1. GII-01 GIS APIBRĖŽTYS 2007 m. vasario 6 d.

2. Šios dienos darbotvarkė  Kas yra GIS?  Žinome, kad tai duomenų iš visų geoinformatikos dalių integravimo priemonė, bet kas tai yra iš tikrųjų? Ar tai kompiuterinė programinė įranga? Techninė įranga? Žmonės?  Nėra nieko stebėtina, kad GIS sunku apibrėžti, nes ji atlieka tiek daug dalykų daugeliui skirtingų žmonių  Šiandien išnagrinėsime daugelį skirtingų GIS apibrėžčių ir į tai, ką jos reiškia pagrindinėms su šia sistema susijusioms grupėms

3. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA?  Geografija iš esmės apima daug dalykų. Joje gausu idėjų ir sąvokų iš daugelio įvairių sričių, ir jos taikomos tiriant erdvinį pasiskirstymą  Septintuoju ir aštuntuoju dešimtmečiais paaiškėjo, kad popieriniai žemėlapiai negali susitvarkyti su didžiuliais duomenų kiekiais, kurie buvo renkami taikant šiuolaikinius mokslinių tyrimų metodus  Kai kurios grupės Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje pripažino, kad reikėjo kurti naujus erdvinių duomenų tvarkymo metodus. Šių grupių atstovai buvo įvairių sričių (geografijos, informatikos, duomenų apdorojimo ir informacinių technologijų) specialistai  Vėliau padidėjus įrenginių dydžiams ir sudėtingumui į GIS įsitraukė ir vadovai

4. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA?  Kiekviena grupė pabrėžė erdvinių duomenų tvarkymo sunkumus ir siūlė sprendimus savo kalba  Todėl dabar yra daug paplitusių geografinių informacinių sistemų apibrėžčių. Atsižvelgiant į jūsų specialybę jums gali labiausiai patikti kuri nors viena iš šių apibrėžčių:  Žemėlapių požiūris: GIS yra sudėtinga žemėlapių saugojimo ir atvaizdavimo priemonė  Funkcinis požiūris: GIS yra kompiuterinė įranga ir programinė įranga

5. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA?  Geografinių informacinių sistemų apibrėžtys (tęsinys):  Geografinių duomenų apdorojimo požiūris: GIS yra rinkinys elementų, kuriuos sujungus pradinius duomenis galima paversti informacija  Duomenų bazių požiūris: GIS naudojama geografiniams duomenims saugoti, apdoroti ir ieškoti  Sistemų požiūris: GIS yra bendro techninės įrangos, programinės įrangos, duomenų, organizacijų ir žmonių veikimo rezultatas

6. Žemėlapių požiūris  Jeigu esate geografas arba įgudęs žemėlapių naudotojas, galite pamanyti, kad žemėlapių požiūris jums atrodo tiksliausias  Žemėlapių požiūriu GIS panaši į žemėlapių spintą. Joje daug įdomių žemėlapių, kuriuos galima ištraukti, norint peržiūrėti tam tikrą sritį  Čia GIS yra sudėtinga saugojimo priemonė, sujungta su vizualizavimo priemone

7. Žemėlapių požiūris  GIS siūlo sudėtingus darbo su žemėlapiais būdus. Jūs galite padidinti ir sumažinti vaizdą, sukurti panoraminį vaizdą, įjungti ir išjungti žemėlapius, atitinkančius jūsų poreikius, arba teikti užklausas gauti duomenis  Žemėlapis yra pagrindinis duomenų peržiūrėjimo būdas GIS, nors yra ir kitų interaktyvių metodų, pvz., trimatis atvaizdas (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)http://www.gis.com/whatisgis/

8. Funkcinis požiūris  Jeigu esate techninės srities specialistas, išmanantis kompiuterinę techninę įrangą, galite pasirinkti funkcinį požiūrį, kuris pagrindinį dėmesį sutelkia į kompiuterinę programinę ir periferinę GIS įrangą  Funkcinio požiūrio atveju GIS yra techninės įrangos elementai duomenims įvesti, apdoroti ir atvaizduoti  Čia GIS yra „daiktas“. Svarbiausia yra kompiuterinė techninė įranga

9. Funkcinis požiūris  Įranga, kuria duomenys patenka į kompiuterį  Klaviatūros, skaitmeniniai keitikliai, skeneriai, geodezinių matavimų įranga, duomenų rinkimo kompiuteriai, internetas  Duomenų apdorojimo įranga  Pakankamai galingas kompiuteris  Duomenų apdorojimo programinė įranga  Komercinė arba atvirasis kodas  Tam tikros galimybės būtinoms užduotims atlikti  Išvesties produktų kūrimo ir platinimo įranga  Kompiuterių monitoriai, braižytuvai, internetas

10. Geografinių duomenų apdorojimo požiūris  Jeigu esate informacijos apdorojimo specialistas, galite laikyti GIS informacijos apdorojimo priemone  Čia GIS yra priemonės, kurias galima naudoti kartu norint gauti siekiamą rezultatą  Nauja informacija gaunama kuriant naują procesą, kuriame naudojami pradiniai duomenys ir priemonės  Čia GIS yra interaktyvi struktūrinė schema (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)http://www.gis.com/whatisgis/

11. Duomenų bazių požiūris  Jeigu esate informacinių technologijų specialistas, jums rūpi kompiuterinė programinė įranga  Duomenų bazių požiūris apibrėžia GIS kaip duomenų apdorojimo aplinką  Čia GIS yra priemonė. Didžiausias dėmesys skiriamas programinei įrangai

12. Duomenų bazių požiūris  „Duomenų bazių sistema, kurioje didžioji duomenų dalis yra erdviniai ir kurioje taikomos tam tikros procedūros, kad būtų atsakoma į užklausas apie erdvinius objektus duomenų bazėje“ (Smith et al., 1987)  „Bet kokios rankiniu būdu atliekamos arba kompiuterinės procedūros, naudojamos geografinėje erdvėje orientuotiems duomenims saugoti ir naudoti“ (Aronoff, 1989)

13. Duomenų bazių požiūris  GIS yra daugelio įvairių erdvinių duomenų rinkinys, sudarantis geoduomenų bazę, kurioje saugomi visi erdviniai duomenys sąryšinėje duomenų bazėje  GIS esama grafinių duomenų ir atributų  GIS yra geografinė informacinė sistema  Kaip ir kitos informacinės sistemos, kuriose galima saugoti ir ieškoti tekstą, atvaizdus, muzikos failus, vaizdo failus ir t. t.  GIS turi tinkamas duomenų apdorojimo priemones  GIS turi duomenų vertimo išvesties formatu priemones  Žemėlapiai  Lentelės  Diagramos  Animaciniai elementai

14. Duomenų bazių požiūris  GIS duomenis turėtų būti:  paprasta naudoti ir suprasti  paprasta naudoti su kitais geografinių duomenų rinkiniais  jie turi būti efektyviai sukompiliuoti ir patvirtinti  turi būti aiškiai dokumentuota: jų turinys, paskirtis ir tikslai (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)http://www.gis.com/whatisgis/

15. Sistemų požiūris  Jeigu esate vadovas, jums gali labiau tikti sistemų požiūris  Sistemų požiūris yra holistinis  Čia GIS yra sistema; pagrindinis dėmesys sutelkiamas į organizaciją ir žmones, be kurių programinė ir techninė įranga visiškai nenaudinga

16. Sistemų požiūris  Organizacijos turi:  Mandatą (sukūrimo priežastis)  Taikymą (problemą, kurią galima išspręsti naudojant GIS)  Išteklius  fizinius (kompiuterių programinę ir techninę įrangą)  piniginius (projekto biudžetą)  duomenis  Procedūras (esamus arba naujus problemų sprendimo būdus)  Žmonės gali būti:  GIS vadovai (stebintys projekto eigą ir užtikrinantys, kad kiekvienas gali atlikti savo funkciją)  GIS analitikai (sprendžiantys sudėtingas technines problemas)  GIS technikai (atliekantys kasdienius darbus, papildantys ir taisantys duomenis; gali būti ekspertai GIS srityse)  GIS naudotojai (ieškantys duomenų GIS, naudojantys išvesties produktus)

17. Sistemų požiūris  Holistinis požiūris į GIS, kuriame apjungiami pirmiau išdėstyti požiūriai:  Techninė įranga  Programinė įranga  Žmonės  Duomenys  Procedūros  Taikymai (neparodyta) (diagrama parengta remiantis: http://www.esri.com/library/whitepapers/pdfs/healthserv.pdf) http://www.esri.com/library/whitepapers/pdfs/healthserv.pdf

18. Apibendrinimas  GIS sukurta daugelio įvairių specialybių žmonių  Kiekviena su GIS dirbančių žmonių grupė sukūrė savo aprašymą:  geografai sukūrė žemėlapių požiūrį, kur svarbiausia yra žemėlapių saugojimas GIS  kompiuterių technikai sukūrė funkcinį požiūrį, kur svarbiausia yra GIS sudaranti techninė įranga  duomenų apdorojimo ekspertai sukūrė geografinių duomenų apdorojimo požiūrį, kur svarbiausia – duomenų valdymas

19. Apibendrinimas  Apibrėžtys (tęsinys)  Duomenų bazių ekspertai sukūrė duomenų bazių požiūrį, kur GIS laikoma specializuota erdvinių duomenų baze  Vadovai sukūrė sistemų požiūrį, kur dėmesys sutelkiamas į organizacijas ir žmones bei kompiuterinę techninę ir programinę įrangą  Visi šie požiūriai teisingi, bet nė vienas nėra išsamus  Koks yra Jūsų GIS apibrėžimas? Šiek tiek pagalvokite ir sukurkite savo paaiškinimą, kuriuo galėtumėte pasidalyti su kolegomis, draugais ir šeima

20. Pagrindiniai terminai  Duomenų bazių požiūris  Funkcinis požiūris  Geoduomenų bazė  Geografinės informacinės sistemos (GIS)  Geografinių duomenų apdorojimo požiūris  Žemėlapių požiūris  Sistemų požiūris

21. Aronoff, Stan (1989) Geographic Information Systems: A Management Perspective. Ottawa: WDL Publications Burrough, Peter & Rachael McDonnell (1998), Principles of Geographical Information Systems (2nd Ed.). Oxford: Oxford University Press Smith T. R., S. Menon, J. L. Starr, and J. E. Estes, (1987) Requirements and principles for the implementation and construction of large-scale geographic information systems. International J. of Geographical Information Systems, 1: 13-31. What is GIS? (http://www.gis.com/whatisgis/) (2007 m. vasario 28 d.)http://www.gis.com/whatisgis/ LITERATŪRA "

22. GII-01 GIS VAIDMUO GEOINFORMATIKOS MOKSLE 2007 m. balandžio 9 d.

23. Šios dienos darbotvarkė  Šiandien išsamiai pažvelgsime į tai, kas yra GIS ir kaip ji susijusi su geoinformatikos mokslu  Panagrinėsime skirtingų sričių specialistų požiūrius į GIS  Pažiūrėsime, kaip GIS siūlo labai konkrečias galimybes, kurias galima sujungti norint sukurti GIS taikymus

24. GIS VAIDMUO GEOINFORMATIKOS MOKSLE  GIS vaidmuo geoinformatikos moksle  Situacijų nagrinėjimas  Erdvinių duomenų rinkimas  Erdvinių duomenų saugojimas  Erdvinių duomenų analizė  Išvesties produktų kūrimas

25. Geoinformatikos atmainos  Geodeziniai matavimai  Palydovinės navigacijos sistemos  Fotogrametrija  Nuotoliniai tyrimai  Geografinės informacinės sistemos, apimančios  duomenų bazių valdymo sistemas  kartografiją  geodeziją

26. GIS vaidmuo  GIS gali būti centrinė visos geoinformatikos veiklos saugykla  Saugojimas  Analizė  Pateikimas  Į GIS galima įtraukti visus duomenų formatus  Palydovines nuotraukas  GPS duomenis  Geodezinių matavimų duomenis  Fotogrametrijos duomenis

27. GIS vaidmuo  Vidinis duomenų saugojimas  Vektorinis duomenų modelis  Diskretiniams elementams  Taškai, linijos ir poligonai  Rastrinis duomenų modelis  Tolydiems elementams  Objektinis duomenų modelis  Diskretiniams arba tolydiems elementams  Vektorinio arba rastrinio modelio tobulinimas papildomai informacijai teikti  Kadangi šie modeliai pagrįsti svarbiausiais duomenų tipais (tolydžiais arba diskretiniais), beveik bet kurio tipo erdvinius duomenis galima konvertuoti į šiuos vidinius formatus

28. GIS vaidmuo  Geodezinių matavimų duomenys  Geodezinių matavimų duomenis galima konvertuoti į vektorinį duomenų modelį naudojant koordinačių geometriją (COGO)  Polinės koordinatės konvertuojamos į Dekarto koordinačių sistemą  Palydovinės navigacijos sistemos  Vieta perduodama į vektorinį duomenų modelį taškų, linijų ir poligonų pavidalu  Nuotoliniai tyrimai  Palydovines nuotraukas galima importuoti į vidinį rastrinį duomenų modelį

29. Situacijų nagrinėjimas  Žemėlapių redagavimo sistema  Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografavimo skyrius  Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema  Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografavimo centro Topografinių matavimų skyrius  Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas  Edgecombe apskritis, Šiaurės Karolina  Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas  Westchester apskritis, Niujorko valstija

30. Žemėlapių redagavimo sistema  Palaiko 1 : 50 000 ir 1 : 250 000 popierinių topografinių žemėlapių gamybą  Kanados energijos, kasyklų ir išteklių geodezinių matavimų skyriui (Donner, 1992)  GIS pagrindu veikianti sistema pakeičia ankstesnę analoginę / skaitmeninę sistemą  Visi redagavimo, žemėlapių kūrimo ir galutinio braižymo darbai atliekami skaitmeniniu būdu  Skaitmeniniai stereobraižytuvai naudojami renkant atnaujintus linijų duomenis iš aeronuotraukų stereoporų  Išvestis į aukštos kokybės elektrostatinius braižytuvus, kurie gamina ekranui paruoštus negatyvus ant stiklo

31. Žemėlapių redagavimo sistema  Mažina sąnaudas  Naujoji skaitmeninė įranga pakeičia dažnai gendančią analoginę įrangą  Rankiniu būdu atliekami procesai gali būti automatizuojami programuojant  Subrangovus dabar galima įtraukti į žemėlapių redagavimo ir gamybos procesą, kas anksčiau buvo neįmanoma  Mažai išnaudojamos GIS analitinės galimybės  Sudaromi gerai struktūruoti GIS duomenų failai, kurie vėliau gali būti naudojami kitais tikslais

32. Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema  Geodezinių matavimų duomenų saugojimas, tikrinimas ir paieška  Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografinio kartografavimo centro Geodezinių matavimų skyrius (Carkner ir Egesborg, 1992)  70 000 geodezinių matavimų įrašų  Daugiau nei 100 metų geodezinių matavimų patirtis  2 300 indėnų rezervatų, nacionalinių parkų, visos valstybės ir privačios žemės Jūkono ir Šiaurės Vakarų teritorijose, administruojamose federaliniu lygiu  Sąryšinių duomenų bazių valdymo sistema (RDBMS) + GIS sprendimas

33. Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema  Sistemoje yra tik išmatuoti geodeziniai duomenys  Nuolat įvedami geodeziniai ir kontrolės taškai, sklypų planai, oficialūs aprašymai  Nėra koreguotų arba išvestinių duomenų (nors duomenis galima perprojektuoti norint juos įkelti į įprastą koordinačių sistemą)  Naujų matavimų duomenų tikrinimas  Palyginimas su turimais įrašais  Naudojama COGO geodezinių matavimų įrašams konvertuoti į linijas žemėlapyje  Pirmiausia saugojimo ir paieškos priemonė  Dar galima rinkti skaitmeninę informaciją, kurią galima panaudoti vėliau

34. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas  Visos vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapio kūrimas iš naujo per du mėnesius  Edgecombe apskritis, Šiaurės Karolina (Fuller, 2005)  650 tiesinių vandentiekio ir kanalizacijos linijų kilometrų išdėstyta 1 307 kv. km teritorijoje  Reikėjo sužymėti visas aukšto slėgio linijas, savitakes linijas, šulinius, reguliavimo vožtuvus, saugojimo rezervuarus, vandens kolonėles, matavimo stotis ir siurblines  Naudojo delninius kompiuterius su GPS  Dienos pabaigoje duomenys automatiškai perkeliami ir tikslinami atliekant diferencinę korekciją  Kiekvienam elementui surinkta daugiau nei po dešimt kintamųjų

35. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas Šaltinis: http://www.thewootencompany.com/edgecombe_casestudy.pdfhttp://www.thewootencompany.com/edgecombe_casestudy.pdf

36. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas  Atlikus diferencinę korekciją užtikrinamas 1 m tikslumas  Tikrinama lyginant su ortofotografinėmis nuotraukomis, rodančiomis infrastruktūros elementus  Duomenų rinkimas baigtas laiku Šaltinis: http://www.esri.com/news/arcnews/summer 05articles/edgecombe-county.html http://www.esri.com/news/arcnews/summer 05articles/edgecombe-county.html

37. Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas  Teritorijų, kur rizika susirgti Laimo liga yra didžiausia, prognozavimas  Westchester apskritis, Niujorko valstija (Clark, 1997)  Laimo liga yra labiausiai paplitusi infekcinė liga Jungtinėse Amerikos Valstijose  Bakterijos pernešamos įsisiurbus erkei  Atsiranda odos bėrimų, aukšta temperatūra, galvos skausmas ir nuovargis, vėliau pasireiškia artritą primenantys simptomai, kyla problemų dėl širdies ir nervų sistemos  Daugumą ligonių galima gydyti antibiotikais  Pirmiausia buvo sužymėtas infekcijos paplitimas

38. Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas  Naudojamas statistinių duomenų paketas infekcijos paplitimo lygiams koreliuoti su žemės dangos tipais  Vėliau nustatomi žemės dangos tipai pagal Landsat Thematic Mapper (TM) atvaizdą  Vėliau taikyta vietinė rastrinė analizė norint nustatyti šalia gyvenamųjų rajonų buvusius žemės dangos tipus su aukštais infekcijos paplitimo lygiais  Naudojamas 3 × 3 judantis langas  Sukurtas žmonių užsikrėtimo rizikos žemėlapis visai apskričiai

39. Erdvinių duomenų rinkimas  Kas turi būti renkama?  Reikia suprasti, kam renkami duomenys  Kokios yra GIS funkcijos?  Kam kuriama GIS?  Kokia yra politinė aplinka?  Kas apmoka sąskaitas?  Kokiu masteliu bus pateikiami duomenys?  Turite žinoti, kas svarbu  Kokie duomenys padės jums išspręsti problemą?  Kokie duomenys padės jums po metų?  Kokie duomenys nepadės jums jokiomis aplinkybėmis?  Rinkti viską – tai užsitikrinta nesėkmė  Viskas GIS yra susiję su pridėtinėmis išlaidomis. Jeigu renkami nereikalingi duomenys, ištekliai yra panaudojami ne pagrindiniam tikslui (DeMers, 2005)

40. Erdvinių duomenų rinkimas  Septynios taisyklės 1.Apsispręskite, kodėl kuriate GIS 2.Apibrėžkite savo tikslus kiek įmanoma tiksliau prieš pasirinkdami sluoksnius 3.Venkite naudoti neįprastus duomenų šaltinius, jeigu yra tradicinių 4.Naudokite geriausius ir tiksliausius jūsų užduočiai atlikti būtinus duomenis 5.Prisiminkite mažėjančios grąžos dėsnį, kai spręsite apie duomenų tikslumo lygį 6.Kai iš duomenų šaltinių galima gauti papildomus duomenis, įtraukite juos kaip atskirus sluoksnius 7.Kiekvienas sluoksnis turi būti kuo glaudžiau susijęs su savo tema (DeMers, 2005, 126–127 p.)

41. Erdvinių duomenų rinkimas  Preciziškumas ir tikslumas  Kasdienėje kalboje šie du terminai dažnai vartojami ta pačia reikšme  Moksliniame kontekste kiekvienas terminas turi specifinę reikšmę, nesutampančią su kito termino reikšme  Preciziškumas  Išreiškia mažiausią galimą matavimų padalą, naudojamą kiekvienam stebėjimui išmatuoti  Matuojame decimetro, centimetro ar milimetro tikslumu?  Tikslumas  Rodo, kiek artimas yra kiekvienas išmatavimas tikrajai reikšmei

42. Erdvinių duomenų rinkimas Šaltinis: Hill, John W. ir Ralph H. Petrucci (2002). General Chemistry, An Integrated Approach, 3 rd Edition. Upper Saddle River, New Jersey, Prentice-Hall.  Preciziškumas ir tikslumas (a) Žemas tikslumas Žemas preciziškumas (b) Žemas tikslumas Aukštas preciziškumas (c) Aukštas tikslumas Žemas preciziškumas (d) Aukštas tikslumas Aukštas preciziškumas

43. Erdvinių duomenų rinkimas  Preciziškumas  Matuojame milimetro arba pusės milimetro tikslumu?

44. Erdvinių duomenų rinkimas  Skaitmeninių žemėlapių tikslumas  Duomenys turi būti pakankamai preciziški ir tikslūs  Nuo skaitmeninamų žemėlapių mastelio priklauso į GIS įtraukiamų duomenų tikslumas  Paprastai elementai žemėlapiuose laikomi tiksliais esant 0,5 mm tikslumui  1 : 10 000 masteliu 0,5 mm yra 5 m žemėje  1 : 50 000 masteliu 0,5 mm yra 25 m žemėje  1 : 250 000 masteliu 0,5 mm yra 125 m žemėje  Kokio preciziškumo GIS norite turėti? Nuo to priklauso, kokie žemėlapiai yra tinkami skaitmeninti

45. Erdvinių duomenų rinkimas  Skaitmeninių žemėlapių tikslumas

46. Erdvinių duomenų rinkimas  Kaupimas viengubu ir dvigubu preciziškumu  Viengubas: taško vieta išsaugoma naudojant 32 bitų duomenis  2 32 = 4,29 x 10 9 diskretiniai skaičiai  nuo -2,1 mlrd. iki +2,1 mlrd. kaip sveikasis skaičius  6–7 reikšmingi skaitmenys kaip kintantis taškų skaičius  Dvigubas: taško vieta išsaugoma naudojant 64 bitų duomenis  2 64 = 1,84 x 10 19 diskretiniai skaičiai  nuo -9,2 x 10 17 iki 9,2 x 10 17 kaip sveikasis skaičius  15 arba 16 reikšmingų skaitmenų kaip kintantis taškų skaičius  Palyginti su viengubo preciziškumo duomenimis, čia reikia dvigubai daugiau atminties ir dvigubai daugiau laiko apskaičiuoti

47. Erdvinių duomenų rinkimas  Kaupimas viengubu ir dvigubu preciziškumu  Viengubas preciziškumas su 7 reikšmingais skaitmenimis atitinka 1 metro tikslumą UTM koordinačių sistemoje  pvz., UTM = 542 678,1 m R, 5 434 204 m Š  Perdangose kyla didelių „suskaidytų poligonų“ problemų  Dvigubas preciziškumas leidžia daug sėkmingiau ir be problemų dirbti su perdangomis  Visą pasaulį galima atvaizduoti žemėlapyje maždaug 0,004 μm tikslumu  Taip galite nustatyti viruso vietą Žemės žemėlapyje!

48. Erdvinių duomenų rinkimas  Kokia turi būti skiriamoji geba?  Jeigu nustatytume per didelę, turėtume problemų atvaizduojant smulkius elementus  Jeigu nustatytume per mažą, būtų mažai priimtinų duomenų šaltinių (arba iš viso nebūtų)  Jeigu mums žinomi mažiausio elemento, kurį norime įtraukti į žemėlapį, matmenys, galima remtis to elemento matmenimis  Didžiausia leistina paklaida turėtų būti 0,5 mažiausio elemento dydžio

49. Erdvinių duomenų rinkimas  Mažiausia skiriamoji geba  Jeigu A statinys yra mažiausias mūsų norimas atvaizduoti elementas, reikia nustatyti mažiausią priimtiną skiriamąją gebą, kad A sudarytų bent 2 vienetai  B statinį (esant idealioms sąlygoms) būtų galima pažymėti žemėlapyje, o C statinį pažymėti bus neįmanoma A B C

50. Erdvinių duomenų rinkimas  Kiek taškų bus linijoje?  Jeigu linija tiesi, turėtume skaitmeninti tik pradžios ir pabaigos tašką, jeigu šios linijos nekerta kitos  Jeigu linija netiesi, turėtume skaitmeninti pakankamai taškų, kad kreivė būtų atvaizduota lygiai  Jeigu linija itin kreiva, turėtume ją skaitmeninti taikydami atstumą tarp taškų, kuris yra artimas mūsų nustatytai mažiausiai skiriamajai gebai  Kokius poligonus įtraukiame?  Spręsdami, kuriuos elementus įtraukti, remkimės mažiausia skiriamąja geba  Ilgus, vingiuotus poligonus verta įtraukti net jeigu jų plotis yra mažesnis nei mažiausia skiriamoji geba, nes jų plotas bus gana didelis, palyginti su jų pločiu

51. Erdvinių duomenų rinkimas  Skaitmeninimo būdai  Skaitmeninimas nuo taško iki taško: operatorius spaudžia mygtuką įvesdamas kiekvieną tašką  Leidžia tiksliai atvaizduoti kreives naudojant mažiausiai taškų  Tieses galima atvaizduoti tik 2 taškais  Srauto skaitmeninimas: operatorius pradeda skaitmeninimą, o kompiuteris prideda taškus, kol operatorius baigs skaitmeninimą  Geras metodas, jeigu yra daug kreivių

52. Erdvinių duomenų rinkimas  Rastriniai duomenys  Jeigu naudojama ne kaip fonas, jums reikės klasifikuoti rastrą, kad būtų nustatyti konkretūs į GIS įtrauktini elementai  Klasifikavimo priemonės  Bazinės GIS priemonės  Sudėtingos priemonės vaizdų apdorojimo sistemose  Yra kontroliuojamo ir nekontroliuojamo klasifikavimo metodai  Rastrinio vaizdo transformavimas į tinkamą koordinačių sistemą paprastai būtinas po importo

53. Erdvinių duomenų rinkimas  Duomenų rinkimo procedūros  Kas renkama?  Kaip renkama?  Kaip duomenys koduojami GIS?  Duomenų rinkimo standartai  Nacionaliniai ir tarptautiniai duomenų rinkimo standartai  Yra daug įvairių nacionalinių standartų  Šiuo metu stengiamasi standartizuoti nacionalinius duomenis (INSPIRE)  Svarbu, kai duomenis vienam projektui renka daug žmonių  Užtikrinama, kad yra nuoseklūs:  duomenų rinkimo būdai  duomenų pateikimas  elementų ir atributų saugojimas  santykiai tarp objektų (Geographic Data Files, 2007)

54. Erdvinių duomenų rinkimas  Kai kurie nacionaliniai ir tarptautiniai pasikeitimo duomenimis standartai

55. Erdvinių duomenų saugojimas  Fizinis saugojimas  Kaip bitai saugomi diske  Duomenų saugumas  Duomenų atsarginės kopijos  Saugojimo laikmenos  Loginis saugojimas  Kaip organizuojami GIS duomenys  Labai svarbu GIS našumui  Optimalūs programinės įrangos algoritmai ir efektyvūs duomenų saugojimo metodai gali labai pagerinti GIS veikimo greitį  Vektorinis / rastrinis / objektinis modelis

56. Erdvinių duomenų saugojimas  Loginis saugojimas  Didelių duomenų rinkinių organizavimas  Duomenų paėmimas ir grąžinimas  Saugi prieiga ir duomenų redagavimas  Redagavimo kontrolė  Ribotas visos duomenų bazės rodymas (duomenų iškraipymo atveju)  Atsisiunčiamos tik redaguotinos ir foninės temos

57. Erdvinių duomenų analizė  Vektorinis modelis  Redagavimo metu sukuriamos naujos temos  Modifikuojama viena tema (pvz., buferių kūrimas)  Sujungiamos temos (pvz., perdangos)  Dvigubo preciziškumo duomenų atveju galimos preciziškos perdangos  Rastrinis modelis  Redagavimo metu sukuriamos naujos temos  Filtrai, kaukės, atstumas  Veiksmai su daugeliu sluoksnių (žemėlapių algebra)  Išsamiau aptariama šio kurso 4 dalyje

58. Išvesties produktų kūrimas  Žemėlapiai  GIS dabar gali gaminti labai aukštos kokybės žemėlapius  Naujos galimybės, kurių paprastai nėra iki GIS sukurtuose žemėlapiuose, pvz., skaidrumas  Dabar esama aukštos kokybės rašalinių ir elektrostatinių braižytuvų  Kompiuterių monitoriai  Dinamiškų duomenų atvaizdavimas  Trimačių žemėlapių (DTM) laiko seka  Skaidrūs DTM  Žemėlapių platinimas internetu  Grafikai ir lentelės  Glaustesni, jeigu reikalinga tik apibendrinta informacija

59. Pagrindiniai terminai  Tikslumas  Koordinačių geometrija (COGO)  Diferencinis koregavimas  Judantis langas  Ortofotografinė nuotrauka  Preciziškumas  Skiriamoji geba  Teminis kartografas (Thematic Mapper - TM)

60. Carkner, Larry & Egesborg, Paul (1992). "Use and Maintenance of Cadastral Data in a GIS for Canada Lands" in Proceedings, GIS 92, the Canadian Conference on GIS, March 24-26th, 1992 Ottawa Ontario. Ottawa: Canadian Institute of Surveying and Mapping, pp. 271-281 Clark, Keith C. (1997), Getting Started with Geographic Information Systems. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice-Hall DeMers, Michael (2005). Fundamentals of Geographic Information Systems, 3 rd Ed. Wiley Donner, John (1992). "The Production of Topographic Maps Using a Totally Digital Cartographic Editing System." In Proceedings, GIS 92, the Canadian Conference on GIS, March 24-26th, 1992 Ottawa Ontario. Ottawa: Canadian Institute of Surveying and Mapping, pp. 71-80 Fuller, Alex (2005). "Edgecombe County, North Carolina, Maps and Inventories Water/Wastewater Infrastructure with GIS and GPS." ArcNews (Summer, 2005). Redlands, California: Environmental Systems Research Institute. (http://www.esri.com/news/arcnews/summer05articles/edgecombe-county.html) (April 7, 2007)http://www.esri.com/news/arcnews/summer05articles/edgecombe-county.html Geographic Data Files. Wikipedia, The Free Encyclopedia. (April 6, 2007) Wikimedia Foundation, Inc. 10 Aug. 2004 http://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Data_Files http://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Data_Files Hill, John W. & Ralph H. Petrucci (2002). General Chemistry, An Integrated Approach, 3 rd Edition. Upper Saddle River, New Jersey, Prentice-Hall LITERATŪRA

61. GII-01 GIS KOMPONENTAI 2007 m. balandžio 9 d.

62. Šios dienos darbotvarkė  Šiandien aptarsime visus GIS komponentus sistemų požiūriu  Taip galėsite įtvirtinti savo žinias apie tai, kas yra GIS ir ką ji gali atlikti  Aptarsime techninę įrangą, programinę įrangą, žmones, duomenis, procedūras ir taikymus, kurios sudaro GIS

63. GIS įvesties prietaisai  Tiesioginės įvesties prietaisai  Kompiuterinė periferinė įranga, kurios pagrindu veikia GIS programinė įranga  Grafinės planšetės  Skeneriai  Netiesioginės įvesties prietaisai  Prijungiama prie kitų kompiuterių  Nuotolinių tyrimų jutikliai  Pasyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai  Aktyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai  Daugiaspinduliniai echolotai  Geodezinių matavimų prietaisai  Palydovinės navigacijos sistemos  Duomenų rinkimo kompiuteriai

64. Tiesioginės įvesties prietaisai  Šie prietaisai tiesiogiai prijungiami prie kompiuterio, kuriame įdiegta GIS programinė įranga  Grafinės planšetės  Nuo nedidelių stalinių prietaisų iki didelių ant atramos montuojamų prietaisų  Planšetėje yra tankus laidų tinklelis, elektros signalai perduodami laidais, o signalus gauna magnetinė ritė, esanti grafinės planšetės pele vadinamame prietaise  Tokiose pelėse yra nuo keturių iki šešiolikos klavišų, kuriais valdomas skaitmeninimo procesas  Grafinių planšečių tikslumas paprastai yra iki 0,001 colio (0,025 mm)

65. Tiesioginės įvesties prietaisai  GTCO Surface-Lit AccuTab grafinė planšetė Šaltinis: http://www.gtcocalcomp.com/photos/PHatsl500.jpghttp://www.gtcocalcomp.com/photos/PHatsl500.jpg

66. Tiesioginės įvesties prietaisai  Skeneriai  Didelio formato skeneriai gali būti naudojami visam žemėlapiui skenuoti  vaizdą galima vektorizuoti arba  naudoti kaip foną vektoriniams duomenims  Skenerių tipai  Planšetiniai skeneriai  Žemėlapis išdėstomas ant stiklo, tiesinio skenavimo galvutė juda po žemėlapiu  Būgninis skeneris  Žemėlapis pritvirtinamas prie besisukančio būgno, skenerio galvutė juda statmenai būgno sukimosi krypčiai  Skeneris su įdedamais lapais  Žemėlapis judinamas virš stacionarios skenavimo galvutės  Vektorizavimo programinė įranga  Gali būti visiškai automatizuota – naudotojas nustato regioną, kurį reikia nuskenuoti  Gali būti pusiau automatizuota – naudotojas nurodo linijas, kurias reikia vektorizuoti

67. Netiesioginės įvesties prietaisai  Nuotolinių tyrimų jutikliai  Norėdami gauti informaciją apie objektą jo neliečiant naudokite elektromagnetinį spinduliavimą  Akys ir kameros yra nuotolinių tyrimų jutiklių pavyzdys  Nuotolinių tyrimų sistemas sudaro energijos šaltinis, daviklis, taikinys ir jutiklis  Aktyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai turi nuosavą energijos šaltinį (t. y. LiDAR, RADAR), o pasyvieji naudojasi saulės šviesa  Pirminius nuotolinių tyrimų duomenis reikia apdoroti iš anksto, kad būtų eliminuotos geometrinės ir radiometrinės klaidos  Trūkstamos skenavimo linijos, klaidingos vaizdo taškų reikšmės

68. Netiesioginės įvesties prietaisai  Pasyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai  Spektriniai vaizdo skeneriai  Multispektriniai, hiperspektriniai arba ultraspektriniai  Šviesa surenkama atskirose spektro bangose analizei  Kuo daugiau atskirų spektro bangų ir kuo siauresnė kiekviena banga, tuo didesnes galimybes nustatyti objektus turi skeneris  Gali gauti šviesą matomame spektre arba artimojoje ir šiluminėje infraraudonųjų spindulių srityje  Šviesa gaunama naudojant krūvinio ryšio elementus (CCD)

69. Netiesioginės įvesties prietaisai  Aktyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai  Turi nuosavą energijos šaltinį  RADAR  Objektams stebėti naudoja mikrobangas  Reikalauja daugiau energijos nei pasyvieji nuotolinių tyrimų jutikliai, nes jutiklis turi išleisti savo signalą  Bet kokiomis oro sąlygomis, dieną ir naktį  Labai gerai nustato aukštį, paviršiaus nelygumus  LiDAR  Aktyvioji nuotolinių tyrimų sistema naudoja lazerio spindulius  Labai tiksliai nustato aukštį  Veikia visą parą, bet ne bet kokiomis oro sąlygomis  Miškininkystės srityje gali nustatyti skirtingų medžių lajų dangos ardų aukščius

70. Netiesioginės įvesties prietaisai  Daugiaspinduliniai echolotai  Pažangiosios gilumos lotų versijos  Siunčia daugelį siaurų garso pulsų, paskirstomų vėduoklės pavidalu po laivu  Pulsais gali būti nustatomas gylis iki jūros dugno, jūros dugno kietumas  Königsberg-Simrad EM300 siunčia 135 individualius spindulius, kiekvieno iš kurių dydis yra 1° ir 1°, galima sužymėti gylius nuo 10 iki 5 000 m  Signalus galima gauti už laivo tempiamu mikrofonų rinkiniu arba prie laivo šono pritvirtintais mikrofonais  Galima greitai sužymėti didelius jūros dugno plotus; laivas gali judėti 7–10 mazgų greičiu  GPS nustatoma laivo vieta

71. Netiesioginės įvesties prietaisai  Daugiaspinduliniai echolotai Šaltinis: http://www.whoi.edu/instruments/viewInstrument.do?id=15267http://www.whoi.edu/instruments/viewInstrument.do?id=15267

72. Netiesioginės įvesties prietaisai  Geodezinių matavimų prietaisai (ne GPS)  Elektroniniuose tacheometruose naudojami lazeriai, kuriais nustatomas tikslus atstumas iki objekto ir tiksliai matuojami kampai  Matavimų duomenys saugomi prietaisuose, kol bus nukrauti į kompiuterį  Geodeziniai matavimai paprastai atliekami naudojant polinę koordinačių sistemą (atstumai ir kampai)  Turi būti konvertuojama į Dekarto koordinačių sistemą, kuri naudojama GIS  Tokį konvertavimą atlieka koordinačių geometrijos (COGO) programinė įranga

73. Netiesioginės įvesties prietaisai  Palydovinės navigacijos sistemos  Yra daug įvairių sistemų, kurios jau veikia arba yra kuriamos  GPS, GLONASS, Galileo  Visose sistemose naudojama daug palydovų  Jeigu palydovo vieta tiksliai žinoma ir perduodamas tikslus laikas (iš atominių laikrodžių, esančių palydove), galima tiksliai nustatyti atstumą iki palydovo  Kai daug palydovų siunčia daug signalų, galima nustatyti jūsų tikslią vietą 10–20 m tikslumu  Yra daug įvairių GPS imtuvų nuo nebrangių delninių iki didelių prietaisų

74. Netiesioginės įvesties prietaisai  Duomenų rinkimo kompiuteriai  Asmeninių skaitmeninių padėjėjų (PDA) ir GPS prietaisų derinys  Prietaisai yra tvirtesni ir atsparūs vandeniui  Paprastai naudojama Windows CE  Galima tiesiogiai įvesti vietoje surinktus duomenis skaitmeniniu formatu  Žemėlapius galima kurti vietoje  Dienos pabaigoje duomenis galima persiųsti diferenciniam koregavimui

75. GIS skirti kompiuteriai  Dauguma GIS veikia staliniuose PK  Anksčiau buvo naudojamos specializuotos kompiuterinės darbo stotys arba mini kompiuteriai  Dabar daugelis nešiojamųjų kompiuterių yra pakankami galingi, kad GIS būtų galima naudotis vietoje  Norint atlikti sudėtingas duomenų apdorojimo užduotis, gali prireikti kompiuterių klasterių arba paskirstytų kompiuterinių sprendimų

76. Išvesties prietaisai  Kompiuterių monitoriai ir grafinės plokštės  CRT monitorius keičia LCD monitoriai  CRT monitorių ryškumas ir kontrastas vis dar geresnis  LCD monitoriai pasižymi ribotu matomumu žiūrint iš šono  Pagrindinis LCD monitorių pranašumas yra tas, kad jie yra daug mažesni ir užima mažiau vietos ant stalo  LCD monitoriai turi jiems būdingą skiriamąją gebą  Tai paprastai jų didžiausia skiriamoji geba  Skiriamąją gebą galima sumažinti, bet kokybė bus prastesnė  Monitoriaus galimybės yra ribotos, jeigu būsimos grafinės plokštės gali turėti didesnę skiriamąją gebą  Grafinės plokštės  Dauguma grafinių plokščių dabar gali veikti GIS ir su dviem monitoriais  Tai labai patogu dirbant su GIS  Pažangiausios grafinės plokštės dabar gali veikti su trimis monitoriais

77. Išvesties prietaisai  Braižytuvai  Dabartiniai rašaliniai braižytuvai gali spausdinti 2 400 × 1 200 taškų per colį  Spalvoti, aukštos kokybės, su viso ploto spalvinimo galimybe  Patikimi, nereikalaujantys daug priežiūros (rašalines kasetes lengva keisti)  Didelio formato braižytuvai gali spausdinti iki 120 cm pločio ir bet kokio ilgio spausdinius, kurie yra pakankamai platūs, kad juose tilptų A0, B0 arba C0 plotai HP 820mfp skenerio ir braižytuvo derinys. Šaltinis: http://h71016.www7.hp.com/ctoBas es.asp?oi=E9CED&BEID=19701&S BLID=&ProductLineId=503&FamilyI d=2367&LowBaseId=7088&LowPric e=$1,288.00# http://h71016.www7.hp.com/ctoBas es.asp?oi=E9CED&BEID=19701&S BLID=&ProductLineId=503&FamilyI d=2367&LowBaseId=7088&LowPric e=$1,288.00#

78. Išvesties prietaisai  Trimačiai spausdintuvai  Naudojami kai kurie rašalinių spausdintuvų technologijos principai, bet dažai purškiami ant gipso  Trimačiai modeliai sukuriami iš daugelio sluoksnių  Modelius galima dažyti rašaliniu būdu norint kurti spalvotus modelius Trimatis skaitmeninis reljefo modelis Šaltinis: http://www.ems- usa.com/sample_parts_architect ural.htmlhttp://www.ems- usa.com/sample_parts_architect ural.html

79. Duomenų perdavimas  Dauguma duomenų failų dabar perduodama internetu  Nedideli failai kaip priedai elektroniniu paštu  Dideli failai failų perdavimo protokolu (FTP)  Fizinės laikmenos  Ten, kur nėra interneto ryšio arba ryšys yra labai lėtas  Itin didelių failų atveju (gigabaitais)  Magnetinių juostų kasečių, CD arba DVD siuntimas naudojantis pasiuntinių paslaugomis

80. Žmonės  Žmonės yra esminis GIS komponentas  Sudėtingiausias elementas  Didžiausia sutrikimų galimybė (ligos)  Mažiausiai patikimas (dirba mažiau nei 24 valandas per parą)  Vienintelis komponentas, kuris gali mokytis  Vienintelis komponentas, kuris gali taisyti kitus komponentus!  Veikia individualiai ir grupėmis  Funkcijos veikiančioje GIS  GIS vadovas  GIS analitikas  GIS technikas

81. Žmonės  GIS vadovas  Pareigos  Nustato uždavinius  Priima galutinius sprendimus dėl technologijų  Užtikrina, kad projektas vyktų sklandžiai  Užtikrina, kad tikslai būtų įgyvendinami  Užtikrina, kad svarbiausios užduotys būtų vykdomos (pvz., atsarginės kopijos)  Didžiausias dėmesys skiriamas GIS ir visos organizacijos klausimams  Turi suvokti GIS vaidmenį organizacijoje  Personalo valdymas  Dažnai veikia kaip aistruolių vadas sporto varžybose ir kaip aiškiaregys  Gali neišmanyti visų techninių detalių

82. Žmonės  GIS vadovas  Įgūdžiai  Apskaitos pagrindai  Sugebėjimas efektyviai perteikti informaciją žodžiu ir raštu  Geri asmeniniai bendravimo įgūdžiai  Geras GIS funkcijos organizacijoje suvokimas  Geri techniniai įgūdžiai (daugiau bendravimui su techniniais darbuotojais nei problemoms spręsti)

83. Žmonės  GIS analitikas  Pareigos  Nustatyti ir spręsti pagrindines technines problemas  Bendras tikslas – tobulinti GIS veikimą  Įgūdžiai  Patyręs programuotojas  Geras visų GIS veiksmų suvokimas  GIS technikas  Pareigos  Kasdienė veikla, įskaitant duomenų įvedimą, duomenų konvertavimą iš vieno formato į kitą, duomenų taisymą, analizę ir žemėlapių gamybą  Įgūdžiai  Bendras GIS suvokimas  Vienos arba daugiau GIS sričių išmanymas

84. Žmonės  Sertifikavimas  Plėtojasi GIS profesionalų sertifikavimo judėjimas  Dalykas plėtojasi, procedūros standartizuojamos  Ne tas pats, kas matininkų ir inžinierių licencijavimas  Savanoriškas  Jokia organizacija negali iš jūsų atimti GIS licencijos už kokį nors pažeidimą  Amerikos fotogrametrijos ir nuotolinių tyrimų draugija  Sertifikuotasis žemėlapių kūrimo specialistas, GIS/LIS  Surengiamas egzaminas ir tikrinama profesinė patirtis  GIS sertifikavimo institutas  Sertifikavimas remiantis atliktais projektais  Nuolatinis mokymas ir įgūdžių tobulinimas sertifikavimo statusui palaikyti  Egzaminų nėra

85. Žmonės  Organizacijos  Profesinės, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos  Profesinės  Svarbiausia funkcija – skleisti žinias rengiant konferencijas / susitikimus ir spausdinant leidinius  Miestų ir regioninių informacinių sistemų asociacija (URISA)  GIS savivaldybių valdymui  Amerikos fotogrametrijos ir nuotolinių tyrimų draugija (ASPRS)  Techninės GIS ir Žemės mokslų GIS

86. Žmonės  Organizacijos  Nacionalinės  Pagrindinė funkcija yra standartų rengimas  Dešimtys nacionalinių organizacijų, daug panašių  Pavyzdys: Topografijos tarnyba (Jungtinė Karalystė) (Ordnance Survey)  Nustato nacionalinius žemėlapių kūrimo standartus JK  Nustato pasikeitimo duomenimis standartus  Tarptautinės  Europos skėtinė geografinės informacijos organizacija (EUROGI)  Ne pelno siekianti, nevyriausybinė ir nepriklausoma organizacija  Atstovauja visai GIS pramonei Europoje  Skatina geografinės informacijos naudojimą visoje Europoje  Jungia nacionalines GIS organizacijas

87. Žmonės  Organizacijos  Tarptautinės (tęsinys)  Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra (INSPIRE)  EB iniciatyva, kurios tikslas yra kurti nacionalinių duomenų rinkinius ES prieigai nustatyti ir skaitymui  Interneto portalų kūrimas  Duomenų konvertavimas į standartinius formatus  Standartizuotų metaduomenų kūrimas duomenų rinkiniams  Pasaulinės erdvinių duomenų infrastruktūros asociacija (GSDI)  Nepriklausoma grupė, skatinanti nacionalinių erdvinių duomenų infrastruktūrų kūrimą

88. Žmonės  Organizacijos  Tarptautinės (tęsinys)  Geoerdvinių duomenų atvirų standartų konsorciumas (OGC)  Daugelio erdvinių duomenų perdavimo standartų rengimas  Geografinio aprašymo kalba – GML (XML pagrindu)  Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO)  Geografinės informacijos ir GIS veiklos standartizavimas  Techninis komitetas 211 (TC 211)  Geoerdvinių duomenų atvirų standartų konsorciumo standartų priėmimas  Daug kitų ISO standartų, susijusių su geografiniais duomenimis  ISO 6709: Platumos, ilgumos ir aukščio pateikimas  ISO 8211: Pasikeitimo informacija duomenų aprašymo failas  ISO 15046: geografinė informacija

89. Programinė įranga  Komercinė programinė įranga  Daug tiekėjų, rinkoje vyksta konsolidacija  Galinga programinė įranga, kuriama dešimtmečiais  Rinkos dalis (2001)  Aplinkos sistemų tyrimų institutas (ESRI), 35 proc.  Intergraph, 13 proc.  Leica (Mapinfo), 12 proc.  Autodesk (Autocad), 7 proc.  GE Network Solutions (Smallworld), 7 proc. (Howarth, 2004)  Gali būti labai brangi  Atvirojo kodo programinė įranga  Daug nedidelių konkrečioms problemoms spręsti skirtų projektų  Daugiausia dėmesio skiriama duomenų saugojimui ir atvaizdavimui  Keli išsamūs paketai  Galima nemokamai naudoti, platinti ir keisti

90. GIS duomenys  Duomenų formatai  Daug įvairių formatų  Dėl greitos technologijų pažangos kai kurie formatai paseno, nes nebegalėjo perduoti kai kurių duomenų rūšių  Konkurencija tarp tiekėjų  Patentuoti „standartai“  Tiekėjų bandymas neleisti pereiti pas kitus tiekėjus  Sistemos gali skaityti daug formatų, bet rašyti gali tik keliais  Nepaisant to, kad jie patentuoti, daugelis šių standartų dabar plačiai naudojami  Nepatentuoti standartai  Dažnai rengia valstybinės žemėlapių gamybos įstaigos  Retai plačiai taikomi ne valstybiniame sektoriuje  Seni formatai neišnyksta, jie archyvuojami  Sunku atnaujinti senus formatus  Bendrovės reikalauja, kad programinė įranga vis dar galėtų skaityti senus formatus

91. GIS duomenys  Nepatentinių standartų pavyzdys

92. GIS duomenys  Patentinių bendro naudojimo standartų pavyzdys

93. Taikymai  Kartografija  Sudėtingų žemėlapių, kuriuos anksčiau buvo sunku arba neįmanoma pagaminti, gamyba  Erdvinės užklausos  Grafinių duomenų ar atributų paieška GIS  Erdvinė analizė  GIS duomenų valdymas naujai informacijai sukurti  Bus aptarta 4 dalyje  Padėties nustatymo / priskyrimo problemos  Naujų įrenginių optimalios vietos nustatymas arba  Nustatymas, kurie žmonės turėtų eiti į kurią įstaigą

94. Taikymai  Geokodavimas  Adreso nustatymas remiantis žinomu adresų diapazonu  Maršrutai  Optimalaus maršruto gatvėmis nustatymas norint sumažinti laiką arba atstumą  Skaitmeniniai reljefo modeliai (DTM)  Trimačiai žemės paviršiaus modeliai, naudojami atvaizdavimui ir analizei  Kelių funkcijos  Nustatomas kelias per nelygaus paviršiaus teritorijas atsižvelgiant į judėjimo sąnaudas, reljefo ir vėjo poveikį

95. Taikymai  Geostatistinė analizė  Erdvinio objektų išsidėstymo GIS nagrinėjimas  Hidrologinė analizė  Nustatoma vandenskyros ribų vieta, apskaičiuojamas prognozuojamas upių srautas pagal skaitmeninį reljefo modelį

96. Apibendrinimas  Sistemų požiūriu GIS sudaro šeši komponentai:  Techninė įranga  Programinė įranga  Žmonės  Duomenys  Procedūros  Taikymai  Aptarėme juos visus, kad jūs geriau suvoktumėte GIS. Dabar turėtumėte geriau žinoti, kas yra GIS ir kokios jos galimybės

97. Pagrindiniai terminai  Tikslumas  Aktyvusis nuotolinių tyrimų jutiklis  Komercinė programinė įranga  Kompiuterinė darbo stotis  Koordinačių geometrija (COGO)  Duomenų rinkimo kompiuteris  Diferencinis koregavimas  Skaitmeniniai reljefo modeliai (DTM)  Grafinė planšetė  Galileo palydovinė navigacijos sistema  Geokodavimas  Geostatistinė analizė

98. Pagrindiniai terminai  GIS analitikas  GIS sertifikavimas  GIS vadovas  GIS technikas  Pasaulinė vietos nustatymo sistema  GLONASS palydovinė navigacijos sistema  Hidrologinė analizė  Rašalinis braižytuvas  Padėties nustatymo / priskyrimo problemos  Judantis langas  Daugiaspindulinis echolotas  Atvirojo kodo programinė įranga

99. Pagrindiniai terminai  Ortofotografinė nuotrauka  Pasyvusis nuotolinių tyrimų jutiklis  Kelių funkcijos  Braižytuvas  Preciziškumas  Patentiniai duomenų formatai  Skiriamoji geba  Maršrutai  Skeneris  Erdvinė analizė  Spektrinis vaizdo skeneris  Erdvinės užklausos

100. Pagrindiniai terminai  Teminis kartografas (Thematic Mapper - TM)  Elektroninis tacheometras

101. Aalders, Henri J. G. L. (2000). Some Experiences with Managing Standards. (GIS Technology II: Standards and Tools for Data Exchange) (http://repository.tudelft.nl/consumption/idcplg?IdcService=GET_FILE&RevisionS electionMethod=latestReleased&dDocName=202134) (Mar. 26, 2007)http://repository.tudelft.nl/consumption/idcplg?IdcService=GET_FILE&RevisionS electionMethod=latestReleased&dDocName=202134 Carmack, Carmen & Jeff Tyson. "How Computer Monitors Work". Howstuffworks (Apr. 8, 2007) (http://computer.howstuffworks.com/monitor6.htm)http://computer.howstuffworks.com/monitor6.htm Covey, Randall J. (1999). Remote Sensing in Precision Agriculture: an Educational Primer (http://www.amesremote.com/title.htm) (Feb. 24, 2007)http://www.amesremote.com/title.htm DeMers, Michael (2005). Fundamentals of Geographic Information Systems, 3 rd Ed. Wiley European Umbrella Organization for Geographic Information (April 8, 2007) (http://www.eurogi.org/)http://www.eurogi.org/ Geographic Data Files. Wikipedia, The Free Encyclopedia. (April 6, 2007) Wikimedia Foundation, Inc. 10 Aug. 2004 http://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Data_Files http://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Data_Files GIS Certification Institute (April 8, 2007) (http://www.gisci.org/)http://www.gisci.org/ GSDI Association (April 8, 2007) (http://www.gsdi.org)http://www.gsdi.org Howarth, Jeff (2004). SPACE - Spatial Perspectives on Analysis for Curriculum Enhancement (April 9, 2007) (http://www.csiss.org/SPACE/resources/gis.php?printable=true - Sector)http://www.csiss.org/SPACE/resources/gis.php?printable=true - Sector INSPIRE Directive (April 8, 2007) (http://www.ec-gis.org/inspire).http://www.ec-gis.org/inspire ISO TC 211 Newsletter 8 (April 8, 2007) (http://www.isotc211.org/Outreach/Newsletter/Newsletter_08_2005/TC_211_Ne wsletter_08.doc)http://www.isotc211.org/Outreach/Newsletter/Newsletter_08_2005/TC_211_Ne wsletter_08.doc LITERATŪRA

102. Mitchell, Tyler (2005) An Introduction to Open Source Geospatial Tools (http://www.oreillynet.com/pub/a/network/2005/06/10/osgeospatial.html) (April 8, 2007)http://www.oreillynet.com/pub/a/network/2005/06/10/osgeospatial.html Ocean Instruments "Kongsberg-Simrad EM300 Multibeam Echo Sounder" http://www.whoi.edu/instruments/viewInstrument.do?id=15267 (April 9, 2007) http://www.whoi.edu/instruments/viewInstrument.do?id=15267 Ramsay, Paul (2006). The State of Open Source GIS. Victoria, B.C.: Refractions Research (http://www.refractions.net/white_papers/oss_briefing/2006-06-OSS- Briefing.pdf) (April 8, 2007)http://www.refractions.net/white_papers/oss_briefing/2006-06-OSS- Briefing.pdf Shannon, C. E., 1948. "The Mathematical Theory of Communication." Bell System Technical Journal, 27: 379-423, 623-656 Smith T. R., S. Menon, J. L. Starr, and J. E. Estes, (1987) Requirements and principles for the implementation and construction of large-scale geographic information systems. International J. of Geographical Information Systems, 1: 13-31 LITERATŪRA