1. STRATEGINĖ ANALIZĖ lektorė Nendrė Černiauskienė Kartojimas. Įvadas.
Strateginio valdymo ir politikos fakultetas
Strateginio valdymo katedra
STRATEGINĖ ANALIZĖ
lektorė Nendrė Černiauskienė
Kartojimas.
Įvadas.

2. I. Aplinkos strateginė analizė 1. 1. Aplinkos dinamikos analizė 1. 2
I. Aplinkos strateginė analizė 1.1. Aplinkos dinamikos analizė 1.2. PEST analizė 1.3. Svarbiausi sėkmės veiksniai 1.4. Penkių jėgų modelis 1.5. Rinkos sąlygų analizė
II. Konkurencijos strateginė analizė 2.1. Konkurentų profiliavimas 2.2. Strateginių grupių analizė 2.3. Produktų portfelio analizė 2.4. Ilgalaikių konkurencinių pranašumų analizė 2.5. Konkurencijos intensyvumo analizė 2.6. Konkurencijos agresyvumo analizė

3. III. Klientų strateginė analizė 3. 1. Paklausos analizė 3. 2
III. Klientų strateginė analizė 3.1. Paklausos analizė 3.2. Klientų sudėties nustatymas 3.3. Rinkos segmentacija 3.4. Klientų profiliavimas 3.5. Bendravimo su klientais analizė 3.6. Kainodaros analizė
IV. Išteklių strateginė analizė Pridėtinė vertė ir strategija 4.2. Vertės grandinė ir vertės sistema 4.3. Sąnaudų mažinimas ir strategija 4.4. Baziniai ištekliai ir bazinės kompetencijos 4.5. SSGG analizė

4. V. Žmonių išteklių strateginė analizė 5. 1. Žmonių išteklių auditas 5
V. Žmonių išteklių strateginė analizė 5.1. Žmonių išteklių auditas 5.2. Firmos kultūros analizė 5.3. Strateginių pokyčių analizė 5.4. Politikos firmoje analizė
VI. Finansinių išteklių strateginė analizė 6.1. Strategijos finansavimo šaltiniai 6.2. Kapitalo kainos analizė 6.3. Strategijos finansinė ekspertizė
VII. Firmos strateginė analizė 7.1. Operacijos ir jų aplinka 7.2. Operacijų vertės grandinė 7.3. Operacijų detalios analizės sritys

5. Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus
Minimalioms žinioms:
Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus
institucijų strateginis valdymas ,
2. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas ,
3. Vasiliauskas A. Firmų Strateginis valdymas ,
4. Mintzberg H., B. Ahlstrand and J. Lampel. Strategy Safari: A Guided Tour Through the Wilds of Strategic Management

6. Lot. strategus < gr. strategos
strategija
kartojimas
dažniausiai reiškia sumanymą, kaip turi būti pasiektas tikslas.
Strategijos kilmė yra karinė
Susiję su graikiškais žodžiais:
“stratos” –“armija” ir
“ago” –“vedu”
Lot. strategus < gr. strategos

7. kartojimas
Organizacijos strateginiu valdymu laikomas nuolatinis,dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau panaudoja išteklius. MIN sąnaudomis MAX rezultatai

8. diversifikacijos laipsnio
kartojimas
Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:
veiklos pobūdžio
finansavimo šaltinių
nuosavybės
dydžio
diversifikacijos laipsnio

9. kartojimas
Strateginis valdymas apima valdymo funkcijas (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), kurios sudaro uždarą valdymo ciklą.
Planavimas – pirminė valdymo funkcija. Ji sudaro pagrindą kitoms trims funkcijoms – organizavimui, vadovavimui ir kontrolei.

10. Planavimas – intelektinis procesas. Planavimo žingsniai:
kartojimas
Planavimas – intelektinis procesas.
Planavimo žingsniai:
proceso inicijavimas;
planavimo prielaidų apibrėžimas;
tikslų formulavimas;
alternatyvų identifikavimas;
alternatyvų įvertinimas;
geriausios alternatyvos parinkimas;
planų sudarymas;
plano įgyvendinimas.

11. Planavimas traktuojamas kaip formalizuotas procesas
kartojimas
Planavimas traktuojamas kaip formalizuotas procesas
Organizacijai būdinga planų hierarchija:
strateginiai planai (3>5>10 metų);
vidutinės trukmės planai (iki 3 metų);
einamieji planai (1 metai);
operatyviniai planai (ketvirčiai, mėnesiai, sav.)

12. STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS
kartojimas
STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS
Valstybės ilgalaikės raidos strategija
Sektoriaus strategija
Strateginis veiklos planas
Programa Nr.1
Programa Nr.2
Ilgalaikiai tikslai
Vid. trukmės tikslai
Trumpa-laikiai tikslai

13. Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje
kartojimas
Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
(n+1)- (n+2) –ųjų metų strateginio veiklos plano projektas
ir investicinių programų projektas
teikiamas
peržiūrimas FM
Vyriausybė
Institucija
Teikia detalią biudžeto paraišką
iki d.
Teikia LR Seimui biudžeto projektą
iki 10-17/21 d.
Tvirtinamas biudžetas
iki 12-18/19 d.
Diskutuojama

14. Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje
kartojimas
Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Paskirsto biudžeto asignavimus pagal programas
per 10 d.
iki d.
Tikslina ir tvirtina
n-(n+2) –ųjų metų strateginį veiklos planą
n-(n+2) –ųjų metų sutrumpintą strateginį veiklos planą (S forma)
Naujo strateginio plano rengimas, derinimas, programų rengimas ir t.t.
Institucija
Vyriausybė

15. I. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Planavimas:
kartojimas
I. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Planavimas:
VYRIAUSYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI / PRIORITETAI
APLINKOS ANALIZĖ
INSTITUCIJOS MISIJA
INSTITUCIJOS TIKSLAI
PROGRAMOS,
JŲ TIKSLAI,
UŽDAVINIAI,
PRIEMONĖS,
VERTINIMO
KRITERIJAI
BIUDŽETAS

16. Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė; Misijos formulavimas;
kartojimas
Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Plano rengimas ir vykdymas:
Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė;
Misijos formulavimas;
Strateginių tikslų nustatymas;
Institucijos programų rengimas
Institucijos programų įgyvendinimas;
Stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus.
2002 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 827
“Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo”
Žin., 2002, Nr

17. Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys
Vizija – institucijos ateitis po 5-10 metų, kokią nori matyti visi joje dirbantys.
Misija – kompetencijos sritis ir veiklos kryptis.
“Institucijos vadovo suformuluota institucijos paskirtis ir įsipareigojimai, atspindintys su institucija susijusius esamus ir numatomus visuomenės poreikius”
Tikslas – rezultatas, kurį norima pasiekti.
“Siektini veiklos rezultatai, susiję su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis”
Uždavinys – užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai.
“Per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamos veiklos rezultatas”
Priemonė – užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas.
“Užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiksmai), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai”

18. Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys
kartojimas
Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys
Vizija
Misija
Strateginiai tikslai
Uždaviniai
Priemonės

19. Kokia mano paskirtis (žemėje)? M I S I J A
loginis žaidimas
Kokia mano paskirtis (žemėje)? M I S I J A
Ką aš veiksiu po metų? V I Z I J A
Kodėl aš mokausi Universitete? T I K S L A S
Per kiek metų pabaigsiu studijas? UŽDAVINYS
Kokių imsiuos priemonių, kad pabaigčiau studijas? P R I E M O N Ė

20. Sisteminis mąstymas reikalauja:
Problemos suvokimo erdvėje;
Priežastingumo nustatymo;
Problemos suvokimo laike; ……

21. 2. Kaip mes ten atsidursime? (strategijos)
kartojimas
Peter Lorange
1.   Kur mes einame?
(misija)
2.   Kaip mes ten atsidursime?
(strategijos)
3.   Kokios mūsų veiksmų ribos?
(biudžetai)
4. Kaip mums žinoti,
ar mes nenukrypome nuo kelio?
(kontrolė)

22. kartojimas

23. Strateginė analizė (vidinės ir išorinės aplinkos įvertinimas)
kartojimas
Strateginė analizė (vidinės ir išorinės aplinkos įvertinimas)
Išorinė aplinka – tai veiksniai, egzistuojantys už organizacijos ribų...
Vidinė aplinka – tai veiksniai egzistuojantys pačioje organizacijoje...

24. Išorinės aplinkos įvertinimas:
kartojimas
Išorinės aplinkos įvertinimas:
Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką PEST analizė
Politiniai veiksniai
Ekonominiai veiksniai
Socialiniai veiksniai
Technologiniai veiksniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; ) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

25. Vidinės aplinkos įvertinimas:
kartojimas
Vidinės aplinkos įvertinimas:
Mc Kinsey modelis pavadintas 7 – “S”
Strategija (strategy)
struktūra (structure)
sistema (system)
visuotinai pripažintos vertybės (shared values)
įgūdžiai (skills)
stilius (style)
personalas (staff)

26. 2. organizacinė struktūra;
kartojimas
Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką analizuojamos šios sritys:
1. teisinė bazė;
2. organizacinė struktūra;
3. žmonių ištekliai (etatai, kvalifikacija);
4. planavimo sistema;
5. finansiniai ištekliai;
6. apskaitos tinkamumas;
7. ryšių sistema
(informacinės ir komunikavimo sistemos);
8. vidaus kontrolės sistema
(taip pat vidaus audito sistema).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; ) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

27. Strategijos kūrimas Atliekamos tokios funkcijas:
kartojimas
Strategijos kūrimas
Atliekamos tokios funkcijas:
- peržiūrima ir iš naujo patvirtinama organizacijos misija ir vizija;
- identifikuojamos svarbiausios problemos ir tikslai;
- nustatomos pagrindinės vertybės;
- išskiriamos svarbiausios interesų sritys;
- nustatomos strateginės alternatyvos, jos įvertinamos ir priimami sprendimai.

28. Strategijos įgyvendinimas
kartojimas
Strategijos įgyvendinimas
Šioje stadijoje atliekamos tokios funkcijos:
- formuojamos strategijos įgyvendinimo programos ir projektai;
- sudaromas programinis biudžetas;
- organizuojamos darbo grupės;
- išvystomi strateginiai žmogiškieji ištekliai;
- valdymas atliekamas pagal tikslus.

29. Atliekamos tokios funkcijos:
kartojimas
Strateginė kontrolė
Atliekamos tokios funkcijos:
- sukuriama kontrolės sistema;
- vykdomi analitiniai tyrimai;
- nustatoma, ko galima pasimokyti iš organizacijos patirties;
- rekomenduojamos korekcijos strategijoje ir jos įgyvendinime.

30. Išskiriami penki veiksniai, kurie įtakoja sistemos sudarymą
kartojimas
Išskiriami penki veiksniai, kurie įtakoja sistemos sudarymą
Dydis ir struktūra.
Aplinkos nepastovumas.
Ankstesnė planavimo ir programinio biudžeto sudarymo patirtis.
Valdymo stilius.
Programos kaina ir socialinės pasekmės.

31. Ryšys tarp planavimo ir analizės ?

32. Organizacijos veiklos analizė turi duoti atsakymus į šiuos klausimus:
Kas atsitiko?
Kodėl tai atsitiko?
Ką reikia daryti toliau?

33. visuomeninė nuosavybė ir pan. Artimos sąvokos: pavaldumas,
kartojimas
Viešas sektorius:
terminai:
biurokratija,
planinė ekonomika,
valdžia,
visuomeninė nuosavybė
ir pan.
Artimos sąvokos: pavaldumas,
hierarchija,
centralizacija,
korupcija,
neefektyvumas,
lėšų švaistymas, pan.
Privatus sektorius:
terminai:
privati nuosavybė,
pelnas,
rinkos santykiai.
ir pan.
Artimos sąvokos:
mokesčių vengimas,
slėpimas,
rizika,
infliacija,
bankrotas,
parama ir pan.

34. Viešasis sektorius kūrėsi kaip „viešojo intereso“ gynimo priemonė.
kartojimas
Viešasis sektorius kūrėsi kaip „viešojo intereso“ gynimo priemonė.
Biurokratinis viešojo administravimo modelis pasiūlytas M. Vėberio ir kitų teoretikų, ilgainiui nebepajėgė realizuoti viešosioms institucijoms keliamų naujų reikalavimų.
Ilgainiui buvo grįžta prie sprendimų ieškojimų privačiame sektoriuje, pažangius verslo vadybos principus praktiškai pritaikant valstybinių institucijų veikloje ir nepamirštant atsižvelgti į esminius viešojo ir privataus sektoriaus skirtumus.

35. Privataus sektoriaus organizacija Viešojo sektoriaus organizacija
kartojimas
Viešojo ir privataus sektorių organizacijų strateginio valdymo skirtumai.
Privataus sektoriaus organizacija
Viešojo sektoriaus organizacija 1.
Veiklos nesėkmė paliečia tik vartotojų grupę
Veiklos nesėkmė paliečia didesnę visuomenės dalį 2.
Daugiau laisvumo keičiant struktūrą
Daug suvaržymų keičiant struktūrą, veiklos formas, tikslus, darbuotojus 3.
Daugiau arba visiškas savarankiškumas nustatant misiją, strateginius tikslus, programas, finansavimą
Labai sudėtingas misijos, strateginių tikslų, programų, finansavimo derinimas su daugeliu kitų institucijų ir interesų grupių 4.
Kompanijos misiją neretai reikia keisti keičiantis rinkai, paklausai
Daugeliu atvejų institucijos misija yra ilgalaikė 5.
Nebūtina viešinti tikslų ir finansavimo
Privaloma viešinti tikslus ir finansavimą 6.
Lengviau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – aiškesnė darbuotojų atsakomybė
Sudėtingiau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – sudėtingesnė darbuotojų atsakomybė 7.
Didesnis jautrumas rinkos permainoms
Didesnis jautrumas politikos permainoms 8.
Darbuotojų iniciatyva skatinama tiek iš vidaus, tiek iš išorės
Nereti atvejai, kai darbuotojų iniciatyva slopinama

36. Trys ryškiausi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus valdymo
kartojimas
Trys ryškiausi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus valdymo
institucijų veiklos tikslas ir veiklos vertinimas
sprendimų priėmimas
viešumas

37. Viešajame sektoriuje tarnavimas visuomenei yra galutinis tikslas
Viešajame sektoriuje tarnavimas visuomenei yra galutinis tikslas Tikslas - protingai išleisti pinigus.
sunkiau susitarti kas yra kokybė
Privačiame sektoriuje tarnavimas visuomet yra rinkos dalies ir pelno didinimo bei organizacijos augimo sąlyga. Tikslas - uždirbti pinigų.
įmanoma susitarti kas yra kokybė

38. skirtumai ir panašumai.
Strateginė analizė viešajame ir privačiajame sektoriuje (organizacijose):
skirtumai ir panašumai.

39. Analizė – būtina organizacijos valdymo priemonė, sudaranti galimybę priimti teisingus valdymo sprendimus.
Analizės objektas – organizacijos veiklos procesas ir jo rezultatas

40. Organizacijų veikla turi būti analizuojama laikantis šių principų:
Valstybingumo.
Moksliškumo.
Kompleksiškumo.
Sistematiškumo.
Objektyvumo.
Veiksmingumo.
Operatyvumo.
Demokratiškumo.
Efektyvumo.

41. Strateginiai organizacijos veiklos analizės uždaviniai:
Organizacijos veiklos būklės vertinimas;
Veiksnių, darančių įtaką organizacijos rodikliams, nustatymas;
Efektyvesnių valdymo būdų išaiškinimas, organizacijos vidinių rezervų parodymas.

42. Einhorn’as ir Hogarth’as sako, kad mąstymas į priekį peržiūrint praeitį yra
“intuityvu ir sugestyvu, linksta į diagnozę ir reikalauja nuovokumo. Reiki ieškoti modelių, sąryšio tarp, atrodytų, skirtingų įvykių, tikrinti galimą priežastinį ryšį, kad būtų įmanoma paaiškinti įvykį bei surasti metaforą ar teoriją, padedančią žvelgti į priekį”.

45. visumos skaidymas į dalis, išsamus nagrinėjimas ir tyrimas.
analizė
iš graikų kalbos
analysis,
visumos skaidymas į dalis,
išsamus nagrinėjimas ir tyrimas.
Pagal žodyną analizė:
mokslo metodas;
matematikos metodas;
smulkus, išsamus ko nors nagrinėjimas.