1. Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikos Lietuvos parlamentas,
Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas,
Helsinkio universitetas, Suomija

2. Suomijos Respublika 5,4 milijono gyventojų (maždaug 2 kartus
daugiau nei Lietuvoje)
Šiaurės Europoje, km2 plotas (maždaug 5 kartus
didesnė už Lietuvą)
Sėkmingai sukurta: - gerovė - švietimas

3. Prezentacijos turinys
Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką švietimo inovacijų įgyvendinimui
Suomijos švietimo sistemos kontekstas
Novatoriškas mokyklos modelis, skatinantis švietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą
Diskusija

4. Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų įgyvendinimui (Fullan, 2007)
Inovacijų ypatybės: tinkamumo naudoti aspektai (tinkamumas mokymuisi, naujumas…), įtaka mokymuisi ir sudominimui…
Vietos charakteristikos: mokymo programa ir vertinimas, mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės (vidinės – išorinės)…
Išoriniai veiksniai: švietimo kontekstas, politika, XXI amžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų švietimas, decentralizacijos lygis
Remiantis PISA 2012, 95 % Lietuvos, 80 % SGB, 75 % Suomijos, 71 % JAV, 65 % Kanados, 60 % Australijos ir 49 % Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas!
Galėtų
remti
mokytojų
profesionalizmą

5. Suomijos švietimo kontekstas
Helsinki, February 2011, 12:00
Tiesioginės citatos prezentacijoje
Suomijos švietimo kontekstas

6. Tiesioginės citatos prezentacijoje
Buvo apklausti trys patyrę mokytojai: Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui šiais aspektais: - lyderystė, - mokytojų kompetencija, - mokymosi aplinka, - mokyklos tinklai ir partnerystės.
Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.

7. 2. Suomijos švietimo kontekstas

8. Suomijos švietimo sistemos charakteristikos Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)
Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika
- mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų senumo.
Švietimo lygybė - kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka; - mokslas yra nemokamas (vadovėliai, maitinimas, sveikatos priežiūra…); - tinkamai organizuotas specialusis mokymas (integracija) ir konsultavimas.
Remiantis PISA 2012, 75 % Lietuvos, 52 % Suomijos, 49 % Šanchajaus, 35 % Kanados, 33 % JAV, 32 % SGB ir 21 % Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdami skirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.

9. Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2) Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)
Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui - lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu (mokyklos direktorius); - mokytojai atsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą.
Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra grindžiama profesionalizmu (akademinėmis žiniomis): nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos - nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)… - nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.

10. Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos švietimo sistemoje… + lyderystė
Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms…
61 % JAV, 42 % Kanados, 40 % Lietuvos, 33 % Australijos, 30 % Šanchajaus, 18 % Suomijos ir 16 % SGB mokyklų direktorių vertina savo mokytojus bent kartą per mėnesį.
Partners: - union of municipalities - universitetai - pramonė interesų grupės
- profesinės sąjungos - šeimos - ...
1 lygmuo nacionalinis
2 lygmuo rajonas
mokykla
3 lygmuo klasė
Bendrieji nacionaliniai tikslai ir švietimo politika Nacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas
68 % Australijos, 63 % Lietuvos, 62 % Suomijos, 48 % SGB, 47 % Kanados, 44 % JAV ir 38 % Šanchajaus mokytojų jaučiasi atsakingais už „vietinės mokymo programos“ rengimą.
Mokymo medžiaga
Teacher education
Savivaldybės: Vietinė programa Mokyklos: direktoriai ir mokytojai
Lyderystė ir valdymas
Mokymas
Mokymasis
Tėvai
83 % Lietuvos, 70 % Australijos ir Suomijos, 58 % Kanados, 49 % SGB, 40 % JAV ir 33 % Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai atsakingi už mokinių vertinimą.
60 % SGB, 36 % Australijos, 35 % JAV, 32 % Kanados, 23 % Lietuvos, 20 % Šanchajaus ir 4 % Suomijos mokyklų teigia jaučią nuolatinį spaudimą iš daugelio tėvų.

11. Rezultatais grindžiamas modelis Suomiškas „įdėtų pastangų“ modelis
Tikslai
Mokymosi rezultatai
Platūs mokymo / mokymosi tikslai
Svarbus lygmuo
Planavimas ir vertinimas nacionaliniu / apskrities lygmeniu
Vertinimas ir planavimas mokyklos ir klasės lygmeniu
Dėmesio objektas…
Dažnai – produktas
Procesas ir produktas
+mokinys žino, ką jis arba ji turi išmokti, ir aktyviai dalyvauja mokymosi procese - konkurencinė mokyklų kultūra: mokinių ir mokyklų skirstymas rangais
- „mokymas testams“
+bendras planavimas +mokytojas atlieka vertinimą, kad tobulintų mokymosi procesus
- kyla sunkumų lyginant mokymosi rezultatų kokybę ir atrinkti mokinius į kitą lygmenį
*Spelling correction for district
*removed “Too” from the focus for outcome based-model
*The format on here might be too large for the slide?

12. Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo ištekliai
Suomija
Lietuva
Matematikos pamokoje mokinių yra mažiau nei 25
99 %
51 %
Netrūksta tiksliųjų mokslų mokytojų
96 %
97 %
Netrūksta matematikos mokytojų
Netrūksta mokslinės laboratorinės įrangos
75 %
73 %
Netrūksta mokymo medžiagos
84 %
88%
Netrūksta mokymui skirtų kompiuterių
68 %
83 %
Netrūksta interneto ryšio
81 %
95 %
Netrūksta mokymui skirtos kompiuterių programinės įrangos
60 %
70 %
Netrūksta vietos mokymui

13. Vienerių metų studijos
EBPO vidurkis

14. Nacionalinė bazinė mokymo programa
3. Novatoriška mokykla
Nacionalinė bazinė mokymo programa

15. Novatoriškų Suomijos mokyklų vertybės ir tikslai
Profesionalūs mokytojai
Universali žinių bazė
Bendradarbiavimo įgūdžiai
Partnerystės ir darbo tinkle įgūdžiai
Mokymosi visą gyvenimą kompetencija
Vietinė mokymo
programa ir aplinka
Platūs tikslai
Universalios mokymo
aplinkos ir
technologinės priemonės
Mokymo ir vertinimo
metodai
Lyderystės ir kokybės kultūra
Paskirstytos vadovavimo ir valdymo pareigos
Orientacija į tikslus ir tarpusavio sąveika
Kokybės užtikrinimas
Komandos ir komandinis darbas
Tinklai ir
partnerystės
Idėjų sklaida
naudojantis
tinklais
Bendradarbiavimas ir dalijimasis tikslais bei informacija partnerystėse
Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui
Globalios
suinteresuotosios
šalys
Tėvai
Suomijos visuomenė
Partneriai
Įvairūs mokiniai
Suomijos mokykla

16. Lyderystė Mokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys (Marks ir Printy 2003; Huber ir Muijs 2010)

17. kokybiškas profesionalizmas
Mokytojų lyderystė Plačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos mokytojams (Katzenmeyer ir Moller 2001)
Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003)
turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus;
gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių mokymąsi;
turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi;
gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais;
yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba instruktorius;
gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias;
yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas;
moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui; …
kokybiškas profesionalizmas
tinklai ir
partnerystės
mokymasis
visą gyvenimą

18. Kaip mokytojai patiria lyderystę?
Galima atpažinti orientaciją į tikslus mokyklos veikloje.
Tarpusavio sąveika organizuojama kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis informacinėmis pertraukomis.
Svarbus atvirumas ir informavimas apie būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė, kuria dalijamasi.
Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti bendrą viziją … visapusiškas bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui… Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus.

19. Mokytojo profesionalizmas / efektyvumas

20. Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą / efektyvumą
„Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir prieštaringa sąvoka (Cruickshank ir Haefele 2001; Stronge ir Hindman 2003; Goe, Bell ir Little 2008)
Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“, „kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“.
„Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam padeda kultūra ir mokyklos aplinka.
„Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais testais.

21. „Efektyvus mokytojas“
Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose
Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus (Williamson ir Walberg 2004).
Standartai ir akreditacijos yra reikalingi mokymui, mokytojams, mokykloms ir mokytojų švietimui. (Bullough Jr., Clark ir Patterson 2003).
Remiantis PISA 2012, 15 % Suomijos, 30 % Kanados, 49 % Australijos, 57 % JAV, 73 % Lietuvos, 86 % Šanchajaus ir 87 % SGB mokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant nuomonę apie mokytojų efektyvumą.
Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant testus.

22. Svarbūs visi veiksniai kurti ir įgyvendinti inovacijas
Mokytojų profesionalizmas (ir profesionalumas) (Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas)
Mokytojų profesionalizmas nurodo mokytojų statusą ir priklauso nuo:
kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės lygmeniu arba nuo konteksto (atskaitingumo politika  pasitikėjimo kultūra…);
mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė, bendradarbiavimas, mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė…);
asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo filosofija, bendravimo įgūdžiai…).
(Mokytojo profesionalumas grindžiamas žiniomis, įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.)
Svarbūs visi veiksniai
Padeda
kurti ir įgyvendinti inovacijas

23. Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai (Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson 2001; Urban ir Dalli 2011; Evetts 2012)
Savybės
Profesinių (konceptualių) žinių bazė.
Savikontrolė ir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas).
Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių vertybių sampratą ir etikos kodeksą.
Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai.
Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas.
Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant.
Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai standartizuojamas.
kokybiškas profesionalizmas
tinklai ir partnerystės
mokymasis visą gyvenimą

24. Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą novatoriškoje mokykloje?
Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo perspektyvos: - pedagoginė kompetencija, - partnerystės ir tinklai, - noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendinti inovacijas.
Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių savojo dalyko ir pedagoginių žinių.
Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomis pedagoginiuose susitikimuose prie kavos. Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi naujovėmis.
Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias technologijas kartu su kitais mokytojais.

25. Mokymasis universalioje aplinkoje

26. XXI amžiaus kompetencijų mokymasis
universalioje mokymosi aplinkoje PISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų apibrėžimas ir atranka)…
Mąstymo būdai
- Creative and critical thinking - Learning to learn, use of metacognition
Darbo metodai
Communication, collaboration and networking - Inquiry (questioning, concluding), explaining - Generating ideas
Darbo priemonės
- Broad literacy (network of concepts, skills) - Educational technology
Darbo aplinka
- Personal, social, local, global - Working life
Darbui reikalingas požiūris
- Willingness to use knowledge, engagement - Self-efficacy

27. Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką?
Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo daugiau reikia bendro planavimo, organizavimo ir paramos.
Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių, kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai arba mažomis grupėmis.
Turime kurti naujas aplinkas.
Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą technologijų naudojimo mokant ir mokantis tikslą ir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.

28. Tinklai ir partnerystės

29. Tinklai ir partnerystės
Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis. Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas: informacija teka tinklais (Rogers 2003).
Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais tikslais, informacija bei paslaugomis: Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir mokymuisi (Epstein 2009).

30. Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes?
Tinklai ir partnerystės padeda bendrauti lygmenimis: - mokyklos lygmuo (klasės lygmuo, specialistai, lyderystės komandos);
- miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai); - mokyklos-šeimos-visuomenės partnerystės; - nacionalinio lygmens tinklai.
Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir
bendradarbiavimui padeda technologijos.
Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas.
Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių – o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu. Siekiant paremti įgyvendinimą…
Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių komitetus.

31. Tinklai ir mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė padeda…
Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti (Rogers 2003),
kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytis ir naudoti naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose (Bransford ir Donovan 2005; Epstein 2009),
didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais (Bennett, Hogarth ir Lubben 2003).

32. 4. Suomijos mokytojų švietimas
Mokytojai – tai akademinės srities ekspertai, galintys: - savarankiškai priimti sprendimus, - planuoti ir įgyvendinti mokymosi veiklą, - vertinti savo pačių mokymą ir mokinių efektyvumą. - mokytis visą gyvenimą (tobulėti kaip specialistai)
Helsinki university main building
Novatoriškos mokyklos mokytojų švietimas
4. Suomijos mokytojų švietimas

33. „… svarbiausia kiekvienos sėkmingos švietimo sistemos dalis yra mokytojas“ SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335
Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojais ir gerai juos paruoškite. Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko pamokoms paruošti ir Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba.
Leidėjas
John E. Burris

34. Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m
Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m.): mokytojų švietimo programos turi padėti įgyti:
kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žinių ir žinių apie žinių prigimtį,
socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su kitais mokytojais,
moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo profesijos kodeksas,
žinių apie mokyklą kaip įstaigą ir jos ryšius su visuomene (mokyklos bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios šalys),
įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją.
akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių; įgūdžių naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti reikalingų įgūdžių, ….
profesionalizmas
kokybiškas
partnerystė
visą gyvenimą
mokymasis

35. Mokytojai
naudojasi tyrimų
metodais sudarydami mokyklos mokymo
programą, planuodami,
įgyvendindami ir
vertindami
mokymą ir mokymąsi
Vidurinės mokyklos mokytojo magistro studijų struktūra: metai, 300 kreditų
Magistro lygis (120 kr.)
Bakalauro lygis (180 kr.)
180
160
Magistrinis
darbas
140
Dalyko žinios, žinios apie mokymą ir mokymąsi bei
praktika mokykloje integruojami į studento
turimą asmeninę pedagogikos
teoriją / pažiūras
120
kr. = 26 darbo valandos
Studijų kreditai
100 80
Bakalaurinis darbas 60
Ped. darbas 40
Mokymo praktika 20
Pagrindinis dalykas
Papildomas dalykas
Pedagogikos
Bendravimo
studijos
ir kalbų
studijos

36. 5. Diskusija

37. Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti švietimo inovacijas?
Mokytojo profesionalizmas reiškia mokytojų statusą ir priklauso nuo:
- mokytojo žinių bazės;
mokyklos lygmens veiksnių (aplinkos, lyderystės, bendradarbiavimo…);
kultūros ir švietimo politikos veiksnių.
Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui:
- inovacijos ypatybės; - vietos charakteristikų (aplinka, lyderystė, bendradarbiavimas…)
- išoriniai veiksniai (politika,
kultūra…).
Mokytojo lyderystė:
- mokytojo-lyderio žinių bazė
- tinklai ir partnerystės (bendradarbiavimas, pagalba)
- mokymasis visą gyvenimą
(panaudojamos iš tyrimų gautos
žinios, refleksija).
Novatoriška mokykla padeda bendravimui: - lyderystės ir profesionalizmo charakteristikos, - tinklai ir partnerystės. 38

38. Novatoriškoje mokykloje mums reikia…
daugiau...
mažiau...
profesionalizmo –
biurokratijos
ilgalaikės politikos ir vizijos
konkrečių politikų idėjų
decentralizacijos, sprendimų priėmimo ir vertinimo vietos lygmeniu
standartizavimo, tikrinimo ir nacionalinių testų
pasitikėjimu pagrįstos atsakomybės (savarankiškas vertinimas, mokinių ir savivaldybės atstovų / tėvų išklausymas)
testais grindžiamo atsiskaitymo
bendradarbiavimo, darbo tinkluose ir partnerysčių
konkurencijos ir skirstymo pagal balus

39. Dėkojame!