1. anglies AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE
EUROPOS PARLAMENTO ŽALIŲJŲ, EUROPOS LAISVOJO ALJANSO GRUPĖS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO
Konferencija „Klimato kaita – iššūkis ar galimybė žemės ūkiui“
rugsėjo 7 d., 2016 m. Aleksandro Stulginskio universitetas, Akademija, Kauno r., Lietuva
anglies AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE
dr. Jūratė Aleinikovienė
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Agronomijos fakultetas, Studentų 11, LT Akademija, Kauno r., kontaktinio elektroninio pašto adresas: jurate.aleinikoviene(eta)asu.lt

2. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
NASA article - The Carbon Cycle​

3. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Do wheat yield-potential and stress-resilience go hand-in-hand?
João Paulo Pennacchi1,2, P John Andralojc2, Tracy Lawson3, Christine Raines3, Martin AJ Parry1,2, Elizabete Carmo-Silva1,2
1Lancaster Environment Centre, Lancaster University, UK, 2Plant Biology and Crop Science, Rothamsted Research, UK; 3School of Biological Sciences, University of Essex, Colchester, UK

4. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
2016 m. birželio mėn. apginta disertacija - Žemės ūkio mokslų srities, agronomijos krypties - „Tirpios ir humifikuotos anglies kitimas rūgščiuose dirvožemiuose taikant skirtingas kalkinimo ir tręšimo sistemas“.

5. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Maikštėnienė S., Šlepetienė A . Sunkaus priemolio dirvožemio fizikinių gerinimas įvairios kilmės organinėmis medžiagomis // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2003, t.83, p
Slepetiene, A., & Slepetys, J. (2005). Status of humus in soil under various long-term tillage systems. Geoderma, 127(3),
Zakarauskaitė D., Grigaliūnienė K., Kučinskas J., Valikonytė V., Ilgalaikio tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis poveikis dirvožemio biologiniam aktyvumui. Vagos, 68 (21),
Krištaponytė I., Maikštėnienė S., Ilgalaikio įvairaus intensyvumo tręšimo poveikis glėjiškų rudžemių našumui. Žemės ūkio mokslai, 3, 1–9.
Karcauskiene D., Repsiene R Long-term manuring and liming effect on moraine loam soil fertility. Agronomy research, 7 (spec. iss. 1),
Janušauskaite, D., Kadžienė, G., & Auškalnienė, O. (2013). The effect of tillage system on soil microbiota in relation to soil structure. Pol. J. Environ. Stud, 22(5), 1387.
Feiza, V., Feiziene, D., Deveikyte, I., Seibutis, V., Antanaitis, S., Povilaitis, V., ... & Suproniene, S. (2014). Soil pore-water environment and CO2 emission in a Luvisol as influenced by contrasting tillage. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B—Soil & Plant Science, 64(4),
Buragienė, S., Šarauskis, E., Romaneckas, K., Sasnauskienė, J., Masilionytė, L., & Kriaučiūnienė, Z. (2015). Experimental analysis of CO2 emissions from agricultural soils subjected to five different tillage systems in Lithuania. Science of The Total Environment, 514, 1-9.
.....ir t.t.

6. KOKIOS INOVATYVIOS TECHNOLOGIJOS TAIKOMOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
KOKIOS INOVATYVIOS TECHNOLOGIJOS TAIKOMOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE
Improving land management and checking degradation and deforestation are win-win options: they are desirable for the purpose of alleviation and sustainability and measures increasing C sequestration in soils, thus making investments in the agricultural/rural sector more beneficial to farmers.
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS The implementation of the Soil Thematic Strategy and ongoing activities (COM/2012/046 final). 

7. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių patvirtinimo” ** yra patvirtinti geros agrarinės būklės reikalavimai.
Šie reikalavimai žemės ūkio subjektams, teikiantiems paraiškas paramai gauti, nurodo, kad:
1) ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas pūdymas;
2) ariamoje žemėje augalų liekanos bei ražienos turi būti įterpiamos į dirvą ar naudojamos trąšų gamybai;
3) ganyklos ir pievos, taip pat daugiametės ganyklos ir pievos, turi būti geros būklės, naudojamos gyvulių ganymui arba/ir ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 d.) nušienaujamos;
4) žalios masės ar/ir šieno derlius turi būti sutvarkytas tinkamu laiku;
5) žemės ūkio naudmenų plotuose neturi būti augančių medžių ir krūmų (išskyrus vytelių) gamybai auginamus gluosnius, karklus...) bei sustabarėjusios žolinės augmenijos (kiečių, pelynų, usnių ir kt.)...
**Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metams programą. Įsigaliojo ir dar yra galiojantis (Valstybės žinios, , Nr ; pakeitimų projektų nėra)

8. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Turi būti įvykdytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimas dėl draudimo paskleisti mėšlą ir srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
... ir siekiant išvengti Europos Komisijos audito sankcijų nuo 2016 m. bus atidžiau kontroliuojamas GAAB reikalavimo dėl erozijos prevencijos vykdymas (statesniuose negu 12 proc. šlaituose neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų).

9. (Nuotraukos autorius www.lzinios.lt)
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius) tvirtina, kad:
...reiškinius, vykstančius dėl
humuso mažėjimo, galima apibūdinti
kaip dirvožemio alinimą.
Dirvožemis greičiau perdžiūsta,
turi mažiau oro, blogėja struktūra,
dėl pagausėjusios dulkinės frakcijos
paviršiuje susidaro plėvelė. Augalai
prasčiau pasisavina maisto medžiagas,
susidaro lokalinė druskų koncentracija.
Sumažėja mikroorganizmų kiekis
ir dirvožemio biologinis aktyvumas.
(Nuotraukos autorius
NAUDĄ SEMIANT RIEŠKUTĖMIS, DIRVOŽEMIS SUNEGALUOJA. Ūkininko patarėjas, 2015 m. gegužės 5 d. Nr. 53 (3311)

10. Šaltinis: parengta pagal FAOSTAT duomenis
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Prognozuojama, kad ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje dalyje kitų Europos Sąjungos šalių javų pasėlių plotai didės (International Grains Council, 2015). Labiausiai turėtų padidėti kietųjų kviečių ir vasarinių miežių pasėlių plotai. Monopasėlių (ypač grūdinių javų) plėtra neatsiejama su intensyvėjančiu pesticidų naudojimu.
Šaltinis: parengta pagal FAOSTAT duomenis
 Žemės ūkio augalų pasėlių apsaugai Lietuvoje bendras pesticidų panaudojimo intensyvumas dirbamoje žemėje

11. Šaltinis: apskaičiuota pagal EUROSTAT duomenis
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Šaltinis: apskaičiuota pagal EUROSTAT duomenis
Mineralinių trąšų sunaudojamas kiekis žemės ūkio paskirties dirvožemiuose
Lietuvoje suintensyvėjo (nesubalansuotas) dirvų tręšimas mineralinėmis trąšomis.

12. 1. Organinės medžiagos dirvožemyje mažėjimas
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
1. Organinės medžiagos dirvožemyje mažėjimas
Kai dirvožemiuose organinės medžiagos kaupiamos, formuojamas humusas ir dėl to padidėja organinės anglies ir azoto bei kitų augalams prieinamų maisto medžiagų kiekiai. Tokių dirvožemių derlingumo potencialas didėja (Rusco et al., 2001; Dou et al., 2008).
Organinės medžiagos greitesnę mineralizaciją ypač įtakoja žemės dirbimo būdai (Maikštėnienė, Šlepetienė, 2003). Kuo intensyviau dirvožemis įdirbamas, ypač kai gilaus arimo procese intensyviai vartomi dirvožemio horizontai, organinės medžiagos mineralizacija suintensyvėja (Šimanskaitė, 1996; Arlauskas, 1999).
Nesant pakankamam kiekiui lengvai skaidomų organinių medžiagų, pradedama humuso mineralizacija. Neįterpiant organinių medžiagų į dirvožemį, skaidomas ir mineralizuojamas humusas (Christensen, Johnson, 1997; Arshad, Martin, 2002; Davidson, Ackerman, 2003) dėl ko sparčiai mažėja su dirvožemio mineraline dalimi sujungtų huminių rūgščių kiekiai dirvožemyje (Šlepetienė et al., 2010), silpnėja ir dirvožemio agregatų patvarumas.

13. 2. Dirvožemio struktūros blogėjimas
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
2. Dirvožemio struktūros blogėjimas
Pastebima, kad tik intensyvinant žemės dirbimą, bet neįterpiant pakankamai organinių medžiagų į dirvožemį, blogėja dirvožemio struktūra (Six et al., 2004; Velykis, Satkus, 2005).
Dirvožemis praranda gebą išlaikyti struktūringus agregatus, dėl ko sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai dažniau supuola (Jastrow, 1996; Baniūnienė, Žėkaitė, 2007).
Tokie dirvožemiai pavasarį ilgiau išlieka drėgni, tada vėluojama su pavasariniu žemės dirbimu. Nestruktūringus dirvožemius tenka kultivuoti giliau, negu reikia sėklai įterpti. Taip stiprinamas mechaninis poveikis šių dirvožemių ariamajam ir po juo esantiems horizontams (Puget et al., 2000; Denef et al., 2001; Pinheiro et al., 2004).

14. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Siekiant pagaminti kuo daugiau prekinės produkcijos šių laikų žemės ūkis intensyvėja, jam būdinga specializacija, koncentracija ir gamybos mastų didėjimas, intensyvus mechanizavimas, cheminių ir biologinių priemonių taikymas (Bučienė, 2010).
Žemės ūkio naudmenos šalyje panaudojamos skirtingu intensyvumu. Javų ir kitų prekinių žemės ūkio augalų plotas, skaičiuojant nuo visų naudojamų žemės ūkio naudmenų, atskiruose Vidurio Lietuvos rajonuose siekia proc., o kai kuriuose Rytų Lietuvos rajonuose jis tesudaro tik 9-13 proc. (Aleknavičius ir kt., 2012).
Kad padidinti derlių, sparčiai auga azoto bei cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas, nepaisoma augalų mitybos ir sveikatingumo būklės bei geros žemdirbystės praktikos principų. Apibrėžiamos tik tendencijos, bet mažai tyrinėtas agroekosistemų naudojimo intensyvinimo poveikis dirvožemio tvarumui arba vykdomi tyrimai tik fragmentiški ir lokalūs, neatspindintys visos Lietuvos dirvožemių kaitos tendencijų (Mašauskas, Mašauskienė, 2005; Feiza et al., 2011; Staugaitis, 2015)

15. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Keičiant žemės paskirtį ir plečiant produktyvios žemės ūkio plotus šalyje CO2 emisijos didėjo.

16. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Pievų ir ganyklų plotai šalyje kito nevienodu intensyvumu. Iki 2005 m. šios paskirties plotai didėjo, tačiau vėliau mažėjo ir iki dabar pastebėtina jų plotų mažėjimo tendencija (nuo 1863 kha 2005 m. iki kha 2014 m.).

17. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
CO2 emisijos iš šlapynių nuo m. kito nevienodai, bet iki m. tendencingai didėjo. Nors ir šios paskirties dirvožemių nežymiai mažėjo, 2014 m. CO2 emisijos siekė 887,5 kT CO2 (nors 2009 m. emisijos buvo didžiausios – 1028,4 kT CO2, o 2014 m. – 875,2 kT CO2).

18. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos vertintos Valstybinės miškų tarnybos specialistų, pagal „2006 IPCC Guidelines“ patvirtintą metodiką.
Kad galima būtų įvertinti anglies sankaupų pokyčius, ypač dėl organinių dirvožemių nusausinimo, būtina žinoti organinių dirvožemių plotus ir CO2 emisijų koeficientus.
Šiuo metu LULUCF apskaitoje naudojama privaloma „2006 m. IPCC metodika ( tačiau būtinos nacionalinės reikšmės ir jų kompleksiniai atitikmenys žemės naudojimo paskirčiai.
The 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories (2006 IPCC Guidelines) provide methodologies for estimating national inventories of anthropogenic emissions by sources and removals by sinks of greenhouse gases.

19. 1.1 nutrient rich, 0.2 nutrient poor 1.8 for nutrient rich soil NA
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
 Wetlands
CO2,
t C ha-1 yr-1
N2O-N,
kg ha-1 yr-1
CH4,
2006
1.1 nutrient rich, 0.2 nutrient poor
1.8 for nutrient rich soil NA
2013
2.8 (on-site)
0.3
6.1 land Fraction ditch (Ditch fraction = 0.05)
 Cropland 5
7.9 (on-site) (off- site)
0 land Fraction ditch (Ditch fraction = 0.05)
 Grassland
0.25
6.1 (on-site) (off- site)
16 land Fraction ditch (Ditch fraction = 0.05)
The 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories (2006 IPCC Guidelines) provide methodologies for estimating national inventories of anthropogenic emissions by sources and removals by sinks of greenhouse gases.

20. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Klimato kaita ir sausinami durpynų plotai didins durpynų išskiriamų šiltnamio dujų dalį. Intensyvės durpinio horizonto mineralizacija.
Kad sumažinti durpynų ŠED - sausinamų durpynų plotai turi būti mažinami.
KLIMATO KAITA DURPYNUOSE: HALOCENO ŽENKLAI IR DABARTINĖS TENDENCIJOS; ĮTAKA BIOĮVAIROVEI IR ANGLIES DEPONAVIMUI DURPĖSE (CLIMPEAT,

21. „ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė

22. (Nuotraukos autorius www.bernardinai.lt)
„ANGLIES AKUMULIACIJOS DIRVOŽEMYJE IR BIOMASĖS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE “, J. Aleinikovienė
Ačiū už dėmesį
(Nuotraukos autorius