duomenų dalis visos saugomos informacijos kiekyje išaugs nuo 10 proc. iki 90 proc. Tikimasi, kad realiuoju laiku gaunami duomenys padės individualiau parinkti gydymą vaistais.
Tokie duomenys gali būti svarbus epidemiologinių tyrimų elementas – matydami tendencijas didesniu mastu ir galėdami padaryti naujas išvadas, pavyzdžiui, dėl ligos išsivystymo ir susijusio aplinkos veiksnių, tyrėjai ir mokslininkai gali patobulinti pacientų gydymą. Turint didelį duomenų kiekį taip pat būtų galima sumažinti vaistų bandymo laikotarpius arba sukurti pažangesnius ankstyvo ligų aptikimo ir jų prevencijos mechanizmus. Tai galėtų paskatinti naujoviškų šios srities verslo modelių atsiradimą.
Geriausiai išnaudojant sveikatos duomenų potencialą galėtų padidėti našumas ir būtų galima sumažinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidas. Prognozuojama, kad JAV sveikatos priežiūros sektoriuje kasmet būtų galima sutaupyti apie 300 milijardų USD.
Tačiau tiriant sveikatos duomenis turi būti laikomasi teisinių reikalavimų, taip pat ir susijusių su asmens duomenų apsauga; be to, gali kilti etinių klausimų, visų pirma, susijusių su principu, kad pacientas turi būti informuotas ir aiškiai duoti savo sutikimą, jei tai aktualu. Pavyzdžiui, problemų gali kiti, jei pacientas nedavė aiškaus sutikimo naudoti jo asmens duomenis mokslinių tyrimų tikslais tuo metu, kai buvo klausiama jo sutikimo.
Pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą turi būti visiškai paisoma naudojantis ir dideliu duomenų kiekiu. Todėl asmens duomenys turi būti apdorojami laikantis duomenų apsaugos taisyklių, juolab, kad sveikatos duomenys yra konfidencialūs. Be to, atsižvelgiant į visa tai, yra labai svarbu apibrėžti asmens duomenis ir tikslo ribojimo principą.
Tyrėjams iškyla užduotis efektyviai panaudoti didžiulį sveikatos duomenų kiekį, gautą iš mobiliųjų prietaisų, ir tuo pačiu užtikrinti, kad tie duomenys būtų apdorojami saugiai. Tuo tikslu 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plane paskelbta, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamos ES lėšos turėtų būti, be kita ko, naudojamos siekiant rasti būdus, kaip analizuoti ir naudoti didelius duomenų kiekius, kad jie būtų naudingi tiek piliečiams, tiek tyrėjams.
Svarbų vaidmenį didinant duomenų saugojimo ir jų apdorojimo pajėgumus, kurių reikia tokiam dideliam duomenų kiekiui tvarkyti, ir užtikrinant jų nuolatinę prieigą bet kurioje vietoje, atlieka nuotolinė kompiuterija. Europos Komisijos nuotolinės kompiuterijos strategija siekiama sudaryti sąlygas greičiau priimti saugios nuotolinės kompiuterijos sprendimus Europoje, kurie turėtų padėti saugiai saugoti sveikatos duomenis internete.
Apdorojant asmens sveikatos duomenis turėtų būti griežtai laikomasi ES duomenų apsaugos taisyklių, kurios šiuo metu yra peržiūrimos.
3.3. Šiuo metu taikomi ES teisės aktai
2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plane pažymėta, kad augant m. sveikatos rinkai „nyksta riba tarp tradicinės gydytojų teikiamos klinikinės priežiūros ir savarankiško naudojimosi priežiūros ir gerovės priemonėmis“; ir kad įvairūs subjektai „nori išsiaiškinti savo galimą vaidmenį mobilių sveikatos priežiūros technologijų vertės grandinėje“.
Be to, neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plano pabrėžiama, kad mobiliosios sveikatos ir gerovės prietaikos gali būti labai naudingos pacientams ir kad reikia turėti aiškią teisinę sistemą siekiant užtikrinti jų plėtrą ir saugų naudojimą.
Kadangi šių prietaikų naudojimui taikomos galiojančios ES reguliavimo priemonės, suinteresuotieji subjektai, kaip antai mobiliųjų prietaikų kūrėjai ir mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų gamintojai, gali pageidauti gairių dėl taikomų taisyklių. Pridedamame tarnybų darbiniame dokumente nurodytos šiuo metu taikomos ES taisyklės.
ES nėra privalomųjų taisyklių, pagal kurias gyvensenos ir gerovės prietaikos būtų skiriamos nuo medicinos ar in vitro diagnostikos medicinos prietaisų. 2012 m. sausio mėn., siekdamos padėti programinės įrangos kūrėjams ir gamintojams nustatyti, ar jų produktams taikoma Medicinos prietaisų direktyva arba In vitro diagnostikos medicinos prietaisų direktyva, Komisijos tarnybos pateikė šį klausimą paaiškinančias gaires, kurios bus nuolat atnaujinamos. Šiose gairėse teigiama, kad gyvensenos ir gerovės prietaikos gali būti priskiriamos medicinos prietaisams, arba in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, nelygu jų paskirtis, ir priklausomai nuo to joms bus taikomos vienos iš pirmiau paminėtų direktyvų nuostatos.
Kadangi privalomosiomis taisyklėmis dar nėra aiškiai atskirta, kada Medicinos prietaisų direktyva netaikoma gyvensenos ir gerovės prietaikoms, reikia aiškiai nustatyti, kokių taisyklių turi būti laikomasi. Kadangi į naujausią šio sektoriaus raidą Sąjungos teisės aktuose dar neatsižvelgta, o Teismas dar neturėjo progos išaiškinti, kaip šioms naujai sukurtoms prietaikoms taikomi galiojantys teisės aktai, išlieka tam tikra interpretacijos laisvė.
Gali reikėti įvertinti teisinius gyvensenos ir gerovės prietaikų naudojimo aspektus, atsižvelgiant į galimą riziką piliečių gyvybei.
Improving Public Health and Medicine by use of Reality Mining, Pentland. A, ir kt. 2009 m., Robert Wood Johnson Foundation.
McKinsey ataskaita, Big data: The next frontier for innovation, competition, and productivity, 2011 m. gegužės mėn.
Nuotolinė kompiuterija – tai duomenų saugojimas, apdorojimas ir naudojimas toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose.
COM(2012) 529 „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“, 2012 9 27.
Žr. pridedamo Tarnybų darbinio dokumento dėl galiojančių ES teisės aktų, taikomų gerovės prietaikoms, skirsnį „Teisė į privatumą ir duomenų apsaugą“.
Žr. Europos Komisijos 2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planą. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui, p. 9–10.
2014 m. sausio 14 d. rezoliucija,
Direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų, OL L 169, 1993 7 12. Šiuo metu ši direktyva persvarstoma ir taps reglamentu.
Direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų, OL L 331, 1998 2 7. Šiuo metu ši direktyva persvarstoma ir taps reglamentu.
2013 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (angl. santrumpa FDA) paskelbė Gaires dėl mobiliųjų medicinos prietaikų, kuriomis ji siekia informuoti prietaikų gamintojus ir platintojus apie tai, kaip ji ketina reguliuoti mobiliesiems įrenginiams skirtas prietaikas. FDA ketina vykdyti tik tų prietaikų priežiūrą, kurios laikomos medicinos prietaisais ir kurios galėtų kelti grėsmę paciento saugai, jei neveiktų kaip numatyta.

53. M-sveikata – viena iš priemonių, kurios galėtų padėti ES valstybėms narėms išlaikyti tvarias sveikatos priežiūros sistemas
M. sveikatos technologijoms paplitus atokesnėse vietovėse, jos gali padėti gauti sveikatos priežiūrą tiems, kuriems ji nėra lengvai prieinama
Visuomenei senėjant ir didėjant lėtinėmis ligomis sergančių žmonių skaičiui, auga ir ES sveikatos priežiūros sistemų našta – daugiau ligonių reikalinga hospitalizacija ir nuolatinė priežiūra, o tai labai brangiai kainuoja.
M. sveikata – viena iš priemonių, kurios galėtų padėti ES valstybėms narėms išlaikyti tvarias sveikatos priežiūros sistemas, nes ji padėtų efektyviau teikti priežiūros paslaugas. Reikėtų pažymėti, kad sveikatos priežiūros specialistams tenka didžiulis darbo krūvis. Pradėjus teikti m. sveikatos paslaugas, iš pradžių galbūt reikėtų mokymų sveikatos priežiūros specialistų skaitmeniniams įgūdžiams pritaikyti ir patobulinti.
Naudojant m. sveikatos technologijas, reikėtų hospitalizuoti mažiau lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, taigi iš dalies būtų sprendžiamas sveikatos priežiūros specialistų stygiaus Europoje klausimas. Apskaičiuota, kad m. sveikatos technologijomis stebint pacientus nuotoliniu būdu, būtų galima sutaupyti apie 15 % sveikatos priežiūros išlaidų.
M. sveikatos technologijoms paplitus atokesnėse vietovėse, jos gali padėti gauti sveikatos priežiūrą tiems, kuriems ji nėra lengvai prieinama. Žmonėms su negalia galimybės gauti sveikatos priežiūrą taip pat pagerėtų. Galimybių gauti sveikatos priežiūrą gerėjimo tendencijos dėl mobiliųjų telefonų (ypač tekstinių žinučių) naudojimo jau pastebimos daugelyje besivystančių šalių.
Tačiau kol kas Europos sveikatos priežiūros sistemose išnaudojamas ne visas m. sveikatos potencialas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir potencialūs mokėtojai, prieš pradėdami masiškai naudotis šiomis technologijomis, gali norėti išvysti daugiau įrodymų apie m. sveikatos klinikinę ir ekonominę naudą.
Todėl Europos Komisija, sukūrusi savanorišką nacionalinių sveikatos technologijų vertinimo ekspertų tinklą, sudaro sąlygas ES valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis moksline informacija.
Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik trečdalis europiečių turi interneto prieigą savo mobiliuosiuose telefonuose, tačiau padėtis valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 63 proc. Švedijoje iki 13 proc. Bulgarijoje ir 16 proc. Portugalijoje, kur mobilusis internetas dar tik populiarėja.
M. sveikata yra labai priklausoma nuo galingų, visur esančių ir lanksčių tinklų. Atsižvelgdama į tai, Komisija neseniai priėmė teisės aktų paketą „Žemyno ryšių infrastruktūra: elektroninių ryšių bendrosios rinkos kūrimas“, kuriame pripažįstamas greitaeigių ir aukštos kokybės tinklų poreikis, inter alia, m. sveikatos reikmėms, kartu siekiant didesnio suderinimo ir daugiau investicijų bendrojoje rinkoje.
Galiausiai, pagal programą „Horizontas 2020“, Komisija teiks finansavimą m. sveikatos sričiai ir ketina remti, be kita ko, sveikatos priežiūros specialistų ir piliečių skaitmeninės sveikatos raštingumo ugdymą, nes jis yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad m. sveikata prisidėtų prie lygių galimybių gauti sveikatos priežiūrą.
Taip pat žr. dokumentą 2012 m. Pranešimas apie visuomenės senėjimą. 27 ES valstybių narių ekonominės ir biudžeto prognozės (2010–2060 m.), 3 ir 4 skyrius.
Mc Kinsey ir GSMA, mHealth: A new vision for healthcare, 2010 m.
PSO, mHealth - New horizons for health through mobile technologies, 2011 m.
Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88/45, 2011 4 4) 15 straipsnis.
Specialusis 2012 m. birželio mėn. Eurobarometras 381 E-COMMUNICATIONS HOUSEHOLD SURVEY leidinys
Naujoji ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa 2014–2020 m. laikotarpiui.

54. M-sveikata (nuo viršaus į apačią, iš kairės į dešinę):
Ankstyva diagnozė ir geresnis gydymas
Pacientasi rūpinasi savo pačių sveikata ir sveikesniu gyvenimo būdu
Padidėjusi prevencija
Efektyvesnė ir tvaresnė sveikatos apsauga
[PRALEISTA]
Medikai gali sutaupyti iki 30 proc. Laiko skirto informacijo sapie pacientą rinkimui ir analizavimui
Numatoma bendra rinkos vertė 2017 m. – 17,6 mlrd. EUR
Šiuo metu yra prieinama 97‘000 m-sveikatos aplikacijų 70proc. iš jų skirta vartotojams, 30proc. – medikams.
Numatoma, kad 2017 m. 3,4 mlrd. Gyventojų naudosis išmaniaisiais telefonais. Pusė iš jų naudosis m-sveikatos aplikacijomis.

55. Apibendrinimas – e.sveikatos nauda:
Efektyvesnis bendradarbiavimas tarp visų lygių sveikatos priežiūros institucijų bendroje informacinėje sistemoje
Žmonių informuotumo didinimas ir rūpinimąsi savo sveikata
Efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas
Kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos
Didesnis suteikiamų paslaugų skaičius

56. Jūsų klausimai

57. Ačiū už dėmesį
doc. (HP) Jonas Kairys tel el.p.: