1. Valstybės ekonomikos kryptys siekiant darnios plėtros

2. Demografija ir būstas
Per 17 nepriklausomybės metų Lietuva prarado 0,5 mln. gyventojų – tiek pat, kiek Antrojo Pasaulinio karo metu. Kasmet prarandame po Pakruojo rajoną.
LR vyriausybės 2007 m. patvirtinta “Valstybės migracijos reguliavimo strategija” nekalba apie svarbią priežastį, taip pat lemiančią šalies gyventojų emigraciją – būsto įperkamumą.
Statistika rodo, kad būsto įperkamumas yra viena iš priežasčių, verčiančių Lietuvos gyventojus uždarbiauti svetur.
Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikto tyrimo autoriai konstatavo, kad nors Lietuva prarado apie penktadalį darbo jėgos, ekonominiu požiūriu iki šiol šio reiškinio integruotas poveikis buvo labiau teigiamas nei neigiamas - kelis kartus sumažėjo nedarbo lygis, darbo pajamos ėmė sparčiai kilti ne tik didmiesčiuose, bet ir periferijoje, sumažėjo socialinė įtampa.
Per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 18,7 tūkst., emigravo - 13,9 tūkst.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2007 m. išvyko į užsienį gyventi nuolat arba ilgiau kaip 6 mėnesiams 13,9 tūkst. Lietuvos gyventojų (2006 m. – 12,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (26,4 proc.), Airiją (11,7 proc.), JAV (11,1 proc.), Vokietiją (9,2 proc.),
2007 m. į Lietuvą imigravo 8,6 tūkst. žmonių, 864 daugiau negu 2006 m. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,8 tūkst.), Airijos (0,9 tūkst.) ir Vokietijos (0,6 tūkst.),
Emigraciją paspartino didesnis darbo užmokestis Vakarų Europos valstybėse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 metais Lietuvoje buvo 6,8 karto mažesnis negu Vokietijoje, 7,3 karto – negu Didžiojoje Britanijoje, 2,8 karto – negu Slovėnijoje, 1,5 karto – negu Lenkijoje ir 1,3 karto – negu Estijoje 2

3. Ar siūlomas būstas yra įperkamas?
Šaltinis: DNB NORD bankas, LB finansinio stabilumo apžvalga 2006

4. Urbanizacijos eros pradžia
Miesto ir kaimo gyventojų santykio kaita pasaulyje:
Kaime – 63%
Mieste – 37%
Mieste – 47%
Mieste – 60%
Kaime – 40%
Kaime – 53%
1970
2000
2030
Šiandien daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose.
Nuo to, kaip gyvena ir elgiasi miestelėnai, priklauso planetos ateitis.
Šiandienos miestai yra plėtros, kuri prioritetą teikė efektyvumui, gamybai ir vartojimui, o ne aplinkai, rezultatas:
Brangsta ir senka pasauliniai energijos ištekliai (per metus):
- Naftos ir dujų gavyba krinta 3%
Naftos ir dujų vartojimas auga 5%
- Didėja šiltnamio efektą skatinančių dujų emisija. Miestai į atmosferą išmeta beveik 80 proc. CO2, labiausiai prisidėdami prie globalaus atšilimo
Lietuvos miestus veikia pasaulinės tendencijos ir iššūkiai. Atsakymą į šį klausimą galima rasti vystant tvarų miestą.
Šaltinis: UN-HABITAT ( 4

5. Lietuva - nebe kaimo kraštas
Miesto gyventojai
Kaimo gyventojai
Metai
14,5%
85,50%
1910
23%
77%
1914
15%
85%
1945
66,7%
33,3%
2007
Lietuva – nebe žemės ūkio kraštas. Lietuvos miesto gyventojų skaičius sparčiai auga:
Iki nepriklausomybės (1914 m.) 14,5%
Prieškario Lietuva (1939 m.) 23%
Pokario Lietuva (1945 m.) 15%
Šiandien (2007 m.) 66,7%
Gyventojams, kurie ir toliau kelsis iš kaimo į miestą, nuolat reikės būsto.
Todėl ir Lietuvai aktualu globalių tendencijų kontekste permąstyti miestų ateitį ir jų urbanistinio potencialo valdymo politiką. 5

6. XXI a. urbanistikos iššūkiai
Įvertinant urbanizacijos, energetikos ir klimato atšilimo tendencijas:
kompleksinis plėtros valdymas valstybės ir savivaldybių lygyje;
vidinė miestų darni plėtra;
socialinės atskirties mažinimas;
esamų gyvenamųjų rajonų kompleksinė renovacija;
viešojo transporto plėtra ir taršos mažinimas;
darnią plėtrą skatinantys mokesčiai ir finansų politika.
Apie Europos miestų ateitį diskutuota Kopenhagoje š.m. rugsėjo d pasauliniame International Federation for Housing and Planning kongrese. Jame pasaulinio garso mokslininkai, valstybių ir savivaldybių politikai, vadybininkai ir ekspertai, atsakingi už urbanistinę plėtrą, sutarė, kad ateities miestų laukia panašūs iššūkiai:
atsakingas energetinių išteklių naudojimas;
kompleksinis plėtros valdymas valstybės ir savivaldybių lygyje;
vidinė miestų plėtra;
socialinės atskirties mažinimas;
esamų gyvenamųjų rajonų kompleksinė renovacija;
Viešojo transporto plėtra ir taršos mažinimas;
Šia kryptimi turime peržiūrėti ir Lietuvos miestų situaciją ir pasirinkti ateities scenarijus, kuriuose reikėtų vadovautis:
viešojo transporto plėtra ir taršos mažinimu;
darnią plėtrą skatinančiais mokesčiai ir finansų politika. 6

7. Energetinė priklausomybė
Lietuvos šilumos energijos suvartojimas pagal sektorius:
Kiti
vartotojai
Verslo
10%
įmonės
Gyventojų 6%
būstai
70%
Pastato šilumos laidumas
Biudžetinės
Energijos ištekliai kasmet pabrangsta apie 3%, o jų vartojimas išauga 5%.
Mūsų pastatai – yra didžiausi šilumos energijos vartotojai.
Daugiausia šilumos energijos suvartoja vadinamieji “seni”, nerenovuoti namai. Nerenovuotame name už apie 60 m2 buto šildymą tenka mokėti apie 156 Lt, arba 45 EUR/mėnesį,o renovuotame tik 54 Lt, arba 16 EUR/mėnesį, jeigu šilumos apskaičiuojame remdamiesi 100 Lt/MWh tarifu.
įmonės
14%
Šaltinis: Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacija, 2006 m. 7

8. Didelės energetikos sąnaudos ūkyje
Lietuvos ūkį modernizuoti būtina ir dėl didelio jo imlumo energijai.
Brangstant energijai, didėja Lietuvos gamintojų gamybos sąnaudos. Dujų kainos 2004–2006 metais padidėjo 35,4 procento, benzino kainos – 52 procentais. Esamai padėčiai gerinti ir Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti būtina modernizuoti gamybą, investuoti į jos atnaujinimą ir naujas technologijas.
Energijos intensyvumas, - energijos sąnaudų kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui. Iš šio rodiklio paprastai sprendžiama apie energijos vartojimo efektyvumą vienoje ar kitoje šalyje
Šaltinis: EUROSTAT

9. Energijos išteklių vartojimas
Perkamos naftos kainos Lietuvoje nuo 2000 iki 2005 m. pakilo nuo USD 179/t iki 372,2 USD/t
Miestų fizinis augimas yra tiesiogiai susietas su augančiu ir brangstančių energetinių išteklių vartojimu. Augantis išteklių vartojimas yra ir neapgalvoto miestų planavimo pasekmė.
Energijos sąnaudos Lietuvoje
2000 – 2006 m. išaugo 23,8%
Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas 9

10. Urbanistinės plėtros tikrovė
Sektorinis plėtros valdymas;
Savivaldybės nedisponuoja žeme ir ištekliais planams įgyvendinti;
Nelankstus planavimas ir valdymas (2004 m. detaliojo plano tvirtinimas per 6 mėn.; 2007 m. – per 22 mėn.);
Neapibrėžta urbanistinės plėtros dalyvių atsakomybė.
Politiniai interesai viršesni už ilgalaikius profesionalius, mokslu ir žiniomis pagrįstus sprendimus.
Pastaraisiais metais AM atliko nemažai darbų: Baigiami rengti savivaldybių bendrieji planai, patvirtinti architektūros politikos metmenys, parengta būsto plėtros strategija iki 2020 m. Pradėta vykdyti daugiabučių namų renovacija. Tačiau šiandienos urbanistinė situacija kelia nerimą:
Dauguma Lietuvos miestų vystosi chaotiškai, nes plėtojami be bendrųjų planų;
Negalima pasakyti, kiek darnos yra mūsų miestuose, nes iki šiolei neturime plėtros indikatorių etalono, nevykdomi moksliniai tyrimai ir pasikeitimų priežiūra.
Valstybės valdymo reformų rezultatas: kompleksiniai urbanistinės plėtros klausimai išskaidyti į atskiras ministerijas:
Aplinkos ministerija prioritetą skiria aplinkosaugai. Ūkio ministerija reguliuoja gyvenamųjų vietovių inžinierinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą. Žemės ūkio ministerija vykdo miestų žemės politiką, bet neprisiima atsakomybės už miestų bendrųjų planų įgyvendinimą, žemę sunku operatyviai išpirkti net visuomenės reikmėms. Vis sunkiau konsoliduoti sklypus dideliems projektams, nes Finansų ministerijos vykdoma mokesčių politika palanki spekuliacijoms nekilnojamuoju turtu. Vidaus reikalų ministerijos regioninė politika skirta paremti tiks atsiliekančius regionus.
Miestų konkurencingumo didinimu, nors tai yra ES regioninės plėtros prioritetas, valstybės lygiu iš esmės nesirūpina niekas. 10

11. Kokio norime miesto?
Kompaktiško, atnaujinančio senstančias teritorijas, kuriose yra sukurta infrastruktūra;
Palankaus ir saugaus kuriančiam ir versliam žmogui;
Žalio, ekolologiško ir kultūringo;
Viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų miesto
(240 žmonių į darbą keliauja 177 automobiliais arba 3 autobusais, arba 1 tramvajumi)
Jau šiandien turime galvoti, kaip miestas atrodys po 50 metų: Miestas nėra neišsenkantis išteklių šaltinis. Jis yra nuolat besikeičiantis organizmas, todėl jo planavimas turi remtis plačia tarpdisciplinine ir holistine perspektyva. Naujoviška mąstysena turi pakeisti industrinės eros paradigmas. Miestas gali būti tvarios egzistencijos varikliu, jeigu bus orientuotas į darnias vertybes ir aprėps visuomenę, ekologiją ir ekonomiką.
Miestas negali be atodairos plėstis į naujas teritorijas, apleisdamas jau sukurtą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Antraip ir toliau beatodairiškai vartosime energijos išteklius ir gyvensime automobilių kamščiuose. Jei gyventojai išsikels į priemiesčius - miestų centrai tuštės, pasens nerenovuoti rajonai, o gyvenimas miestuose dar labiau pabrangs.
Miestai gali būti žali, gražūs, save išlaikantys ir savo vartojamą energiją pasigaminatys organizmai. Norėdami sukurti tokius miestus, turime pakeisti savo elgesį ir vartojimo įpročius bei įsisenėjusią sampratą, kad miestas ir gamta, nauja statyba ir paveldo apsauga yra antitezės.
Gyvenimo kokybė mieste yra taip pat svarbi, kaip ir jo konkurencingumas. Jeigu mieste gyventi patogu, čia atvažiuos turistai, o verslas norės investuoti.
Tvarūs Lietuvos miestai turi tapti kuriančių ir verslių žmonių namais. Turime sukurti naują mąstymo apie miestą mokyklą. Juk kokia prasmė statyti ekologišką namą, jeigu iš jo į darbą reikia vairuoti ištisą valandą? 11

12. Nauja valstybės urbanistinė politika
Atnaujinti ilgalaikę valstybės darnios urbanistinės plėtros politiką ir ja vadovautis, tobulinant teisinę bazę;
Numatyti ilgalaikių urbanistinių sprendinių, paremtų pasaulio tendencijomis, mokslu ir žiniomis, viršenybę trumpalaikio politikavimo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 spalio 29 d. metais patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuriame įvardintas Lietuvos miestų urbanistinis tinklas, tačiau šiuo dokumetu mažai vadovaujamasi priimant valstybei reikšmingus sprendimus. Šį dokumentą būtina atnaujinti.
Naujoji urbanistinė politika turi atsižvelgti į šiandienos miesto uždavinius, gerinti gyvenimo kokybę, remtis energijos taupymo, viešojo transporto prioriteto, taršos mažinimo ir miesto kompaktiškumo principais.
Būtina mokslo ir žinių pagrindu sistemingai stebėti ir vertinti miestų plėtros situaciją, o politinius sprendimus paremti pasaulio tendencijų išmanymu, viešo bei privataus kapitalo bendradarbiavimu. 12

13. Efektyvus urbanistinės plėtros valdymas
Būtina valdymo reforma:
integruotas plėtros valdymas,
urbanistinės politikos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir kontrolė;
Urbanistinė plėtra yra daugiadisciplinis veiksmas, todėl siūlome:
Planavimo, žemės valdymo, infrastruktūros plėtros politikos kūrimą, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę sutelkti vienose rankose.
Suomijos pavyzdžiu Aplinkos ministerijoje būtina aiškiai atskirti plėtros ir aplinkosaugos temas, valdymą ir biudžetą.
Sustiprinti Aplinkos ministerijos administracijos tarnybas, atsakingas už statybos ir urbanistikos politikos formavimą, jos įgyvendinimo priežiūrą bei kontrolę.
Sustiprinti Statybos Architektūros ir Mokslo Tyrimų Institutą bei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros funkcijas ir į jų tiesiogines funkcijas įtraukti erdvinės plėtros uždavinių sprendimą.
Skirti išteklius nuolatiniams urbanistikos ir architektūros mokslo tyrimo darbams vykdyti ir situacijai stebėjimui vykdyti.
Telkti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo centrų mokslininkų jėgas ir naudotis 13

14. Savivaldybė – pagrindinis miesto vystytojas
Savivaldybėms suteikti teises ir pareigas įgyvendinti darnios urbanistinės plėtros politiką, kaip numatyta bendruosiuose planuose;
Savivaldybėms perduoti žemės klausimų sprendimą ir išteklius, reikalingus visuomeninei infrastruktūrai;
Stiprinti savivaldybių administracinius gebėjimus
Skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę.
Savivaldybių planavimo fukcijoms įgyvendinti sudaryti teisines ir finansines prielaidas bei įsteigti savivaldybių urbanistinio planavimo tarnybas (sėkmingas pavyzdys – savivaldybės įmonė “Vilniaus planas”.) 14

15. Mažinti socialinę atskirtį
Socialinė darna, geresnė gyvenimo kokybė neatsiras tik rinkos dalyvių investicijų dėka:
Jaunų, darbingų žmonių migraciją iš Lietuvos gali sustabdyti ir įperkamo būsto pasiūla;
Siekti kompleksinės kvartalų, atskirų gyvenamųjų rajonų renovacijos („taškinė“ gyvenamųjų namų renovacija (kurie suvartoja 70% šilumos išteklių), nukreipta į vieną pastatą, nepritrauks vystytojų lėšų;
Naujus miesto rajonus plėtoti atsižvelgiant į socialinę integraciją. 15

16. Apibrėžti visuomenės interesą
Apibrėžti visuomenės interesą miestų plėtros atžvilgiu ir nustatyti prioritetus (pvz. viešasis transportas, socialinė infrastruktūra, viešos erdvės, paveldas);
Užtikrinti operatyvų žemės išpirkimą visuomenės interesui įgyvendinti;
Užtikrinti visuomenės informavimą ir konsultavimą (įsteigti integruotus urbanistinės plėtros informacinius centrus);
Iki šiolei neaiškus visuomenės interesas urbanistikoje. Neturint šio apibrėžimo, sunku įgyveninti privataus ir viešo kapitalo partnerystę, konsesiją, šie projektai Lietuvoje apauga baimėmis, nesiformuoja gera praktika, kuri Vakaruose seniai taikoma.
Visuomenės intereso teisinio apibrėžimo kūrimu daugiausia užsiima politikai, tačiau norint išsiaiškinti šios sąvokos tikrąją reikšmę, - jos formulavime turi dalyvauti mokslininkai, visuomeninės organizacijos, socialiniai ekonominiai partneriai.
Būtina susitarti dėl viešo intereso įgyvendinimo prioritetų.
Visuomenės interesui įgyvendinti būtina žemė. Siūlome pakeisti įstatymo nuostatas apie žemės įsigijimo visuomenės reikmėms tvarką. Visuomenė neturėtų antrąkart įrodinėti, to, kas nustatyta bendrajame plane, o visuomenei reikšmingii projektai nebūtų stabdomi.
Verslo aplinka daug priklauso nuo atviros, teisingai visuomenei pateiktos informacijos. Integruoti miestų plėtros informacijos centrai turėtų būti kuriami ne sektoriniu, kaip dabar įprasta, (pvz. Būsto, energetikos, trnsporto ir pan.) principu, o veikti integruotai. 16

17. Darniai plėtrai palankūs mokesčiai, finansų politika
Mokesčių politika turi skatinti darnią urbanistinę plėtrą (spekuliacija žeme, nekilnojamojo turto mokestis);
Skirti atitinkamą finansavimą visuomeninės infrastruktūros vystymui.
Taip atrodo teritorija, kuri turėtų tapti nauju Vilniaus miesto administraciniu ir verslo centru dešiniajame Neries krante centre. Dėl neadekvataus žemės mokesčio ir kitų finansų politikos trūkumų šios 120 ha teritorijos nepasiekė per milijardas suplanuotų investicijų. Kol kas šioje erdvėje palankiausia veikti spekuliantams.
Nors bendruosiuose planuose infrastruktūros plėtra yra savivaldybių pareiga, šiai valstybės deleguotai funkcijai atlikti jos neturi lėšų. Todėl savivaldybės verslui taiko įvairias rinkliavas, tame tarpe ir infrastruktūros vystymo įmoką. 17

18. Pagrindinė vertybė – žmogus
“Naujasis pasaulis, kaip ir senasis, didžia dalimi priklausys nuo žmonių kūrybiškumo, o kūryba klesti ten, kur
žmonės bendrauja vienas su kitu”.
Peter Hall, 1997
Peteris Hallas yra Planavimo katedros profesorius “Bartlett School of Architecture and Planning”, Londono universiteto koledže. 18