1. Kauno Medicinos Universitetas Kardiologijos Klinika
Holterio monitoravimo taikymas klinikinėje praktikoje
dr. Vilija Barauskienė,
rez. Raimonda Verseckaitė

2. Pagrindinė literatūra
ACC/AHA Guidelines for Ambulatory Electrocardiography: Executive Summary and Recommendations: A Report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines (Committee to Revise the Guidelines for Ambulatory Electrocardiography) Developed in Collaboration With theNorth American Society for Pacing and Electrophysiology. Michael H. et al; Journal of Circulation 1999; 100;
Norman J. “Jeff” Holter–“Father” of Ambulatory ECG Monitoring. Journal of Interventional Cardiac Electrophysiology 2005; 14,;117–118.

3. Holterio monitoravimas
Tai ambulatorinės elektrokardiografijos metodas, kai EKG registruojama 24 val. įprastinio dienos režimo ir miego metu.

4. Trumpa istorija (1) Holterio monitoravimas taikomas nuo 1949 m.
Jo išradėjas amerikiečių biofizikas Norman J. Holteris ( ).

5. Trumpa istorija (2)
1947 m. sukurtas pirmasis originalus, bet labai sunkus Holterio aparatas, kurį sudarė didžiulis EKG radijo siųstuvas ir sunkios baterijos.
Aparatas svėrė 38 kg, todėl praktikoje pacientams negalėjo būti taikomas.

6. Trumpa istorija (3)
Vėliau 1952 m. sunki ir nepraktiška sistema palengvinta nuo 38 kg iki 1,2 kg.
Radijo siųstuvas pakeistas magnetinių juostų registravimo įtaisu.
Vienas pirmųjų ilgalaikės EKG aparatų padėjo nustatyti ST tarpo nusileidimą, vėliau pradėtas taikyti kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti skilvelines ekstrasistoles.

7. Tikslas
Priminti Holterio monitoravimo indikacijas, pabrėžti šio tyrimo galimybes bei panaudojimo aspektus.

8. Holterio monitoravimo tikslas (1)
Užregistruoti savaiminius bei fizinio krūvio, emocijų, miego metu atsirandančius elektrokardiografinius reiškinius.
Įvertinti kitimus laike ir medikamentų poveikyje.
Nustatyti simptomų ryšį su širdies ritmo ir laidumo sutrikimais.

9. Holterio monitoravimo tikslas (2)
Nustatyti antiaritminių vaistų efektyvumą, besimptominių ligonių su aritmijomis rizikos laipsnį, simptominę ar besimptominę miokardo išemiją.
Įvertinti širdies susitraukimų dažnio kintamumą, elektrokardiostimuliatoriaus ar kardioverterio defibriliatoriaus funkciją.

10. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

11. Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas
I klasė
Neaiškios kilmės sinkopė, presinkopė ar galvos svaigimo epizodai.
Pasikartojantys neaiškios kilmės širdies plakimai.
IIb klasė
Neaiškių priežasčių dusulio, krūtinės skausmo ar nuovargio epizodai.
Neurologiniai sutrikimai, kai įtariamas trumpalaikis PV ar PP.
Sinkopė, presinkopė, galvos svaigimo ar širdies plakimo epizodai, kurių galima priežastis ne aritmija, tačiau priežasčių gydymo metu simptomai išlieka.
III klasė
Sinkopė, presinkopė, galvos svaigimo ar širdies plakimo epizodai, kurių priežastys nustatytos remiantis anamneze, objektyviais ar laboratoriniais tyrimais.
Smegenų kraujotakos įvykiai be aritmijos požymių.

12. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

13. Rizikos nustatymas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais
I klasė
Nėra.
IIb klasė
Persirgus miokardo infarktu (MI) ir esant kairiojo skilvelio (KS) disfunkcijai (IF ≤ 40 proc.).
Sistolinis širdies nepakankamumas.
Idiopatinė hipertrofinė kardiomiopatija.
III klasė
Patyrus miokardo sumušimą.
Sisteminė hipertenzija su KS hipertrofija.
Persirgus MI ir esant normaliai KS funkcijai.
Priešoperacinė aritmija, kai planuojama ne širdies operacija.
Miego apnoe (kvėpavimo sutrikimas).
Vožtuvų ligos.

14. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

15. Miokardo išemija I klasė Nėra. IIa klasė
Įtariama įvairi krūtinės angina.
IIb klasė
Krūtinės skausmų vertinimas, kai negalimi kiti tyrimai.
Ištyrimas prieš kraujagyslių operaciją, kai negalimas fizinis krūvis.
Sistolinis širdies nepakankamumas ir netipinio krūtinės skausmo sindromas.
III klasė
Pradinis krūtinės skausmų vertinimas, kai galimi kiti tyrimai.
Besimptominių ligonių rutininis patikrinimas.

16. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

17. Širdies susitraukimo dažnio kintamumas
I klasė
Nėra.
IIb klasė
Persirgus MI ir esant KS disfunkcijai.
Sistolinis širdies nepakankamumas.
Idiopatinė hipertrofinė kardiomiopatija.
III klasė
Persirgus MI ir esant normaliai KS funkcijai.
Ligoniai sergantys cukriniu diabetu su diabetinės neuropatijos požymiais.
Ritmo sutrikimai (pvz., PV) trukdantys širdies ritmo variabilumui analizuoti.

18. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

19. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas
I klasė
Antiaritminių medikamentų veiksmingumo įvertinimas, kai aritmijos dažnis ir pasikartojimas pakankami analizei.
IIa klasė
Galimos proaritmijos vertinimas didelės rizikos pacientams gydant antiaritminiais vaistais.
IIb klasė
Ritmo kontrolės įvertinimas esant PV.
Gydymo metu pasikartojančios ar besimptominės aritmijos patvirtinimui ambulatoriniams ligoniams.
III klasė
Nėra.

20. Indikacijos Holterio monitoravimui
Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas.
Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais.
Miokardo išemija.
Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas.
Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas.
Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

21. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas
I klasė
Funkcijos įvertinimas esant dažniems širdies plakimų, sinkopių ar presinkopių epizodams.
Įtariami aparato funkcijos sutrikimai.
Papildomo gydymo antiaritminiais medikamentais veiksmingumo įvertinimas esant implantuotam kardioverteriui defibriliatoriui (KD).
IIb klasė
Funkcijos įvertinimas po skubaus širdies stimuliatoriaus ar KD implantavimo.
Supraventrikulinės aritmijos įvertinimas esant implantuotam defibriliatoriui.
III klasė
Širdies simuliatoriaus ar KD disfunkcijos įvertinimas, kai kiti tyrimai, kaip EKG, krūtinės rengenografija, pakankami priežasčiai nustatyti.
Rutininis besimpominių ligonių ištyrimas.

22. Ačiū už dėmesį!