1. Būk saugus internete !
Saugesnio interneto akademija, 2009 m. vasario 10 d. – kovo 8 d.

2. ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?
Ką Tu veiki internete? ? ? ? ? ? ?
Čia galima užduoti klausimą vaikams ir kad jie pasidalintų savo mintimis, ką jie veikia internete. ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?

3. Saugesnio interneto diena 2009
Saugesnio interneto diena yra minima kiekvieną vasarį, kad paskatintų žmones visame pasaulyje, ypač vaikus ir jaunuolius, saugiau ir atsakingiau naudotis interneto technologijomis bei mobiliais telefonais. Nuo 2004 m., kai buvo pirmą kartą paminėta ši diena, dalyvių kasmet daugėja, o kartu auga suinteresuotų asmenų bendrasis sąmoningumas, aktyvėja jų veikla interneto saugumo srityje, taip pat kyla žiniasklaidos dėmesys m. švenčiant Saugesnio interneto dieną dalyvavo daugiau kaip 120 organizacijų iš 56 šalių, kurios organizavo renginius vietos, nacionaliniu ar Europos mastu pradedant saugumo pamokomis mokyklose ir konkursais jaunimui iki visuomenei skirtų susitikimų ir konferencijų.
2009 metais tikimasi dar didesnio Saugesnio interneto dienos dalyvių skaičiaus ir iš dar daugiau šalių.

4. Ką ir kaip pakeitė internetas?
Internetas yra globalus tinklas, kuriame veikia didžioji dauguma pasaulio kompiuterių. Visame pasaulyje kasdien daugiau nei 1 milijardas žmonių prisijungia prie Interneto, kur jie dirba, lankosi interneto parduotuvėse, ieško informacijos, pramogauja ir bendrauja su savo draugais, pažystamais ir giminėmis.
Internete visai nesvarbi yra kur jūs esate ar namie ar svečioje šalyje nes visa informacija: vaizdai, tekstas, garsas vis vien yra kartu su jumis, visa tai pasiekiama per jūsų kompiuterį. Taip jūs galite mokytis, pramogauti, tvarkyti finansinius reikalus, planuoti atostogas. Galite žaisti, siųstis muziką, filmus, programas, pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas. Galite susipažinti su naujais draugai.
Internetas pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Technologija leidžia su kitoje šalyje net ir labai tolimoje, kuri tarkime yra už vandenyno, lengvai susisiekti su kitais žmonėmis. Internetas pakeitė mokymąsi ir tai kaip mes sužinome naujienas, kaip keičiamės patirtimi. Pagaliau internetu galime naudotis ne tik savo asmeniniuose kompiuteriuose bet ir mobiliuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose.
Ir pagaliau visų svarbiausia, kad visa tai jūs galite daryti saugiai būdami savo namuose, tiesa? Taigi, štai kur problema. Visi šie nuostabūs dalykai privalumai nėra tokia nepavojinga kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Virtualus interneto pasaulis visai kaip ir tikras gyvenimas yra kupinas įvairių pavojų, jame taip pat yra žmonių, kuriais nereiktų pasitikėti.
Mes vertiname Internetą todėl, kad jis mums suteikia galingus bendravimo, verslo ir darbo įrankius, tačiau jis tuo pačiu atveda išorinį pasaulį tiesiai į mūsų namus. Tai iš mūsų visų reikalauja gerai apmąstyti kokias apsisaugojimo priemones mes naudosime.
Paprastai, kai mes išeiname iš namų į miestą ar į kiemą, visas mūsų organizmas automatiškai pasirengia visokiems netikėtumams ir galimiems pavojams. Tuo tarpu kai grįžtame namo, jaučiamės saugūs ir todėl žmonių atsargumas sumažėja. Tai žmonėms taip natūralu, kad net nesusimąstome apie tai. Tačiau kai kalbame apie internetą, tai apie saugą turime galvoti visą laiką.
Todėl, kad Internetas kompiuterį paverčia durimis pro kurias visas pasaulis gali patekti į jūsų namus. Tad būti saugiam internete reiškia naudoti specialius įrankius, kurie leidžia kontroliuoti kas ateina pas jus į svečius, tai yra į jūsų kompiuterį ir turėti galimybę patiems spręsti kuriais žmonėmis pasitikėti, o kuriais nevertėtų.
Prisijungus prie interneto jūs automatiškai tampate taikiniu įvairiems pavojams, kurie gali būti pavojingi jums, jūsų šeimai, jūsų finansams ir jūsų kompiuteriui.
Štai kodėl labai svarbu yra suprasti ir žinoti kaip galima apsaugoti save interneto platybėse.

5. Didžiausi pavojai kompiuterio saugumui
Virusai/Kirminai
Programinės įrangos programos, sukurtos siekiant pakenkti kompiuteriams, taip pat nukopijuoti, sunaikinti ar ištrinti duomenis.
Trojanai
Virusai, kurie apsimeta pagalbinėmis programomis ir naikina duomenis, gadina kompiuterį bei vagia asmeninę informaciją.
Didžausia grėsmė jūsų kompiuteriui gresia nuo kenkėjiškų programų tokių kaip virusai, kirminai, trojanai ir nepageidaujamos šnipinėjimo programos.
Virusai
Kompiuterių virusai yra programos specialiai sukurtos tam, kad įsiveržtų į jūsų kompiuterį, tam kad užvaldžius jį būtų galima nukopijuoti, sugadinti ar ištrinti jūsų duomenis. Tokios programos vadinamos virusais nes jos sukurtos taip, kad sklistų į kitus kompiuterius. Tačiau dažniausiai šios programos visgi reikalauja žmogaus įsikišimo, pavyzdžiui, spragtelėjimo ant el. pašto prisegtuko, tam kad šis virusas galėtų plisti. Kompiuterių virusai būna užmaskuoti ir pateikiami kaip koks nors žaidimas, video klipas ar fotografijos ir panašiai. Dauguma virusų plinta kai žmonės nė nežinodami, kad siunčia el. pašto prisegtukus savo draugams ir kolegoms.
Kirminai
Kirminai – sudėtingesni virusai, kurie sugeba save į kitus kompiuterius siųsti automatiškai be jokios žmogaus pagalbos. Jie užvaldo tam tikrą kompiuterio dalį ir suradę galimybę išsiunčia save į kitus kompiuterius.
Trojanai
Trečias virusų tipas vadinamas Trojanais. Šis virusas pavadintas Trojos arklio garbei, nes paprastai šie virusai būna užmaskuoti kaip naudingos programos kaip koks žaidimas ar šnipinėjimo programas naikinanti programa. Jiems patekus į kompiuterį jie gali sunaikinti ar pavogti jūsų informaciją.
Šnipinėjančios programos
Šnipinėjančios programos paprastai seka ką jūs veikiate su jūsų kompiuteriu ir surinkus informaciją siunčia ją šnipinėjimo programos kūrėjui arba imasi kokių kitų numatytų veiksmų, priklausomai nuo jūsų elgesio. Šnipinėjimo programos gali jus bombarduoti reklama, susijusia su jūsų reguliariai lankomais tinklalapiais. Šios programos taip pat gali surinkti asmeninę žmogaus informaciją saugomą kompiuteryje ar pakeisti kompiuterio nustatymus be jūsų sutikimo. Tokios programos gali sugadinti kompiuterį ar padėti nusikaltėliams pavogti jūsų asmenybę.
Laimei jūs galite imtis daugelio veiksmų tam kad apsaugotumėte savo kompiuterį nuo šių nepageidaujamų programų.
Šnipinėjimo programos
Programinė įranga, kuri seka Jūsų veiklą internete ar nepaliaujamai siuntinėja reklamas.

6. Piktnaudžiavimas failų dalijimusi
Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo failų mainai tarp interneto vartotojų naudojant lygiavertiškumo (angl. peer-to-peer, P2P) tipo programas. Jos leidžia virtualioms bendruomenėms labai paprastai keistis dideliais informacijos kiekiais – muzika, filmais, nuotraukomis, programine įranga, tačiau skatina kalbėti ir apie naujus pavojus vartotojų saugumui.
Visgi daugelis neabejotinų P2P privalumų gali virsti trūkumais. Pirmas ir turbūt pats svarbiausias – teisėtumo problema. Reikia įsisąmoninti, kad galimybė nesunkiai parsisiųsti įvairius failus ne visuomet teisėta. Paprastai yra priešingai. P2P tinkluose vartotojai dažniausia keičiasi piratine muzika, filmais, programomis. Už tokius veiksmus gresia teisinė atsakomybė, todėl atsirinkti parsisiunčiamą informaciją reikia labai atidžiai.
P2P tinklų vartotojai taip pat kenčia nuo kitokių pavojų, kurių didžiausi yra:
Virusai ir kenksmingos programos. Kaip ir naudojantis bet kokia kita programine įranga, kuri jungiasi į internetą, visada išlieka virusų ir kenksmingų programų pavojus. Vietoje norimo filmo ar programos galite parsisiųsti užkrėstą bylą ar šnipinėjimo programą. Tokius failus tik kartais galima atpažinti iš pavadinimo. Virusų ir kenksmingų programų platintojai labai dažnai pervadina savo „kūrinius“ populiariais raktažodžiais, kad užtikrintų platų jų parsisiuntimą ir naudojimą.
Kenksmingos programos pačioje P2P programinėje įrangoje. Kartais nežinant su P2P programomis galima įsidiegti ir šnipinėjimo programų (Spyware). Šios programos gali sekti jūsų kompiuterio duomenis, tokius kaip lankomos interneto svetainės ar renkami slaptažodžiai, internetinės bankininkystės duomenys, bei perduoti juos tretiesiems asmenims, kurie gaunamą informaciją naudoja savo tikslams. Kitos rūšies nepageidaujamos programos gali nuolat kompiuterio ekrane atidarinėti reklaminius langus (Adware), kurie erzina ir trikdo produktyvų darbą, eikvoja kompiuterio ir tinklo resursus.
Kompiuterių įsilaužėlių atakos. P2P tinklas – patrauklus taikinys kompiuterių įsilaužėliams. Jei kompiuteris nėra tinkamai apsaugotas, galite tapti įsilaužimo ir duomenų vagystės auka.
Netyčinis konfidencialios informacijos paviešinimas.
Nepageidaujamų pranešimų siuntinėjimas. Daugelyje dabar naudojamų P2P programų yra įdiegta momentinių žinučių siuntinėjimo funkcija. Naudodamiesi šia funkcija suinteresuoti asmenys gali masiškai siuntinėti įvairią informaciją ar reklamą, kuri, kaip ir atidarinėjami reklaminiai langai, gali gerokai įkyrėti.
Lėtesnis kompiuterio darbas. Turėkite omenyje, kad P2P programa naudoja kompiuterio resursus, todėl darbas kompiuteriu ir ypač naršymas internete bus lėtesnis. Be to, turėsite nuolat skirti tam tikrą vietą savo kietajame diske failams, kuriais dalijatės P2P tinkle.

7. Klaidinančios žinutės
HOAX - tai virusai-laiškai, siunčiami kaip įprastas elektroninis laiškas. Tokiame laiške dažniausiai nėra jokios žalingos programos (viruso), kuri galėtų užkrėsti Jūsų kompiuterį, tačiau jame yra išgalvoto viruso ar kitokio pavojaus aprašas, kurio tikslas yra įbauginti laiško gavėją ir priversti jį šią žinią persiųsti toliau.
Kitas atvejis, bandymas manipuliuoti žmonių jausmais, kai prašoma padėti sunkiai sergančiam žmogui, ko pasėkoje, neva už persiųstus laiškus, bus surinkta kažkokia pinigų suma.
Tokie apgaulingi virusai-laiškai plinta, naudojantis žmonių patiklumu ar žaidžiant jų jausmais. Jų platintojais tampa patys vartotojai, persiunčiantys laiškus apie neva puolančius virusus.
Laiškai-virusai, kurių pagrindas yra įtikinti vartotoją apie kažką baisaus ar tiesiog sudominti savo turiniu ir tą laišką persiųsti kitiems, nieko Jūsų kompiuteriui padaryti negali (nebent su laišku Jūs gausite prisegtą bylą, kurią dar ir atidarysite), ir visa jų kenkėjiška veikla yra nukreipta į pašto serverių apkrovimą. Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių - jie įtikina tai padaryti patį vartotoją
Pervesk pinigus į sąskaitą LTXX XXXX XXXX XXXX
Jei iki nebus surinkta Lt, šuo mirs…

8. Privačios informacijos atskleidimas Išnaudotojai
Reikėtų neteikti internete asmeninės informacijos: pavardės, gimimo datos, telefono numerių, adresų, banko kortelių numerių, nuotraukų ir kt.

9. Kibernetiniai chuliganai
Kažkas yra sakęs, kad tradiciniame Europos mieste gatve perėję kokius 50 m paprastai būname nufilmuoti apie 7 kartus, 7 skirtingomis kameromis. Tai rodo, kad esame matomi ir todėl visada turime mastyti kaip elgiamės.
GERO ELGESIO TAISYKLĖS
Niekada neatsakykite į šiurkščias ar grasinančias žinutes pokalbiuose internetu, naujienų grupėse ar internetinėse naujienų lentose.
Jei dėl pokalbio jaučiatės nejaukiai, tiesiog pasitraukite.
Niekada nedalyvaukite žodžių mūšiuose, kai 2 ar daugiau žmonių šaukia vienas ant kito (rašydami atitinkamus tekstus).
Niekada nerašykite elektroninių laiškų didžiosiomis raidėmis. Internete tai laikoma rėkimu.
Niekada nesakykite apie kitus bjaurių dalykų ar netiesos, ypač viešuosiuose forumuose, naujienų grupėse ar internetiniuose pokalbiuose. Tai išliktų daugelyje archyvų ir Jūs galite būti apkaltinti šmeižtu.
Niekada nepersiųskite Jums asmeniškai atsiųstos žinutės kitiems, prieš tai neatsiklausę jos siuntėjo.
Taip pat, kai persiunčiate žinutę kitiems, gerbkite savo draugų ar šeimos narių privatumą – neviešinkite visų jų elektroninio pašto adresų. Išmokite naudotis „BCC“ (liet. nematoma kopija) funkcija, kuri užtikrina pašto adresų privatumą.
Rašydami elektroninius laiškus, nepraleiskite temos laukelio, nes tema padeda gavėjui greičiau atpažinti laiškus.
Monika pasakoja apie smurtą mokyklose!

10. Tapatybės vagystė
Tapatybės vagystė

11. Pagalvok prieš paspausdamas
Atsargiai elkis su el.pašto priedais ir nuorodomis
Siųskis failus tik iš tų internetinių svetainių, kuriomis pasitiki

12. Pagalvok prieš paspausdamas

13. Pranešimas naršyklėje
Use the Red “X” to Close Pop-ups
While you are surfing the Internet, if you see a pop-up window, never click any buttons in the window to close the window. Always use the red “X” in the corner of the pop-up window. Even though the pop-up window shows buttons saying “No,” or “Cancel,” criminals can program these buttons to trigger an action you don’t expect. Clicking any button, or even clicking anywhere in the pop-up window, could cause your computer to download unwanted software. The red “X,” usually found in the upper right corner of the pop-up window, is controlled by the browser program and is a safe way to close pop-up windows.
With Internet Explorer 7, you can also press ALT+F4 to manually close a pop-up window.

15. Pranešimas naršyklėje
Use the Red “X” to Close Pop-ups
While you are surfing the Internet, if you see a pop-up window, never click any buttons in the window to close the window. Always use the red “X” in the corner of the pop-up window. Even though the pop-up window shows buttons saying “No,” or “Cancel,” criminals can program these buttons to trigger an action you don’t expect. Clicking any button, or even clicking anywhere in the pop-up window, could cause your computer to download unwanted software. The red “X,” usually found in the upper right corner of the pop-up window, is controlled by the browser program and is a safe way to close pop-up windows.
With Internet Explorer 7, you can also press ALT+F4 to manually close a pop-up window.

16. Norėdamas uždaryti iškylančiuosius langus, paspausk „X“ ženklą raudoname fone
Use the Red “X” to Close Pop-ups
While you are surfing the Internet, if you see a pop-up window, never click any buttons in the window to close the window. Always use the red “X” in the corner of the pop-up window. Even though the pop-up window shows buttons saying “No,” or “Cancel,” criminals can program these buttons to trigger an action you don’t expect. Clicking any button, or even clicking anywhere in the pop-up window, could cause your computer to download unwanted software. The red “X,” usually found in the upper right corner of the pop-up window, is controlled by the browser program and is a safe way to close pop-up windows.
With Internet Explorer 7, you can also press ALT+F4 to manually close a pop-up window.

17. Apsaugok save
Būk budrus ir elkis apdairiai internete – saugokis ten pasitaikančių grėsmių
Naudok sudėtingus slaptažodžius
Neatskleisk privačios informacijos apie save ir savo šeimą

18. Internetinis priekabiavimas. Kas tai?
Erzinimas
Grasinimas
Tyčiojimasis Žeminimas
Labai rekomenduočiau vaikams parodyti šitą filmuką:

19. Aš TAVO (NE) draugas!!!
- “Labas, kiek tau metų? Ar Tavo tėvai žiūri, su kuo tu susirašinėji ar žaidi internete? Ne? Tai puiku. Aš būsiu Tavo draugas!”
Tai gali būti ne vaiko bendraamžis, o suaugęs asmuo, siekiantis vaikui pirmiausia įteigti, kad jis yra jo tikras draugas, o vėliau šlykčiai priekabiauti ir tenkinti savo iškreiptas fantazijas (pedofilas). Norėdamas vaikui įrodyti, kad jis tikrai yra jo bendraamžis, jis gali kaip neva įrodymus siųsti visai svetimo vaiko nuotraukas. Vaikai neturėtų tikėti tuo, ką jiems rašo ir ką jiems siunčia “internetiniai draugai”.

20. Žaisdamas “online” žaidimus Bendraudamas pokalbių svetainėse
Būk dėmesingas
Žaisdamas “online” žaidimus
Bendraudamas pokalbių svetainėse
Bendraudamas “Skype”

22. Kaip reikėtų elgtis: Neatsakinėk į Tave žeminančias žinutes ar laiškus
Jokiu būdu neik į jokius susitikimus su internetiniais draugais
Jei internete radai savo nuotrauką, tuojau pat pranešk apie tai tėvams ar savo mokytojui
Nesakyk savo namų adreso, mokyklos, savo pavardės internetiniams “draugams”.

23. Pasikalbėk su draugais apie grėsmes internete
Talk with your kids about online risks
Talk frankly with your kids about Internet risks, including inappropriate content, invasion of privacy, and inappropriate communication—whether from other kids or from adults. Teach them how their own behavior can reduce those risks and help to keep them safe when they are online. That knowledge is very empowering for kids.
If you want help preparing to speak with your children or learning what to educate them about, try these helpful online resources:

24. For a short presentation (10-15 minutes), which highlights the issues and actions for consumers, use:
slide 1 (welcome)
slide 2 (introduction)
slide 4 (online risks)
slide 8 (steps to take)
slide 31 (Microsoft effort)
slide 32 (more information)
slide 33 (close)
For a mid-length presentation (30 minutes), which more fully covers the action steps, use:
slide 9 (protect your computer)
slide 19 (protect your family)
slide 26 (protect your personal information)
For a full presentation (1 hour), use the full slide deck to provide detailed information about each action step that consumers can take.