1. Sveikatos receptai Vilniaus Radvilų gimnazija 2B
Ugnė Deventinaitė Austėja Grižaitė Gabrielė Jarošaitė Simona Kareivaitė Eglė Vaškevičiūtė

2. Turinys Asmens higiena Žalingi įpročiai:
Sveika mityba
Asmens higiena
Žalingi įpročiai:
3.1 Kenksmingų medžiagų vartojimas ir prevencija
3.2 Žalingas elgesys
Judėjimas, darbo/poilsio režimas

3. Sveika mityba
Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti.

4. Sveika mityba (2)
Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t. y. palaikyti gyvybę ir augimą.
Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.                        `

5. Sveika mityba (3)
Sveika mityba bus palaikoma tada, kai valgoma dažniau ir mažesnėmis porcijomis, tokiu būdu paspartinsite medžiagų apykaitą.
Maisto kiekis, kurį galėtumėte suvalgyti vieno valgymo metu turėtų būti toks, kad numalšintumėte alkį, tačiau po valgio neturėtų likti sunkumo jausmo.

6. Pagrindiniai sveikos mitybos principai
Pirmasis principas - saikingumas
Antrasis principas – įvairumas
Trečiasis principas – subalansavimas

7. Sveikos mitybos taisyklės
 Pirma taisyklė - pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio.  
Antra taisyklė - valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
Trečia taisyklė - vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų.
Ketvirta taisyklė -  vartoti kuo mažiau valgomosios druskos.

8. Taisyklinga mityba Laikykitės valgymo ritmo.
Pusryčius reiktų suvalgyti per pirmas 3 val. nuo atsikėlimo, ne vėliau 10 val. ryto.
Pietus – vidury dienos.
Vakarienę– likus trims valandoms iki miego.
Užkandžiai valgomi praėjus ne mažiau kaip 2 val. po pagrindinių valgymų ar bet kada jaučiant alkį.
Valgydami neužsiimkite jokiais pašaliniais darbais (skaitymu, televizoriaus žiūrėjimu ir pan.).

9. Sveikos mitybos piramidė
Sveikos mitybos piramidė padės pasirinkti maisto produktus, kad  mityba būtų sveika.
Piramidė iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje    

10. Asmens higiena Asmens higiena – padeda saugoti ir stiprinti sveikatą.
Būti gražiam, pirmiausiai reiškia būti švariam, tvarkingam, sveikam.

11. Odos priežiūra
Kasdienei higienai pakanka prausimosi po dušu ryte ir vakare. Geriausiai tinka 35–37 laipsnių C temperatūros vanduo. Pagrindinė higienos priemonė yra muilas. Prausimuisi labai tinka naudoti dušo želė. Po kiekvieno prausimosi kempinę reikia išdžiovinti.

12. Pagrindiniai odos priežiūros elementai
Valgykite visavertį, įvairų maistą.
Atsisakykite žalingų įpročių.
Rinkitės ir dėvėkite tinkamus rūbus ir avalynę.
Naudokite kaip įmanoma natūralesnes kosmetikos ir higienos priemones, kurios tinka jūsų odai.
Įsitikinkite, ar jų galiojimo laikas nepasibaigęs.

13. Rankų švara
Rankas reikia plauti kai jos akivaizdžiai purvinos ar abejojate jų švara. Nusiplovus rankas būtina jas nusišluostyti, galima patepti rankų maitinamuoju kremu. Prausiantis rankas, patartina naudotis šepečiu, kuris padeda pašalinti purvą iš panagių.
Nesant galimybei nusiplauti rankų (pvz. kelionėse) rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, parduodamas vaistinėse.

14. Kaip plautis rankas? 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
11. 9.
10.

15. Kojų priežiūra
Pėdas plauti rekomenduojama drungnu vandeniu, su muilu ar dušo žele, ne trumpiau nei 2–3 minutes. Kempine, kojų dilde ar pemzos gabalėliu reikia pašalinti negyvas ląsteles. Nagus būtina kirpti taisyklingai – nenutrumpinti per daug, neiškarpyti kampų.

16. Prakaitavimas
Prakaitavimui mažinti galima naudoti įvairius dezodorantus, antiperspirantus ir kremus, bet būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių: Negalima kartu naudoti kremų ir dezodorantų. Mažinančios prakaitavimą priemonės, veiksmingiausios yra tos, kurių sudėtyje yra aliuminio chlorido ir kitų aliuminio druskų.

17. Plaukų priežiūra
Plaukų priežiūros priemones vertėtų naudoti atsižvelgiant į plaukų tipą. Svarbu tinkamai pasirinkti plaukų plovimo dažnį ir priemones. Jei plaukus reikia plauti dažnai reikėtų rinktis šampūną kasdienio naudojimo.
Plaukų priemonės negarantuos, kad plaukai atrodys gražiai - tai lemia tinkama mityba ir pakankamas vitaminų kiekis maiste.

18. Kada plauti plaukus
Plaukus derėtų plauti 1–4 kartus per savaitę. Jeigu plaukai riebūs – plauti juos reikia kasdien ar 4 k. per savaitę. Jeigu sausi – 1–2 kartus.

19. Kaip plauti plaukus
Nedidelis šampūno kiekis (arbatinis šaukštelis) įsipilamas į delną, ištrinamas, kad suputotų, o putos masažuojamais judesiais įtrinamos į drėgnus plaukus, paskui jie skalaujami švariu šiltu vandeniu.

20. Burnos higiena
Dantis reikia valyti 2 kartus - ryte papusryčiavus ir vakare prieš miegą. Valymas turėtų trukti nemažiau 2 – 3  min.

21. Kaip valyti dantis
Priekinius dantis reikia valyti nukreipiant judesius dantų šepetėliu nuo dantenų prie danties krašto, mažų ir didelių krūminių dantų kramtomąjį paviršių valome judindami šepetėlį ratu, o užpakalinius jų paviršius - judindami šepetėlį pirmyn - atgal . Išvalius dantis praskalaujama šiltu vandeniu.

22. Dantų šepetėliai
Labai minkšti ir minkšti dantų šepetėliai skirti vaikams ir turintiems jautrius dantis ar dantenas
Minkšti ir vidutinio kietumo – paaugliams ir suaugusiems
Vidutinio kietumo ir kieti naudojami protezams valyti
Rekomenduojama profesionali burnos ertmės higieną, kurios metu pašalinamos minkštosios ir kietosios dantų apnašos.

23. Žalingi įpročiai
Žalingi įpročiai yra tokie žmogaus veiksmai, kurie žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą.

24. Alkoholizmas ir jo stadijos
Alkoholizmas – alkoholinė narkomanija, liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus.

25. Alkoholizmas ir jo stadijos (2)
Pirmoji alkoholizmo stadija Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio.
Antroji alkoholizmo stadija Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis – abstinencinis sindromas (pagirios).
Trečioji alkoholizmo stadija Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas.

27. Tabakas ir jo sukeliamos problemos
Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis.
Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkančiųjų pasaulyje. Jis yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys.

28. Tabakas ir jo sukeliamos problemos (2)
Cigarečių sudėtyje yra cukraus. Daugelis diabetikų nežino, tačiau cukrus sudaro beveik 20 proc. cigaretės, nuo kurios kas 8 sekundes miršta žmogus.

29. Plaučiai, pažeisti rūkymo
Sveiki plaučiai
Plaučiai, pažeisti rūkymo

30. Prevencija
Žmonės gimsta nuogi ir blaivūs. Tad mūsų visų gyvenimo norma yra blaivybė, ne „saikingas“ ar „kultūringas“ vartojimas.

31. Prevencija (2)
Norint gyventi blaiviame pasaulyje, reikia suprasti, kad:
- kad kartais galima permąstyti savo įpročius ir gyvenimo būdą ir juos keisti;
- kad būti blaivybės pavyzdžiu ir ginti savo įsitikinimus bei savo vaikų blaivybės interesus sunkoka, bet įmanoma;
- kad turime būti pakantūs žmonėms, bet nepakantūs jų blogiems poelgiams;
- kad reikia rūpintis visuma, pasauliu, ne vien savimi pačiais.

32. Ausinukai – spąstai Jūsų ausims
Ausinukų žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.

33. Kompiuterio žala
Žmonėms, praleidžiantiems daug laiko prie kompiuterio, atsiranda ne tik regos bet ir psichoneurologinių, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, gresia nutukimas.
Ilgalaikis laiko leidimas prie kompiuterio trikdo socialinius įgūdžius ir tarpasmeninius santykius.

34. Kompiuterio keliamas pavojus sveikatai
Regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė)
Akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas
Kaulų ir raumenų sistemų pakenkimas, atsirandantis dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu
Dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos
Veido bei kaklo odos pažeidimai

35. Kompiuterio keliamas pavojus sveikatai (2)
Įtaka reprodukcinei sistemai (poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui)
Galvos skausmai; riešų sąnarių jautrumas
Dubens, kojų kraujotakos sutrikimas
Sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai
Karpalinio tunelio sindromas

36. Mobiliųjų telefonų žala
Galvos skausmas
Nuovargis
Stresas
Nemiga ar sutrikdomas miego procesas
Raumenų skausmai
Sukelia smegenų ir kitų rūšių vėžį.

37. Judėjimas
Judėjimas - biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra neįmanoma.
Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis.

38. Pakankamas aktyvumas Pakankamas judėjimo aktyvumas teigiamai veikia:
Nuotaiką, savigarbą
Gerina fizinę išvaizdą ir laikyseną
Mažina priešlaikinį mirtingumą ir nutukimą, hipertenziją, širdies - kraujagyslių ligas

39. Nejudrumas
Fizinis nejudrumas gresia tiems, kurie gyvendami, dirbdami daug sėdi.
Nepakankamas judėjimo aktyvumas yra vienas iš didžiausių lėtinių ligų išsivystymo faktorių.

40. Darbo ir poilsio rėžimas
Suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas.
Dirbti žmogus turi ne daugiau nei 40 valandų per savaitę, t.y. 5 dienas po 8 valandas.

41. Nepakankamas miegas Dėl miego trūkumo atsiranda: Nemiga
Blogėja atmintis
Atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai
Neišsimiegojusiam žmogui sunkiai sekasi susikaupti, dirbti, padidėja dirglumas, mieguistumas, prarandamas budrumas, lėtėja reakcija. 

42. Poilsis Poilsis – tai veiklos pakeitimas
Savaitgalį skirkite ne problemų ar darbinių reikalų sprendimui
Jokiais būdais nesirinkite sėdėjimo prie kompiuterio

43. Ačiū už dėmesį