1. APRAŠOMIEJI TYRIMAI ir INTERVIU, VIENO ATVEJO TYRIMAI IR FOKUS GRUPĖS
PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
VIII-a paskaita
APRAŠOMIEJI TYRIMAI ir INTERVIU, VIENO ATVEJO TYRIMAI IR FOKUS GRUPĖS

2. KAI KURIOS KOKYBINIŲ AR APRAŠOMŲJŲ TYRIMŲ METODIKOS
Focus grupės

3. Kas yra focus grupė
Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija
Focus grupė - nestruktūrizuotas pokalbis, laisva diskusija su žmonių grupe neformalioje aplinkoje/ dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15 žmonių;.
Tai yra kokybinis tyrimas, kur dėmesys kreipiamas į tarpusavio sąveiką tarp grupės narių.
Paprastai organizuotas ir pravedamas grupės moderatoriaus
Įrankis generuoti ir atsakyti į tyrimo klausimus

4. Focus grupė Gali būti kaip pagalbinė metodika
Gali tapti pagrindine metodika (tinka nuomonių, idėjų tyrimui ir interakcijų tarp dalyvių konkrečiu metu stebėjimui)
Pagalbinė metodika- klausimynų konstravimui;
Interviu parengimui

5. Struktūruotumo pobūdis
ŽEMAS
Žema moderatoriaus kontrolė
Nestandartizuotas
Skirtas tyrinėjimui
Gali būti sunku palyginti
AUKŠTAS
Aukšta moderatoriaus kontrolė
Standartizuotas
Pagal aiškų užmanymą
Gali būti per daug nukreipiantis
Interview standardization is the extent to which the content of the interview is consistent between focus groups.
The level of structure can be seen as lying on a continuum, with a high level of structure involving a high level of moderator control and interview standardization and a low level of structure involving a low level of moderator control and low interview standardization.
Highly structured focus groups are recommended if you have a set, preexisting agenda. Asking too structured a question, however, can lead participants to answer in ways that agree with what they believe you are driving at.
Less structured focus groups are recommended for exploratory research. These interviews can be more candid, but also more difficult to compare from group to group.
Funnel-based focus groups start out less structured, but become more structured as the group becomes more comfortable with sharing. This can be difficult to moderate.

6. Focus grupė tinkama, kai tikslas yra
Suprasti požiūrių, nuomonių skirtumus
Atskleisti įtakojančius veiksnius
Išgirsti įvairias nuomones, idėjas
Surinkti informaciją kokybinio tyrimo pravedimui
Padėti suprasti jau turimus kokybinius duomenis
Išgirsti komentarus ar kalbą, kurią naudoja tikslinė grupė

7. Focus grupė dažniausiai naudojama
Kaip pirminis duomenų šaltinis tyrime
Kitais tyrimo būdais gautų duomenų papildymui
Gali būti derinama su kitais duomenų gavimo būdais:
Su interviu
Su dalyvių stebėjimu
Su anketavimu, testavimu
Su ekseprimentiniu tyrimu

8. Focus grupė: planavimas
Dalyvių pasirinkimas ir pakvietimas;
Vietos, aplinkos parinkimas;
Pasirengimas diskusinei grupei;
Informacijos fiksavimo įranga;
Vedėjo parinkimas;
Diskusijos pravedimas;
Informacijos apdorojimas, analizė.

9. Diskusinėje grupėje dalyvauja
Grupės vadovas (moderatorius)
Grupės vadovo padėjėjas
Grupės dalyviai (respondentai)

10. Focus grupės dydis 3-5 grupės, sudarytos iš 6 – 10 dalyvių
Veiksniai, lemiantys grupės dydį:
Susidomėjimo lygis
Informacijos detalumo poreikis
Moderatoriaus patyrimas
Pasiekiamų dalyvių skaičius
Veiksniai, lemiantys grupių skaičių:
Turimas laikas, tyrėjų resursai, skaičius
Heterogeniškumo veiksniai
Struktūruotumo pobūdis.

11. Focus grupė Nėra tikimybinė imtis
Grupės narių socialinės - demografinės charakteristikos turi būti ko vienodesnės.
Atrenkami diskusijos dalyviai turi būti panašūs kokiu nors aspektu, svarbiu nagrinėjamai temai
Rekomenduojama vieno tyrimo metu atlikti kelių grupių diskusijas, dažniausiai 4.
Trunka 1-2 val.
Dažnai tyrimas pakartojamas

12. Dalyvių atranka pagrįsta
Žiniomis arba intuicija
Bendrais požymiais, bruožais
“Homogeniški” nepažįstamieji
Focus grupės dalyviai atrenkami pagal jų atitikimą nagrinėjamai temai;
Svarbus respondentų noras dalyvauti;
Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali elgtis kaip ekspertai.
Žiniomis arba intuicija
Bendrais požymiais, bruožais
“Homogeniški” nepažįstamieji
Focus grupės dalyviai atrenkami pagal jų atitikimą nagrinėjamai temai;
Svarbus respondentų noras dalyvauti;
Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali elgtis kaip ekspertai.
Gali tekti kontroliuoti kai kuriuos kintamuosius (pvz., amžių, išsilavinimą)
Galimybė dalyvauti tam tikru metu tam tikroje vietoje.
Siūloma pakviesti dalyvauti bent 20 proc daugiau nei reikia

13. Būdai surinkti dalyvius
Naudotis turimais sąrašais
Grupės pravedimą derinti su kitu įvykiu (laike, vietoje)
Rinkti grupę ten, kur daug yra tinkamų asmenų
“Sniego gniūžtės” metodas
Naudotis apklausų/atrankų firmų pagalba
Atrinkti dalyvius iš telefonų knygos
Paskelbti skelbimą

14. Aplinkos veiksniai Natūrali, komfortabili aplinka
Stalas, apie kurį sėdėdami visi gali gerai vienas kitą matyti
Tinkamas kėdžių išdėstymas
Atitinkamos technikos veikimo užtikrinimas
Tinkama vieta garso ir vaizdo technikai padėti
Susodinti ratu, jei neįmanoma-
Nešnekius respondentus skersai moderatorių,
šnekius-šalia moderatoriaus
Stalo funkcija
Pvz., fizinių focus grupės savybių planavimas

15. Focus grupės eiga Diskusijos trukmė 1, 5 - 2 val.
Diskusija yra įrašoma diktofono arba video kameros pagalba
Diskusiją veda moderatorius
Po diskusijos surašoma jos stenograma
Būtina stebėti neverbalią respondentų kalbą
Diskusijos medžiagos apibendrinimas ir pateikimas rašytinio dokumento forma.

16. Diskusinės grupės pravedimas
Įvadinė dalis:
1.Vadovo, padėjėjo pristatymas (sąžiningas, bet trumpas);
2. Tikslų apibūdinimas;
3.Technikos naudojimo, etikos principų paaiškinimas;
4. Akcentavimas, kad svarbus kiekvieno dalyvavimas
5.Taisyklių pristatymas ir aptarimas:
Kalba vienas asmuo
Būk ryžtingas
Klausk
Jauskis smagiai.

17. Laiko paskirstymas 2 val trukmės focus grupei:
15 min.: įvadas ir vėluojantys
15 min. Klausimai ir apibendrinimas
90 min.: tikroji diskusija/klausimai
Svarbu:
Klausimų sudėtingumas
Klausimų kategorijos
Dalyvių patyrimas, žinios toje srityje
Focus grupės dydis
Diskusijos pobūdis, lygis

18. Focus grupės eiga. Klausimai
Įvadinis klausimas (opening): susipažįstame
Pereinamieji klausimai: temos pristatymas, klausimai susiję su tematika
Esminiai (key) klausimai: 2-5 klausimai kuriais klausiama labai specifinės informacijos aptariama tema
Klausimas (ai) užbaigimui: diskusijos užbaigimas ir laikas paskutinėms, apibendrinančioms mintims
Klausimyną sudaro atviri klausimai;
Vengti klausimų, į kuriuos atsakymas būtų tik “taip” arba “ne”.
Skatinti žmones kalbėti;
Jei negaunate atsakymo į pateiktą klausimą, bandykite jį performuluoti paprasčiau ar išsamiau.
Gali būti :
Anksčiau pasakytos minties priminimas;
Asmeninės patirties priminimas;
Naudokite tokias frazes kaip “pagalvokite apie tą laiką, kai jūs ....,
Venkite ‘kodėl’, geriau ‘kas tai sukėlė”
Stenkitės nepateikti pavyzdžių
Paklauskite ko nors pozityvaus preiš klausidami apie negatyvius dalykus
Sudarykite galimybę atsakyti tiek į pozityvų, tiek į negatyvų klausimą
Stenkitės neperfrazuoti klausimų

19. Geri focus grupės klausimai turi:
Būti kryptingi
Skambėti kaip skirti pokalbiui
Turi būti lengva juos tarti
Turi būti trumpi ir aiškūs
Atviri
Vartoti/naudoti tokius žodžius, kuriais kalba dalyviai

20. Klausimų tipai Išvardinantys Vertinantys Pasirenkant tarp alternatyvų
Apibendrinantys
Vaizduote pagrįsti
Pateikiantys ką nors grupei

21. Moderatoriaus vaidmuo
Užduoti klausimus
Išklausyti/klausytis
Palaikyti pokalbį tam tikruose rėmuose, kryptingai
Pasirūpinti, kad kiekvienas galėtų pasisakyti
Užsirašinėti
Likti nešališku
Žinoti, kas bus dalyviai, ir apsirengti atitinkamai

22. Moderatoriaus vaidmuo
Tikėti, kad tai, ką sako dalyviai, yra svarbu
Būti gerai susipažinusiam su tuo, apie ką bus kalbama
Moderatorius turi būti homogeniškas su visa grupe
Rekomenduojama turėti pagalbininką

23. Gero focus grupės moderatoriaus požymiai
Draugiškas
Turi gerą atmintį
Geras klausytojas
Pagalbininkas, bet ne solistas
Lankstus
Suprantantis žmonių psichologiją
Sugebantis mąstyti “stambiu planu”
Mokantis sklandžiai ir aiškiai rašyti ir kalbėti

24. Pauzė
Pauzė yra minučių tyla po to kai baigėsi pokalbis tam tikra tema
Pauzė papildoma akių kontaktu
In moderating your first focus group, you may be inclined to jump to the next question as soon as a response is generated. At this point, it is important to remember the other essential technique: the pause.
The pause is a technique in which the moderator provides 5-10 seconds of silence after conversation on a given question has stopped.
The pause should be coupled with eye contact. If a shy participant has not been responding, giving him/her time to respond and encouraging response with eye contact will improve the response rate.

25. Diskusijos krypties numatymas
Apgalvokite galimas kryptis
Atlikite pilotinį tyrimą
Planuokite pokalbio šuolius
Be aware of possible directions that your discussion might take.
The best way to know what to expect is by running a pilot focus group. It will not only help you practice, but also give you an idea as to what kinds of responses are out there.
Be aware of the leaps that might occur. There are times when you will ask question 2 and people will start responding to question 6. You need to plan ahead and decide what you will do if this occurs. Are you going to let them answer question 6 and come back to question 2 at a later time? Or are you going to tell them that you would really like them to answer question 2 and that you will come back to question 6 at a later time.

26. Kaip atsakyti į klausimus
Paprašykite kad atsakytų grupės narys
Pasinaudokite pauze
Atidėkite atsakymą
Atsakykite į klausimą jei jis nenukreips dalyvių minčių ir jei būtina atsakyti
Atsakykite į klausimus, kuriems reikia daug laiko, grupės diskusijos pabaigoje
Būkite pasirengę atsakyti - tikėkitės
Ask a group member to answer the question if the question was not directed specifically to the moderator.
Use the pause; the question may be rhetorical.
Postpone the answer until the end of the focus group.
Answer the question directly if it will not bias the responses or if it is unavoidable.
Always answer any lingering questions by the end of the focus group.
Be prepared to answer whether or not participants can see the final report.

27. Dalyvių tipai Skiriami 4 pagrindiniai: manantys kad yra ekspertai
dominuojantys kalbėtojai
drovūs dalyviai
‘plaukiojantys’ dalyviai
There are four main types of participants that you need to be aware of: Self Appointed Experts, Dominant Talkers, Shy Participants, and Ramblers.
Self appointed experts can present a unique problem since they may make other participants feel uncomfortable. Participants will abstain from talking if they perceive that someone else has more important things to say then they do. You can handle these participants by emphasizing that everyone was selected because of their expertise and all opinions are equally valued. Avoid asking questions that highlight differences in education, expertise, etc.
Dominant talkers like to be the center of attention in the conversation. Seat them close to the moderator and control the conversation through body language. Thank them for their comments and ask if anyone else has a point of view to offer. Be tactful but firm.
Shy Participants tend to be reflective and pensive. These people have great insight, but it will require greater effort on your part to get them to communicate. Place them across from you in order to maximize eye contact. If this strategy is not successful then you can politely call on them individually.
Ramblers will talk continuously without necessarily addressing the topic. They often take the discussion off track. As with self appointed experts, ramblers may not leave room for other participants to talk. Avoid eye contact and interject at any pause in conversation.

28. Duomenų apdorojimas ir analizė
Problemų sąrašas
Esminis aspektas (aspektai)
Pritarimas
Prieštaravimas

29. Duomenų analizė ir aptarimas
Naudokite duomenis, kurie skirtingose grupėse panašūs, ir juos aptarkite
3 būdai duomenų kodavimui
Aptarkite atsakymus, rodančius tuos pačius dėsningumus skirtingose grupėse
Kokybinė analizė arba kiekybinė
Kas įdomu / kas svarbu
Analysis and reporting should take data that is similar between groups and discuss each of these themes.
3 common ways of coding data:
1. By all mentions of a given code
2. Individuals mentions of the code
3. Group by group mentions of the code
Review the responses of at least one or two of the groups so that patterns may begin to emerge.
Results can be shown qualitatively through the use of quotations and quantitatively through processing coded data.
Distinguish between what participants find to be interesting and what they find to be important. Ask participants what is important at the end of the focus group so that you can draw on this distinction in interpreting data.

30. Focus grupių privalumai:
Metodas patrauklus tiriamiesiems
Lankstus ir efektyvus
Rezultatai gaunami greitai
Vienu kartu daug informacijos
Nebrangus metodas, nereikalauja didelių lėšų
Gali būti naudojamas kaip papildomas metodas
Dalyvių kontroliavimas

31. Focus grupės privalumai
Realaus gyvenimo aspektai socialinėje aplinkoje
Galima tiesiogiai užduoti klausimus
Galimybė pasidalinti mintimis, palyginti požiūrius
Stebima dalyvių sąveika, kiti aspektai, kurių tyrėjas negalėjo įspėti.
Mažiau struktūruotas nei interviu
Grupinė sąveika stimuliuoja prisiminimus
Surenkama ne tik verbalinė informacija
Statistikai suteikia ‘žmogiškąjį’ veidą

32. Focus grupės trūkumai Nenatūrali aplinka
Sunku surasti tinkama aplinką kurioje produktyviai vyktų diskusija
Sunku rasti patyrusį moderatorių
Sunku parinkti tinkamą grupę
Mažesnė kontrolė negu interviu metode
Pasisakymai pagrįsti savistata, daugiausiai verbalinė informacija

33. Focus grupių trūkumai:
Laiko limitas, mažiau dėmesio atskiram dalyviui
Klausimų skaičius priklauso nuo grupės aplinkos
Prieštaringa nuomonė
Gali kilti sunkumų dėl duomenų analizės
Subjektyvumas analizuojant
Tinka tik visiems aktualioms, svarbioms problemoms
Etinių principų pažeidimas

34. Focus grupių trūkumai:
Tyrėjo patirtis: moderatorius gali ‘sufleruoti’, įtakoti atsakymus
Techninės sąlygos
Dalyvio suinteresuotumas
Grupės konformiškumas, gruoės dinamika, grupės santykis su moderatoriumi

35. INTERVIU

36. Interviu
Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas - gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją.
Pavyzdžiui, informaciją apie įvairius psichologinio proceso ypatumus, ypač naujus, mažai tyrinėtus, apie kurių struktūrą bei ryšius su kitais reiškiniais dar mažai žinoma.
Taigi interviu papildo stebėjimo, ir apklausos metodais gautus duomenis.

37. 4 Interviu tipai Struktūrizuotas Nestruktūrizuotas Neprimestinis
Kryptingas
(klausimai ir visa procedūra numatomi iš anksto, ir interviu eigoje mažai kas keičiama; šiuo atveju situacija esti apibrėžta) – panašus į anketą, bus aptariamas vėliau;
(be detalaus plano, klausinėjama laisva forma; situacija atvira, galinti keistis);
(kilęs iš psichiatrijos, kada klausinėjantysis nesistengia išlaikyti numatytos pokalbio linijos, o pasiduoda ligonio primetamai pokalbio eigai);
(klausinėjantysis ypatingą dėmesį kreipia į subjektyvius respondento atsakymus apie jam žinomą situaciją, su kuria jis susipažino prieš interviu; iš gautų atsakymų tyrėjas gali spręsti, ar pasitvirtino jo iškelta hipotezė, ar ne).

38. Interviu Privalumai: Trūkumai:
interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios galimybės labai ribotos.
Trūkumai:
Dažnai maža imtis;
Informacijos, gautos interviu būdu, patikimumas. Ypač, jei klausimai “jautrūs”;
Priklauso nuo tyrėjo sugebėjimų išklausyti tiriamąjį bei tarpusavio pasitikėjimo. Tai gali kisti priklausomai nuo abiejų pusių;
Metodologiniu požiūriu, sunku korektiškai interviu aprašyti, nes visa informacija gaunama žodžiu – svarbios detalės, tačiau gali būti sunku užfiksuoti jas, o vėliau ir analizuoti;

39. VIENO ATVEJO TYRIMAI

40. vieno atvejo tyrimai
Vieno atvejo tyrimai - gilus kurio nors aspekto priklausančio dominančiam fenomenui, tyrimas.
Giliam atvejo tyrimui būdinga:
surenkama gana daug duomenų, išreikštų žodžiais, vaizdais, skaičiais.
tyrimas natūralioje aplinkoje - žmonės stebimi jiems įprastoje aplinkoje bendraujant jų kalba.

41. vieno atvejo tyrimai Duomenų analizei būdinga kelių pakopų procedūros:
išskiriamos temos - pasikartojantys charakteringi bruožai,
šios grupuojamos į kategorijas,
iš kategorijų sudaromi modeliai, kurie aiškinami siekiant atsakyti į tyrimo klausimus.
Duomenų analizės rūšys:
interpretacinė (siekiama paaiškinti),
struktūrine (rasti pasikartojančius modelius),
refleksyvi (remiantis intuicija, vaizduote, įvertinti tiriamą. fenomeną).