POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI

POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI
Mokymų medžiaga UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” 2014 m.

Mokymų tikslas Lavinti Lietuvos bibliotekų darbuotojų suvokimą apie poveikio vertinimo svarbą ir naudą bibliotekų veikloje, ugdant bibliotekos darbuotojų kūrybiškumą teikiant ir vertinant (matuojant) paslaugas, kuriomis siekiama socialinių pokyčių bendruomenėje

Mokymų temos Bibliotekos vertė: nauda ir poveikis visuomenei
Poveikio matavimas: ekonominio ir socialinio poveikio matavimo metodai Klausimynų/ pokalbio gairių sudarymo specifika Poveikio vertinimo tyrimų organizavimo specifika Poveikio vertinimo tyrimų rezultatų panaudojimas

Darbotvarkė 1 diena 2 diena 10:00-11:30 Mokymai 9:00 – 10:30 Mokymai
11:30 – 11:45 Kava 11:45 – 13:15 Mokymai 13:15 – 14:15 Pietūs 14:15-15:45 Mokymai 15:45 – 16:00 Kava 16: :30 Mokymai 18:00-18:45 Vakarienė 2 diena 9:00 – 10:30 Mokymai 10:30 – 10:45 Kava 10:45 – 12:15 Mokymai 12:15 – 13:15 Pietūs 13:15 – 14:45 Mokymai 14:45 – 15:00 Kava 15:00- 16:30 Mokymai

Bibliotekos vertė: nauda ir poveikis visuomenei

Vertė – nefiksuota ir kintanti
Priklauso nuo aplinkybių – asmeninių, švietimo, profesinių Kinta metams bėgant: bibliotekos vaidmuo 2014 m. nebėra toks, kaip 1945 m. Priklauso nuo pokyčių visuomenėje

Pagrindiniai šiuolaikinės bibliotekos iššūkiai
Visuomenės pokyčiai – skaitmeninis, “interneto amžius” Ekonomikos pokyčiai – mažėjantis finansavimas ...

Vertės samprata bibliotekos kontekste
Vertė gali būti apibrėžiama įvairiais būdais ir iš įvairių perspektyvų kaip: naudojimasis, investicinė grąža, viešosios gėrybės (prekės) kūrimas, poveikis, alternatyvų palyginimas (konkurencija). Šaltinis: Association of College and Research Libraries. Value of Academic Libraries: A Comprehensive Research Review and Report. Researched by Megan Oakleaf. Chicago: Association of College and Research Libraries, 2010.

Bibliotekos vertė: vidinis požiūris
Vertė kaip... Tai... BET: Naudojimas, pabrėžiant paslaugos efektyvumą Knygų apyvarta Informacinių sesijų skaičius Sprendimų priėmėjams, partneriams – nieko nesakantis, nereikšmingas skaičius. Nebent sietinas su institucijos rezultatais (pavyzdžiui, studentų mokymuisi ir fakulteto produktyvumu) Investicijų grąža (pinigų vertė) Bibliotekos vertė = suvokiama nauda / suvokiamos išlaidos (kaina, laikas, pastangos) T.y.: kiek vartotojas nori (yra pasirengęs) mokėti už bibliotekos paslaugas ir resursus pinigais Pasirengimas mokėti, priklauso nuo to, kiek gali mokėti; Svetimais pinigais mokėtų daugiau, nei savais; Nematerialinės gėrybės, lyginant su materialiosiomis, yra paprastai nuvertinamos; Neapima individų, kurie nepirktų savo informacinių poreikių; Sunku finansiškai įvertinti paslaugas, kurioms nėra atitikties rinkoje. Gėrybės (prekės) sukūrimas Vertė = sukurtų prekių kiekis x vieneto kaina

Bibliotekos vertė: išorinis požiūris
Vertė kaip... Tai... BET: Poveikis vartotojams Ką biblioteka stengiasi pasiekti? Kokią įtaką biblioteka nori daryti? Stebėjimas, ką vartotojai veikia ir kokį rezultatą jie kuria Tai nėra lengva, kadangi tyrimo objektas – besikeičianti aplinka, kurioje nuolat vystosi žmonės, paslaugos, poreikiai. “Momentinė nuotrauka” negalima: joks tyrimas neatskleis konkrečios situacijos tam tikru laiku; Sunku įrodyti, kad bibliotekos veiksmai turėjo poveikį mokymui(si), tyrimui, integracijai ir t.t.; Sunku apčiuopti specifinį indėlį į tam tikrą pokytį. TAČIAU: Tai perspektyvus tyrimas, kurio rezultatus galima sieti su organizacijos tikslais; Prisideda prie organizacijos veiklos kokybės gerinimo. Alternatyvų konkurencija (trokštama vertė) Ryšių kūrimas su vartotojais ir pagalba jiems siekiant tikslų taip, kad jie suvoktų, kad biblioteka yra geriau nei konkurentas (pvz., Google)

Bibliotekų požiūris į savo vertę kaip poveikį vartotojams
Naujas supratimas apie vartotojų tikslus: ko vartotojas nori iš bibliotekos? Koks bibliotekos vaidmuo? Vartotojų sąveikos su biblioteka rezultatai: ko vartotojas tikisi gauti naudodamasis jos paslaugomis? Kokiems veiksmams biblioteka įgalina savo lankytojus? Ką bibliotekos vartotojai veikia joje ir kaip biblioteka gali prisidėti prie jų siekių? Bibliotekos vertė siejama su paslaugomis (bibliotekos paslaugų aspektai, bibliotekininko kompetencija), ne su produktais Suvokiant vertę kaip poveikį ir alternatyvų palyginimą, bibliotekos turi orientuotis į šiuos du tikslus.

Bibliotekos vertė: nuo produktų link paslaugų teikimo
Nuo knygų rinkinių link patirties Nuo resursų link socialinio poveikio Nuo prieigos link prasmės suteikimo Nuo tarpininkavimo link įgalinimo “Mažiau dėmesio bibliotekai kaip institucijai ir daugiau žmonėms, kurie jose dirba... Mažiau bibliotekai ir daugiau bibliotekininkui” (Webster ir Flowers, 2009) Kokia Jūsų bibliotekos patirtis?

Bibliotekininko (-ės) kompetencija vertės kūrimo procese
Vien tik gera bibliotekos darbuotojo patirtis, kompetencija neatskleidžia bibliotekos vertės; Bibliotekininko patirtis ir kompetencija turi atsispindėti paslaugoje, teikiančioje vertę vartotojui; Rezultatų vertė – kaip bibliotekos paslaugos tam tikru būdu padeda žmonėms keistis. Ką bibliotekos vartotojas gavo iš bibliotekos paslaugų? Ką bibliotekos vartotojas įvykdė/patobulino, t.y., koks bibliotekos paslaugos rezultatas vartotojui?

Bibliotekos poveikio sritys
Įtaka skaitymui Prieiga prie informacinių technologijų Prieiga prie galutiniams vartotojams skirtų paslaugų (end-users) Bendruomenės projektai Poveikis viešųjų bibliotekų veiklos aspektams Socialiai atskirtieji, rizikos grupės asmenys Vaikai Jaunimas Pagyvenę asmenys Asmenys su negalia Kalbantys užsienio kalbomis Poveikis specifinėms grupėms Some studies explore the impact of various aspects of public library activities, such as the impact of reading, of information technology access and end-users services, or community projects. Other studies investigate the impact of public library services on special groups, on social excluded, low achievers, and groups such as children, youth, elderly, persons with disabilities, foreign language speakers, etc. In addition, there are studies exploring public libraries’ overall or social impact.

Bibliotekų vertės tyrimai: ekonominis ir socialinis poveikis
Ekonominiu požiūriu vertė sukuriama tada, kai gaunamos didesnės pajamos (nauda), nei buvo sunaudoti ekonominiai kaštai šioms pajamoms gauti Finansinė išraiška, atskleidžianti bibliotekos paslaugų svarbą individams bendruomenėje (Library Council of New South Wales, 2009) Ekonominis poveikis Bibliotekos paslaugos poveikis individui arba grupei (Evaluation on Public Library (2002) Socialinis poveikis Economic value Economic value ”[…] which is not synonymous with financial or commercial value, although it is ultimately expressible in terms of either a numeraire good or (preferably) money – comprises any direct use value of the cultural good or service in question, plus whatever nonmarket values it may give rise to,” states David Throsby (2003, p. 279), nestor of the cultural economics research area.

Ekonominis poveikis Bibliotekos neskirtos ekonominei veiklai kurti, todėl jų ekonominė nauda gali būti pamatuota bibliotekų indėliu, neskaitant mainų už prekes ir paslaugas; Vertė, kurią žmonės gauna iš bibliotekos, nepaisant to, ar naudojasi jos paslaugomis, ar ne; Vertinant naudą ne-klientams, apimama pasitenkinimo, kad bibliotekos egzistuoja ir galimybę naudotis ateityje, vertė.

Kaip viešosios bibliotekos prisideda prie ekonominės plėtros (atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip užimtumas, sveikata, žemės ūkis ir t. t.)? Gyventojai → nemokama ir lengvai prieinama galimybė gauti informacijos ir lavinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, padedančius susirasti reikalingą su sveikata susijusią informaciją, pasinaudoti internetinėmis valstybinių tarnybų paslaugomis arba įsidarbinti. Verslas →naudingų išteklių smulkiajam verslui: JAV – viešųjų bibliotekų ištekliai kaip papildoma verslo vykdymo priemonė; Rumunijoje – paraiškų dėl subsidijų žemės ūkiui pildymas. Ekonomika → atneša didelę investicinę grąžą. Latvijoje – sugeneravo beveik 2 JAV dolerių dydžio investicinę grąžą nuo kiekvieno investuoto dolerio; jei nebūtų Didžiosios Britanijos nacionalinės bibliotekos, JK ekonomika per metus prarastų daugiau kaip 400 milijonus JAV dolerių. Šaltinis:

Socialinė vertė Socialinis poveikis
Informuoti piliečiai Bendruomenės įtraukimas Socialinė įtrauktis Socialinis, žmogiškasis ir intelektualus kapitalas Pagerėjęs savęs vertinimas Įgalinimas Didesnės galimybės gyvenime Įsidarbinimo galimybės Socialiniai tinklai Skatinamos pilietinės vertybės Vietovės prasmė Du socialinio poveikio sampratos aspektai: Poveikis, patirtys, skirtumai naudojantis bibliotekos paslaugomis (objektyvus socialinis poveikis) - Pozityvus poveikis: socialinė nauda, socialinė vertė

Poveikio vertinimo svarba
Poreikis vertinti projekto rezultatus ir jų poveikį atsiranda dėl to, kad svarbu turėti įrodymus apie konkrečius pasiekimus ir jų socialinę ir (ar) ekonominę naudą: Kiekvienas projektas turi tenkinti keliamus reikalavimus, o projekto sąrangoje vykdomos veiklos turi derėti prie projekto tikslų ir uždavinių juos įgyvendinant per konkretų numatytą laikotarpį Turint konkrečius įrodymus apie projekto rezultatus ir jų poveikį, galima įrodyti sukurtą socialinį indėlį ir (ar) ekonominę naudą Poveikio vertinimo rezultatai reikalingi siekiant tobulinti ir gerinti vykdomas organizacijos veiklas, leidžia laiku imtis atitinkamų veiksmų (jei kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų), padeda pažinti aplinką (pavyzdžiui, bendruomenės poreikius) ir prie jos prisitaikyti (pavyzdžiui, kurti bendruomenei reikalingas paslaugas)

Vertinimas: kas tai? Vertinimo procesas lietuvių kalboje nusakomas žodžiu vertinimas, tačiau yra daugiau šios sąvokos aspektų: Assessment (į)vertinimas; atestavimas; apmokestinimas; mokesčių dydis Evaluation (į)vertinimas; (kokybės, kiekybės, tinkamumo ir pan.) nustatymas; analizė Appraisal įvertinimas, įkainojimas Estimation (į)vertinimas, manymas, nuomonė; (apytikris) apskaičiavimas, nustatymas; įvertinimas

Poveikio matavimas: tyrimo metodai

Ekonominio poveikio (vertės) matavimas

Ekonominės vertės (poveikio) matavimo metodai
Individualus požiūris Vartotojo perteklius Kontingentinis vertinimas Alternatyvų kaštai Investicija į prieigą Keliariopas poveikis Sudėtinės priemonės Investicijų grąža Išlaidų/ naudos analizė

...yra ir kitų duomenų surinkimo metodų, vertinant ekonominį poveikį:
Informacija (analizės) apie darbuotojų skaičių, jų laiko sąnaudas, skirtas suteikti įvairias bibliotekos paslaugas; Bibliotekos sistemos duomenys apie konkrečių rinkinių naudojimą; Atvejų analizės, individualūs vertinimai, ataskaitos; Bibliotekos lankytojų apklausos, naudojimosi biblioteka statistika; Tikslinių grupių (gyventojų, lankytojų, nesinaudojančių bibliotekos paslaugomis) fokusuotos diskusijų grupės; Pagrindinio informanto interviu, atskleidžiant bibliotekos vertę jo atstovaujamai tikslinei grupei; ...

Ekonominio poveikio vertinimo principai
Metodologija, sukurta vertinimui Paprastumas Neišpūsti institucijos svarbos Netraukti abejotinų netiesioginių naudų Patikimumas Konkrečios, orientuotos į tikslines auditorijas Padedančios strateginio planavimo procese Detalumas

Socialinio poveikio matavimas

Socialinio poveikio matavimas
Dėmesio vertų rodiklių raportavimas (Outputs) Rodikliai nėra socialinio poveikio įrodymas, bet patinka suinteresuotosioms šalims Pavyzdžiui: knygų apyvarta, bibliotekos programų lankomumas 2,8 mln. kartų kas mėnesį verslo atstovai ir darbuotojai naudojasi bibliotekos paslaugomis, siekdami vystyti SVV Rezultatų matavimas (Outcomes) Kultūriškai reikšmingi, labiau efektyvūs, platesnė socialinio poveikio visuomenei reikšmė Atskleidžia, kaip naudojami ir vertinami bibliotekos resursai bibliotekos lankytojų tikslų pasiekimui Praktikoje Outputs dažnai painiojami su Outcomes: Kiek žmonių lankosi naujai sukurtame karjeros centre (output), kiek jų rado darbą (outcome), koks tai procentas nuo visų miesto bedarbių (outcome), kaip šį resursą naudoja ir vertina ieškantys darbo ir dirbantieji (outcomes)

Koks socialinis poveikis tiriamas?
Abipusė pagarba ir komunikacija tarp grupių ir individų, kuomet kiekvienas turi vienodą prieigą prie galimybių Siekiama sukurti aplinka ir paslaugos, skirta socialiai atskirtiems ir mažiau galimybių turintiems asmenims (jaunimui, bedarbiams, benamiams) Socialinė įtrauktis Aukštesnis pasitikėjimo lygis kaimynais ir kaimynyste, didesnis bendruomenės įtraukimas ir padidėjęs pilietinis aktyvumas Socialinis kapitalas Atviros erdvės mokymuisi suteikimas, saugi, nediskriminuojanti, nemokama ir prieinama vieta, partnerystė su kitomis bendruomenės organizacijomis, skatinimas pasitikėjimas savimi, pagalba žmonėms patiems įgyvendinti t.t. dalykus Bendruomenės kūrimas Pagalba vystant ar įgaunant įgūdžius, kompetencijas, įrankius, procesus ir resursus, reikalingus stiprinti kaimynystę, bendruomenės procesus tam, kad patys žmonės būtų savo gyvenimo šeimininkai Raštingumo, informacinės kompetencijos, mokymasis visą gyvenimą, skaitymo kultūra. Bendruomenės gebėjimų stiprinimas

Trumpalaikis ir ilgalaikis socialinis poveikis
Trumpalaikis poveikis Padidėjusios įsidarbinimo galimybės Padidėjusi gyvenimo kokybė Ilgalaikis poveikis Didesnis užimtumo lygis visuomenėje (dėl to: daugiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą) Išaugęs dalyvavimas demokratiniuose procesuose Augantis bendruomenės narių gebėjimas dalintis resursais ir vystyti bendrumo jausmą

Kiekybinis ir kokybinis tyrimas
Kiekybinis tyrimas Kokybinis tyrimas Tai struktūrizuotas tyrimas, taikomi matematiniai analizės metodai tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. Tyrimo duomenys – skaitmeniniai. Sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamus reiškinius bei pateikti interpretacinį, holistinį ("išgyventą patirtį”) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą. Tyrimu siekiama statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius. Tyrimo išvados – kaip hipotetiniai teiginiai, kuriuos reikia tikrinti. Pagrindinis kiekybinio tyrimo klausimas: Kas vyksta? Koks problemos mastas/ kokia situacija? Kokios alternatyvos įmanomos ar reikalingos? Kokybiniai metodai nagrinėja tekstą, žodžius, paveikslus ir įsivaizduojamus (subjektyvius) dalykus. Kiekybinis tyrimas skirstomas į daug tipų, pavyzdžiui: - Tiriamasis (pavyzdžiui, daug žmonių atsisako naudotis tam tikra paslauga, norime rasti tikrąsias tokio elgesio priežastis). Aprašomasis – siekiama aprašyti situaciją, įvykį ar reiškinį; ieškoma atsakymo į klausimus: kas, koks, kaip? Galime aprašyti klientus: pagal amžių; lytį; paslaugų poreikį ir t.t. Aiškinamasis – siekiama surasti ryšius tarp reiškinio atskirų dalių. Duomenys – dažniausiai prasminiai (ką žmonės sako; piešiniai; istorijų, dainų, mitų turinys; nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai)

Kiekybinių tyrimų metodai
Tiesioginė apklausa (interviu) Telefoninė apklausa Apklausa paštu Apklausa internetu

Kiekybiniai tyrimo metodai (1)
Metodas Privalumai Trūkumai Tiesioginė apklausa (interviu) Lankstumas, galimybė paaiškinti klausimus Žemas atsisakymo dalyvauti tyrime lygis Mažesnė paklaida Galimybė gauti daugiau informacijos, atsakymai į viso klausimyno klausimus Vaizdinių priemonių panaudojimo galimybė Pakankamai brangus tyrimo būdas Interviuotojo įtaka atsakymams Telefoninė apklausa Maži tyrimo kaštai Operatyvus apklausos būdas, galimybė greitai gauti tyrimo rezultatus. Ne pilno klausimyno užpildymo grėsmė Ne visų vartotojų pasiekiamumas Nereprezentuojama visuma (neturint pilno telefonų sąrašo).

Kiekybiniai tyrimo metodai (2)
Metodas Privalumai Trūkumai Apklausa paštu Maži kaštai Mažas grįžtamasis ryšys Ne pilno klausimyno užpildymo grėsmė Tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnis dalyvavimas (pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės) Iškreipta atranka Apklausa internetu Labai maži tyrimo kaštai Galimybė greitai gauti tyrimo rezultatus Ne visų vartotojų pasiekiamumas

Kokybinių tyrimų metodai
Giluminiai interviu Fokusuotos diskusijų grupės Stebėjimas dalyvaujant („slaptas vartotojas“) Istorijų rinkimas

Kokybiniai tyrimo metodai (1)
Metodas Privalumai Trūkumai Giluminiai interviu Išsami ir detali informacija apie teikiamas paslaugas, vartotojo požiūrį ir lūkesčius Specifinė informacija Pakankamai brangus tyrimo metodas Tiriamas atvejis, situacija, rezultatų negalima apibendrinti Fokusuotos diskusijų grupės T.t. specifinės grupės nuomonė, požiūris, vertinimas Galimybė gauti rekomendacijas paslaugų bei aptarnavimo kokybei gerinti, veiklos efektyvumui didinti Gauta informacija negali būti iš karto taikytina visai populiacijai, todėl būtini papildomi tyrimai (kiekybiniai)

Kokybiniai tyrimo metodai (2)
Metodas Privalumai Trūkumai Stebėjimas dalyvaujant („slaptas vartotojas“) Lengvai ištiriama paslaugų teikėjų fizinė aplinka Ištiriamos paslaugų teikimo aplinkybės ir klientų aptarnavimo sąlygos (paslaugų teikėjų elgesys ir jų profesionalumas). Tai leidžia apibendrinti bei prognozuoti vartotojų pasitenkinimą, jų vertinimą apie paslaugas Greitesnis tyrimo metodas nei apklausa Pakankamai brangus ir laikui imlus tyrimo būdas („slaptų vartotojų“ parengimas, jų apmokymai, organizavimas) Sudėtingas tyrimo būdas, kadangi reikia sukurti autentiškus scenarijus ir pateikti tikrus vartotojų duomenis (adresus, telefonus ar pan.) Remiamasi subjektyviais vertinimais

Istorijų rinkimo metodas poveikio vertinimo tyrimuose (1)
Atliekant poveikio tyrimus, reikia žinoti: kodėl renkame istorijas ir kokias istorijas; Paslaugų teikėjų istorijos: pilna istorija, ne tik “geros naujienos”; Griežtų taisyklių nėra, bet du istorijų rinkimui naudingi aspektai: - kai žmonės susirenka kitu tikslu (“taurei vyno” po susirinkimo) arba - pasibaigus t.t. paslaugos teikimo etapui atliekamas kritinis interviu (ang. critical incident interviewing) – struktūruotais klausimais grįstas istorijos pasakojimas. Struktūra: etnografinis požiūris – leisti žmonėms savu būdu pasakoti istorijas (naudojant žargoną), pasitelkiant aktyvų klausymąsi; Žmonių, besinaudojančių paslaugomis, įamžinimas nuotraukose. Tai stimulas istorijos pasakojimui, pasitelkiant atvirus klausimus pokalbio pradžiai. Neapgaudinėti savęs, kad pasakojimas – “gryna tiesa”, o bandyti istoriją “suorganizuoti” taip, ką pasakotojas bando pasakyti.

Istorijų rinkimo metodas poveikio vertinimo tyrimuose (2)
Istorijos kaip įrodymo parinkimas, jos detalumas: leisti nuspręsti bendruomenei, patiems (paslaugų teikėjams), išorės ekspertai Sisteminis požiūris renkant istorijas: atskleisti tiek sėkmės, tiek nesėkmės aspektus, pateikiant jų įrodymus; sudarant reprezentatyvų vaizdą Istorijos reprezentatyvumas – kaip unikali istorija gali atspindėti bendruomenės patirtį? Kiek istorija reprezentatyvi, o kiek – įdomi, vizualizuojanti? Istorijų kontekstualizavimas, siekiant pateikti bendrą reprezentatyvų vaizdą, bet ne istorijų prezentacija, pateikiant aprašymą. Istorijų apdorojimo strategija (kokybinių duomenų analizė, frazių atrinkimas, tipinių “pasakojimų” sudarymas, statistinė duomenų analizė..) – priklauso nuo tyrimo tikslo: sėkmės istorijos – kaip propaganda, pabrėžiant tinkamą žinutę; ar – istorijų naudojimas siekiant vystyti paslaugas (teigiamos, neigiamos, nesėkmingos istorijos) There are a number of more systematic approaches to collecting stories as part of impact evaluation13. The essence of most of these approaches is that you should be thorough in collecting stories of success and failure and should then use them as a focus for gathering more evidence to see if the stories describe one-off effects or are representative of the bigger picture. The question of how representative a picture is being presented through stories is a difficult one – how can any unique story represent a common experience? However, some attempt has to be made to indicate whether what is chosen as evidence is broadly representative or if it is an interesting (and hence potentially illuminating) exception. This issue of contextualising the evidence as carefully as possible is probably what distinguishes the use of stories as evidence and the presentation of stories for advocacy. Both are legitimate pursuits: the dangers start when these activities (and the use of stories) are conflated. Managers involved in evaluating the impact of library and information services are getting increasingly interested in gathering stories from people illustrating how they use services and how their lives are changed as a result. But what do you do when you have collected the stories? Do you relay the stories in the narrators’ words, edit their grammar, select what you think are telling incidents or phrases, merge them into ‘typical tales’ or subject them to statistical analysis? It all depends, as ever, on what you are trying to achieve. However, what is clear is that if you are trying to build up an evidence base, it is important to try to collect ‘the good, the bad and the ugly’, not just evidence of success. As the tomato video illustrates, picking the right success stories is important as propaganda (especially if the narrators can be persuaded to retell their stories to emphasise the desired messages), but if you want the full picture in order, for example, to decide where to focus in developing your service, the ‘warts and all’ portrait is needed.

Pavyzdys. Istorijų rinkimas: pomidorų derlius Ukrainoje

Kiek tirti: imties dydžio nustatymas kiekybiniuose tyrimuose
Imties sudarymo principai: atsitiktinis; tikimybinis (paprastas atsitiktinis, sisteminis, sluoksniuotas, “puokštės” principas) ir netikimybinis (atsitiktinis, kvotinis, tikslinis, “sniego gniūžtės) Imties dydžio kalkuliatorius, pavyzdžiui:

Kiek tirti: imtis kokybiniuose tyrimuose
Atranka netikimybinė, tikslinė Nėra aiškių imties dydžio nustatymo taisyklių. Imties dydis priklauso nuo reiškinio tyrimo detalumo, tyrimo strategijos, duomenų rinkimo metodo, renkamų duomenų informatyvumo Svarbu – duomenų “prisotinimas” Patogioji atranka: iš lengviausiai tyrėjui prieinamų vienetų “Sniego gniūžtės” atranka: iš žmonių, kurie pažįsta kitus, vertus įtraukti į tyrimą Kriterinė atranka (pagal tyrėjo nustatytus kriterijus) Išskirtinių atvejų atranka (pavyzdžiui, išskirtinė sėkmė) Maksimaliai įvairių atvejų atranka (kuo įvairesni tiriamojo reiškinio atvejai) Homogeninių atvejų atranka (kuo vienodesni) Tipinių atvejų atranka (“normalūs, vidutiniški” atvejai) ...

Tyrimo metodo pasirinkimas
Kokių įrodymų mums reikia? Ko siekiame tyrimu? Kokie metodai labiausiai tiktų tikslinei grupei, siekiant gauti norimus įrodymus?

Tyrimo metodų derinimas

Tyrimo metodų derinimas
Socialiniuose moksluose naudojamos tyrimų strategijos skirstomos į tris pagrindines grupes: - strategijos, asocijuojamos su kiekybine socialinių tyrimų prieiga (pvz., eksperimentas, viešosios nuomonės tyrimai); - strategijos, asocijuojamos su kokybine prieiga (pvz., fenomenologinis tyrimas, etnografija, atvejo studija, grindžiamoji teorija, naratyvinis tyrimas); - strategijos, siejamos su mišrių metodų perspektyva. Socialiniuose moksluose stebima tendencija, kuomet atliekant tyrimus naudojami ir kiekybiniai ir kokybiniai metodai, itin dažnai taikoma metodų trianguliacija, atsiranda mišrių metodų strategijos.

Pavyzdys. Vartotojų tyrimų paskirtis ir metodų derinimas

Tyrimų metodų įvairovės nauda poveikio matavime
Padeda užtikrinti išsamius, įvairiapusius ir patikimus tyrimo rezultatus. Gaunami tikslesni paslaugų vertinimą atspindintys duomenys. Įvairių metodų taikymas ir nuoseklūs, kartotiniai tyrimų metu gauti rezultatai įgalina nuosekliau ir giliau įvertinti joje vykstančius procesus, stebėti teikiamų paslaugų poveikį, suteikia galimybę išsiaiškinti silpnąsias organizacijos darbo su vartotojais sritis ir numatyti tobulinimo veiksmus.

Klausimynų/ pokalbio gairių sudarymo specifika

Anketos/ interviu gairių sudarymo nuoseklumas
Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga Pasirinkti tyrimo (apklausos) būdą Sumažinti respondento/informanto negebėjimą/ nenorą atsakyti į klausimus Įvertinti klausimo esmę Parinkti klausimo struktūrą Parinkti tinkamus žodžius Išdėstyti klausimus anketoje Nustatyti anketos formą Patikrinti anketą Šaltinis: V.Dikčius, Anketos sudarymo principai, 2011

Anketa/ pokalbio gairės: informacijos reikalingumas
Tyrimo problemos suformulavimas, jos tikslinimas; Tyrimo problemos sudedamųjų dalių peržiūra, tyrimo klausimų, hipotezių apsibrėžimas; Svarbiausių temų, kurios turi būti įtrauktos į tyrimo klausimyną, nustatymas: kurios iš temų yra svarbiausios, kritinės, sprendžiant tam tikrą problemą? Kokia reikalinga informacija apie patį respondentą? Tikslinės auditorijos (grupės) nustatymas: kas yra respondentas/ informantas? → nuo to priklauso, kokius žodžius vartosime klausimyne

Atsisakymas dalyvauti tyrime
Atsisakymo laipsnis skiriasi priklausomai nuo naudojamo apklausos būdo: 3–5% - trumpa asmeninė apklausa gatvėje; iki 30–35% - ilgos asmeninės apklausos, apklausos telefonu; 80 % - paštu. Problema, kai atsisako daug (iškraipomos demografinės charakteristikos, nuomonių grupės)

Kaip sumažinti atsisakymą dalyvauti tyrime?
Išankstinis bendravimas su potencialiu respondentu, prašant sudalyvauti apklausoje paštu, el. paštu, internetu; Tinkamas anketos ilgis (bet ne supaprastinti), pavyzdžiui, atsakymas į paštu siunčiamos anketos klausimus turėti užimti ne daugiau nei 20–30 minučių; Lydimasis laiškas (informacija apie tyrimą), atgalinis vokas su pašto ženklu (jei apklausa vykdoma paštu); Suasmenintas adresas, kreipimasis (jei žinomas konkretus respondentas); Tinkamų žodžių parinkimas; Apdovanojimai (pavyzdžiui, piniginiai, loterija, kuponai, kvietimas į renginį, ekskursiją ir pan.).

Tinkamų žodžių parinkimas sudarant klausimus (1)
Klausimo konkretumas (aiškumas): kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Pavyzdžiui: Ar jūs lankotės bibliotekoje? → Ar per pastaruosius 6 mėn. lankėtės bibliotekoje? Ar jūs skaitote? → Ar per pastarąją savaitę skaitėte knygą? Paprastų žodžių vartojimas: nerodyti savo erudicijos prieš respondentus, klausti respondentams suprantama kalba → orientacija apie “vidutinį respondentą”, išsilavinimą ir t.t. Tačiau nevartoti žargono! Dviprasmybių vengimas (retai, dažnai, kartais; daug vidutiniškai, dažnai). Pavyzdžiui: Kaip dažnai lankotės bibliotekoje? a) bent kartą per savaitę; b) kartą per mėnesį; c) 2 ir daugiau kartų per mėnesį.

Numatomų alternatyvų vengimas. Pavyzdžiui, ar X bibliotekoje vykdoma kompiuterinio raštingumo lavinimo programa palengvintų jums susirasti darbą? → darbą padėtų susirasti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žmogaus aktyvumas, patirtis, turimi ryšiai, kitose organizacijose vykdomos užimtumo programos, kuriose respondentas dar dalyvauja... → konkretinti klausimą! Numatomų prielaidų vengimas. Klausimai turi būti sudaryti taip, kad atsakymas į klausimą nepriklausytų nuo numatomų pasekmių ar galimų veiksmų, pavyzdžiui: „Ar Jūs pritariate, kad Lietuva turėtų kaip galima greičiau įsivesti EUR‘ą?“ „Ar Jūs pritariate, kad Lietuva turėtų kaip galima greičiau įsivesti EUR‘ą, jei tam reikėtų mažinti socialines išmokas?“ → atsakymai gali skirtis dėl respondentų neinformuotumo. Vienas iš reikalavimų EUR‘o įsivedimui yra nedidelis buidžeto deficitas. Turint per didelį buidžeto deficitą tektų jį mažinti, o viena iš galimų priemonių – išlaidų socialinėms programoms sumažinimas. Vieni respondentai gali numatyti tokias pasekmes, o kiti – ne, todėl jų atsakymai gali skirtis dėl pastarųjų neinformuotumo. Antras klausimas yra daug tikslesnis.

Apibendrinimų ir įvertinimų vengimas. Pavyzdžiui: Kokia pinigų suma, skirta knygoms įsigyti, tenka jūsų šeimos nariui per metus? → Kokią pinigų sumą šeima išleido knygoms per pastarąjį mėnesį? Koks šeimos narių skaičius? Dvigubų klausimų vengimas. Kartais vienu klausimu bandoma įvertinti du skirtingus objektus. Respondentui yra sunku atsakyti į tokį klausimą, nes jis nežino, kuri klausimo dalis yra svarbesnė. Pavyzdžiui: „Kuriame mieste gimė jūsų tėvai?“ „Kaip Jūs vertinate kultūros organizacijų veiklą?“ a) Labai gerai b) Gerai c) Neutraliai d) Blogai e) Labai blogai

Neaiškumų, neapibrėžtumo vengimas. Pavyzdžiui: „Kokios yra Jūsų pajamos?“ → Prašau nurodykite, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi jūsų asmenines pajamas, gaunamas per mėnesį, atskaičius mokesčius: .... Rekomenduojama klausimą sudaryti taip, jog respondentui reikėtų pasakyti atsakymo variantą, o ne konkrečią pajamų sumą. Klausimas apie pajamas yra itin jautrus, todėl rekomenduotina kalbėti tik apie pajamų kategoriją. Emocinių ir prestižą nusakančių žodžių vengimas. Žodžiai kaip „prezidentas“, „ekspertas“ susieja respondentą su tam tikru statusu ir todėl respondentas gali tendencingai suprasti klausimą ar norės atsakyti klausimą ne natūraliai, o reaguodamas į tam tikrą statusą. Pavyzdžiui: Dauguma ekspertų teigia, kad tiesioginių mokesčių mažinimas lemia geresnį mokesčių surenkamumą. Ar Jūs pritariate tiesioginių mokesčių mažinimui? Respondentas, perskaitęs šį klausimą, pasitikės ekspertais ir norės tapti vienu iš jų. Tokių ekspertų paminėjimas gali lemti klaidingą respondento atsakymą. Šis klausimas palieka labai daug neaiškumų. Nėra aišku, apie kokį laiko periodą yra kalbama: savaitę, mėnesį, metus. Taip pat nėra aišku, kokios pajamos turimos omenyje: atskaičius mokesčius ar ne, šeimos ar individo ir t. t.

Nurodančių, nukreipiančių žodžių vengimas. Žodžiai kaip „juk taip“, „ar ne“ nurodo respondentui kaip gali būti atsakyta į tam tikrą klausimą. Jūsų bibliotekos lankytojai nėra asmenys iš socialiai pažeidžiamų šeimų, juk taip? Antra klausimo dalis kreipia respondentą link atsakymo, kad tokių klientų biblioteka neturi. Pasikartojančių atsakymų vengimas (tai lemia dideles tyrimo klaidas). Pavyzdžiui: „Kiek laiko jūs įprastai skaitote vieną laikraščio numerį?“ - iki 5 minučių minučių minučių minučių - Daugiau nei 60 minučių Pavyzdžiui, jei žmogus per dieną vidutiniškai 10 minučių skiria laikraščių skaitymui, tai atsiranda pasikartojančių atsakymų problema, nes vieni respondentai bus priskirti intervalui 5–10 minučių, o kiti tą patį respondentą priskirs intervalui 5-15 minučių.

Klausimo ilgis. Vieno tyrimo metu buvo lyginami atsakymai į tą patį klausimą, tik pateiktą skirtingu būdu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus? → Kitu klausimu jūsų teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes klausiame kiekvieno žmogaus šio tyrimo metu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus? - ilgi klausimai geriau paaiškina respondentų ko yra tikimasi iš respondentų; - ilgi klausimai suteikia laiko respondetui pamastymui ir geresniam atsakymo suformulavimui; - ilgesni klausimai gali nurodyti tyrimo ir klausimo rimtumą, tuo pačiu motyvuoja respondentą atsakingiau pasižiūrėti į tyrimą. Klausimų sudarymas gali lemti klaidingus atsakymus, tačiau svarbu ne tik tinkamas klausimo sudarymas, bet ir jų išdėstymas anketoje.

Klausimų išdėstymas anketoje/ pokalbio gairėse: pristatymas
Prieš išdėstant klausimus anketoje/ gairėse, pirmiausia reikia pateikti trumpą pristatymą: Apie ką čia kalbama? Kas tai nori žinoti? Kodėl jiems to reikia? Ar tai yra svarbu? Kodėl aš buvau pasirinktas tyrimui? Ar tai bus labai sunku? Kiek laiko tai užsims? Ar tai man kainuos? Ar aš būsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimiškai? Kokiais tikslais tai bus panaudota? Kokia man bus iš to nauda? Kada ir per kiek laiko aš tai turiu?

Klausimų išdėstymas anketoje/ pokalbio gairėse (1)
Pagrindinė informacija → tiesiogiai susijusi su tyrimo problema Klasifikavimo informacija → socialinės ir ekonominės bei demografinės charakteristikos Identifikavimo informacija → pavardės/ pavadinimai, adresai ir telefono numeriai

Bet kuri tema turi prasidėti nuo filtruojamųjų klausimų. Jie yra vartojami, siekiant nustatyti, ar respondentas gali atsakyti į vėlesnius klausimus. Pavyzdžiui: Ar per pastarąjį mėnesį lankėtės X bibliotekoje? Ar esate Kretingos rajono nuolatinis gyventojas? Klausimų grupavimas pagal temas. Grupė klausimų susiejama taip, kad respondentas tam tikrą laiką gebėtų išlaikyti dėmesį ties tam tikra tema. Piltuvėlio principas – pradžioje bendro pobūdžio klausimai, o vėliau pereinama prie kur kas konkretesnių. Pirmiausia pateikiant bendrus klausimus, galima sumažinti tikimybę, kad atsakymai į vėlesnius klausimus bus paveikti ankstesnių klausimų ir atsakymų į juos. Su konkrečios programos/paslaugos/produkto vertinimu susijusius klausimus – pateikti kiek galima vėliau. Taip galima atitolinti momentą, kada respondentas supranta tyrimo tikslą (užsakovą) ir sąmoningai ar nesąmoningai gali pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su tos paslaugos naudojimu, palankumu.

Klausimai apie „jautrią“ informaciją – kiek galima vėliau. Jautri informacija: informacija apie socialiai nepriimtiną elgseną, seksualinius įpročius, lankymąsi pas gydytojus, informacija susijusi su pinigų gavimu ar klausimai susiję su religinėmis temomis. Pavyzdžiui: Prašome Jūsų nurodyti savo sutikimą ar nesutikimą žemiau patektu klausimu. Aš manau, kad žmogus, išgeriantis daugiau nei 2 litrus alaus per savaitę, yra potencialus alkoholikas: a) Visiškai sutinku b) Sutinku c) Nei sutinku, nei nesutinku d) Nesutinku e) Visiškai nesutinku Prašome nurodyti kiek litrų alaus jūs išgeriate įprastą savaitę: a) iki 1 litro b) 1-2 litrus c) 2.01 – 4 litrus d) 4.01 – 6 litrus e) daugiau nei 6 litrus Padėka už bendradarbiavimą anketos/pokalbio pabaigoje („dėkojame už atsakymus“, „dėkojame už dalyvavimą tyrime“, „ačiū“) Suprantama, kad atsakymas į pirmą klausimą gali įtakoti žmogaus atsakymą į antrą klausimą. Vargu ar daug žmonių, sutikę su pirmo klausimo teiginiu, bus linkę pripažinti, kad jie potencialūs alkoholikai, t.y. išgeria daugiau nei du litrus alaus per savaitę. Tokios klaidos galima būtų išvengti, jei klausimas apie alaus vartojimo kiekį būtų pateiktas pradžioje anketos, o nuomonės apie alaus įtaką sveikatai klaustumėte anketos pabaigoje.

Klausimų tipai Ar mokame užduoti klausimą? Kodėl po pranešimo auditorijoje tyla? Problema – kaip suformuluoti tai, kas man rūpi.

Klausimų tipai (1) Filtruojantys ir nenumatyti klausimai yra specialūs uždaro tipo klausimai, skirti vienai kuriai respondentų daliai (subgrupei). Pavyzdžiui: Ar Jūs nuolat gyvenate Vilniuje ar esate atvykęs/-usi ... (esate Vilniaus m. svečias)? Nuolatinis gyventojas  TĘSTI Atvykęs/ -usi (svečias)  BAIGTI “Ar per pastaruosius 12 mėn. lankėtės Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje?” Taip  TĘSTI Ne  BAIGTI Tokiu būdu “atsijojami” nereikalingi respondentai (pavyzdžiui, miesto svečiai, jei tyrimo objektas – gyventojai). Respondentams, atsakiusiems “taip”, pateikiamas nenumatytas klausimas “kokiomis bibliotekos paslaugomis naudojotės? Tokiu būdu patikrinamas respondentų atsakymų relevantiškumas. Kita vertus, nenumatytas klausimas skirtas atsakyti tik tuo atveju, jei respondentas pateikia konkretų atsakymą į ankstesnį klausimą. Taip išvengiama “kvailų” klausimų (pavyzdžiui, klausimų vyrams, ar jie kada nors buvo nėšti).

Labai nepatenkintas Labai patenkintas
Klausimų tipai (2) Uždaro tipo klausimo formuluotėje glūdi galimi atsakymų variantai, respondentui siūloma pasirinkti vieną, labiausiai atitinkantį jo situaciją/ požiūrį (taip/ne; pateikiami atsakymų variantai, vertinimas skalėje). Pavyzdžiai: Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių Jūs arba Jūsų šeimos nariai davėte kyšį, tai paskutinis duotas kyšis buvo skirtas: Pagreitinti teikiamą paslaugą, Siekiant išvengti nemalonumų su kompetentingomis institucijomis, Siekiant gauti Jums priklausančią paslaugą Per pastaruosius 12 mėn. nedaviau kyšio Neatsimenu Kaip bendrai vertinate aktyvaus laisvalaikio/sporto paslaugas (pavyzdžiui, skverai, stadionai, pasivaikščiojimo ir dviračių takai, sporto renginiai) ... savivaldybės teritorijoje (skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 – labai nepatenkintas, 10 – labai patenkintas): Labai nepatenkintas Labai patenkintas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Klausimų tipai (3) Atviro tipo klausimai yra tokie, kai atsakymo nereglamentuoja jokios ribos ir respondentas gali atsakyti, ką nori. - Visiškai nestruktūruoti klausimai: Pavyzdys: Kaip manote, kas lemia, kad Jūsų organizacijoje egzistuoja į vartotoją orientuotas požiūris? Žodžių asociacijos. Pateikiamas žodžių sąrašas ir prašoma pažymėti žodį, kuris, respondento pirmu įspūdžiu, labiausiai atitinka reiškinį. Su kuo Jums asocijuojasi “kokybiškas aptarnavimas”? Pažymėkite labiausiai Jūsų įsivaizdavimą atitinkančią frazę: malonus darbuotojo elgesys; greita reakcija;, ir t.t. Užbaigimas. Respondentui duodama užbaigti pradėtą sakinį. Pavyzdžiui, “Svarbiausias veiksnys, lemiantis į vartotoją orientuotą požiūrį organizacijoje yra ...” Kiti metodai: pasakojimo, paveikslėlio užbaigimas, tematinis pasakojimas (pagal pateiktą paveikslą).

Klausimų tipai (4) Matricos klausimai – kai identiškos atsakymų kategorijos sugrupuotos sudėtiniams klausimams. Šie klausimai pateikiami vienas po kito, sudarant matricą. Toks klausimų išdėstymas leidžia sutaupyti respondento laiką bei anketos dydį. Pavyzdys: Kokiu būdu kreipėtės į Vilniaus m. savivaldybę dėl jos teikiamų paslaugų? Nr. Kreipimosi būdas KREIPIAUSI NESIKREIPIAU 1. Asmeniškai (ėjote į instituciją/ įstaigą) 1 2 2. Telefonu 3. El.paštu/ per užklausą internetu 4. Kita (įrašykite):

Skalės anketose Kaip Jūs bendrai vertinate Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugas? Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 – labai blogai, 10 – labai gerai. Kaip Jūs bendrai vertinate X viešosios bibliotekos darbą Jūsų gyvenamojoje vietovėje? Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 – labai nepatenkintas, 10 – labai patenkintas. Labai blogai Labai gerai 1 2 3 4 5 Labai nepatenkintas Labai patenkintas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Klausimų formulavimo galimybės sudarant interviu gaires

Uždari Pusiau uždari Atviri
Klausimų tipai (1) „taip“, „ne“, „nežinau“ Uždari Kur? Kada? Kas? Kuris? Kodėl? Pusiau uždari Kaip tai atsitiko? Ką jūs galvojate apie..? Kas paskatino ... Kokios yra priežastys.. Atviri

Zonduojantys/ Aiškinamieji
Klausimų tipai (2) Zonduojantys/ Aiškinamieji Reflektyvūs Tiesioginiai Hipotetiniai Veiksmingi ...

Zonduojantys/ Aiškinamieji klausimai
Papasakok man apie tai daugiau.. Kas atsitiko toliau? Ką tu darei toliau? Kaip tai atsitiko? Ar gali pasakyti kodėl? Ką tu turi omenyje? Kas dar buvo įtrauktas? Kur buvai tu tuo momentu? Nepatenkintas? Kas nepatinka tau tavo darbe?

Reflektyvūs klausimai
Reflektyvūs klausimai/ teiginiai – tai komentarai, pateikiami prieš kito tipo klausimus, siekiant sušvelninti būsimą klausimą ir parodyti pašnekovui, kad jo klausomasi. Tai trumpa santrauka arba perfrazavimas to, ką žmogus pasakė.

Tiesioginiai klausimai
Tiesioginiai klausimai gali būti tiek atviri, tiek uždari. Užduodant tiesioginį klausimą, kreipiamasi vardu į asmenį; Klausimas keliamas tarsi instrukcija kažką daryti. Tiesioginiai klausimai yra naudingi, kai reikia atkreipti dėmesį ir gauti specifinę informaciją. Pavyzdžiui, Regina, prašau man pasakyk...

Hipotetiniai klausimai
Hipotetiniais klausimais siekiama paraginti reflektuoti tam tikrus dalykus, galvojant apie anksčiau neapgalvotas alternatyvas. Dažnai naudojami interviu metu, siekiant patikrinti kūrybiškumą ir proto žvalumą. Į kokius kitus aspektus atsižvelgtumėte, jei klientas būtų vyresnis? Jei turėtumėte papildomą finansavimą jūsų įstaigai, kaip patobulintumėte organizacijos veiklą?

Veiksmingas klausimas
Nukreipia mintis nuo problemos prie sprendimo, jie gali padėti žmogui pasijusti tvirtesniam ir dalykiškesniam tam tikroje situacijoje. Jie padeda būti kūrybiškiems ir padeda apsispręsti. Gali padėti suprasti problemą kaip iššūkį ar palankią progą, jie skatina judėti į priekį, t.y., jie veda nuo problemos link sprendimo ar veiksmo. Veiksmingi klausimai Veiksmingi klausimai yra sudaryti taip, kad įvardytų problemą ir išprovokuotų atsakymą. Teiginys Veiksmingas klausimas „Aš pakeičiau darbą, namus, o dabar neturiu draugų ir jokio socialinio gyvenimo – dabar viskas atrodo kažkaip beprasmiška“. „Ką galėtumėte padaryti, kad pasijustumėte tvirčiau įsikūręs ir susipažintumėte su naujais draugais?“ „Aš visada nerimauju dėl pinigų, nerimauju nepriklausomai nuo to, kiek jų turiu“ „Ko jums reikėtų imtis, kad nebesirūpintumėte dėl pinigų?“ „Norėčiau lankyti vakarinę mokyklą, tačiau nerandu tinkamo žmogaus vaikams prižiūrėti. Taigi tai tiesiog neįmanoma“ „Kaip galėtumėte surasti tinkamą žmogų prižiūrėti vaikus, kol būsite vakarinėje mokykloje?“

Klausimų tipai: apibendrinimas
Atviri Daugiau informacijos Uždari Soecifinei informacijai; taip/ne Zonduojantys/ Aiškinamieji Papildomoms detalėms Reflektyvūs Grąžinti prie minties, pokalbio temos Hipotetiniai Siekiant, kad galvotų/ reflektuotų Tiesioginiai Instrukcija, dėmesio atkreipimui Veiksmingi Problemos įvardinimui ir atsakymo provokavimui

Anketos forma Jei apklausa vykdoma paštu/ internetu – labai ilga anketa negalima. Reikia kiek įmanoma labiau sumažinti puslapių skaičių, nepalikti didelių tarpų tarp klausimų Klausimai turi būti sunumeruoti, nes tai palengvina anketų suvokimą. Gali būti teminiai klausimų skyriai; būtinos nuorodos, jei turi t.t. klausimus praleisti Klausimas ir atsakymo alternatyvos turi tilpti į vieną puslapį, o ne pasidalyti dviejuose Anketos išvaizda priklauso ir nuo to kaip ji atspausdinama. Pavyzdžiui, jei anketa sudaro daugiau nei vieną A4 formato puslapį, galima naudoti sulenktą didesnio formato lapą (A3). Didesnio formato lapo naudojimas užtikrina, kad dalis anketos nebus pamesta Anketos kopija turi būti švari, išspausdinta kokybiškame popieriuje

Gerai sudaryta anketa mažina tyrimo klaidų tikimybę!
Anketos tikrinimas Kolegos, draugai, pažįstami Pasirinkti respondentai, nedarant įtakos Anketos tobulinimas, tikrinimas, tobulinimas Gerai sudaryta anketa mažina tyrimo klaidų tikimybę!

Tyrimo etikos principai
Sutikimas Atvirumas ir sąžiningumas Teisė nedalyvauti Apsauga nuo žalos Konfidencialumas Anonimiškumas Privatumas Teisiniai principai

Apibendrinimas: pagrindiniai klausimų sudarymo principai
Kiekvienas klausimas turi turėti tikslą. Informacija neturėtų būti renkama, jeigu ji nebus panaudota tyrime Vartoti aiškias, lengvai suprantamas ir nedviprasmiškas sąvokas. Klausimai turi būti trumpi ir aiškūs Klausimai turi būti logiški, sekti vienas iš kito Vengti tendencingų klausimų ir klausimų, kurių atsakymus sufleruotų ankstesni klausimai Neturi būti dvigubų klausimų (pavyzdžiui, ar jūs mėgstate kavą ir saldainius?) Pradėti nuo bendresnių klausimų, vėliau – įtraukti specifinius Pradėti nuo mažiau jautrių klausimų Reikėtų pradėti nuo faktinių ir elgesio klausimų, toliau – požiūrių (nuostatų) ir nuomonių klausimai Laikytis “sumuštinio” (trijų etapų) taisyklės: pirmieji klausimai turi būti atrankiniai ir nusakantys ryšį. Antrame etape klausiama specifinių klausimų, o paskutinėje dalyje – demografiniai klausimai. Anketą patikrinti ir laikytis tyrimo etikos

Poveikio vertinimo tyrimų organizavimo ypatumai

Poveikio vertinimo matavimo cikliškumas

Poveikio vertinimo tyrimo etapai
Nusistatomi konkretūs tyrimo tikslai, Apsibrėžiamos metodinės gairės / tikslinė grupė/ tyrimo metodai Organizuojamas tyrimo atlikimas Planavimas Vykdomi poveikio vertinimo tyrimai Įgyvendinimas Analizuojami gauti rezultatai, Lyginama su kitų viešųjų bibliotekų tyrimo metu gautais rezultatais. Rezultatų analizė Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus ir išsikeltus tyrimo tikslus, turi būti imamasi veiksmų – rezultatai viešinami (viduje/išorėje), organizuojami darbuotojų mokymai, diegiami kokybės standartai, procesų valdymo sistemos ir kt. Išvados / tobulinimo veiksmai

Poveikio vertinimo tyrimo organizaciniai etapai (1)
I etapas. PLANAVIMAS IR SITUACIJOS ĮVERTINIMAS Atsakingo už tyrimų įgyvendinimą padalinio institucijoje/įstaigoje paskyrimas Tyrimo metodika (tyrimo tikslai, tyrimo metodai) Pagrindinių temų/sričių, kurių poveikis bus tiriamas, identifikavimas Tikslinės grupės parinkimas II etapas. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS Organizacijos resursų atlikti tyrimą, įvertinimas/ Tyrimą vykdysiančios sociologinių tyrimų kompanijos parinkimas Tyrimo instrumento parengimas (Klausimyno/ gairių suformulavimas) Tyrimo vykdymas

Poveikio vertinimo tyrimo organizaciniai etapai (2)
III etapas. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ Apibendrintų ir išanalizuotų tyrimo rezultatų pateikimas Susipažinimas su gautais tyrimo rezultatais, jų analizė IV etapas. TYRIMO REZULTATŲ SKLAIDA Suinteresuotų grupių/kolegų įtraukimas į procesą Efektyvaus komunikacijos plano išvystymas V etapas. TOBULINIMO VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMAS Parengtos išvados, pasiūlymai veiklos tobulinimui Priimti sprendimai dėl pasiūlymų veiklos tobulinimui Bendra tyrimo trukmė gali apimti nuo 3 iki 5 mėnesių

Poveikio tyrimų rezultatų panaudojimas

Poveikio tyrimo rezultatų pritaikymo galimybės
Organizacijos veiklos tobulinime Aptarnavimo gerinime Paslaugų tobulinime Atstovavimo veikloje: rinkodaros, finansų paieškos, partnerių paieškos veiklose Vartotojų poreikiams nustatyti ...

Paslaugų kokybės gerinimas
Mechaninė orientacija į vartotoją Emocinė orientacija į vartotoją Instrumentai/priemonės Struktūros Procedūros, taisyklės, nuostatai Popierinės tvarkos Apčiuopiamumas Biurokratija Vartotojas = objektas Teisėtumas Kultūra, įsitikinimai Aistra, paslaugos iš širdies Prioritetai Gerieji pavyzdžiai Taisyklės tarnauja žmogui Prisiimama rizika Darbuotojų įgaliojimai Valdymas remiantis geraisiais pavyzdžiais Nesudėtinga įgyvendinti darbuotojams ir vadovams Sudėtinga įgyvendinti, reikia kiekvieno darbuotojo

Dr. Agnė Tonkūnaitė-Thiemann UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”
Ačiū už dėmesį Dr. Agnė Tonkūnaitė-Thiemann UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” Vyr. konsultantė Tel.: (+370 5) GSM: (+370) El. paštas: Skype ID: sparagne

POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI

Similar presentations

Presentation on theme: "POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI

Similar presentations

Presentation on theme: "POVEIKIO VERTINIMO TYRIMAI"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback