1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos e. sveikatos sistemos metų strategijos vizijos metmenys
Normantas Dučinskas
Sveikatos apsaugos ministerijos E. sveikatos skyriaus vedėjas

2. Turinys e. Sveikatos tikslai, uždaviniai ir principai
e. Sveikatos prioritetai;
e. Sveikatos nauda;
e. Sveikatos architektūros modelis;
e. Sveikatos sistemos iki 2020 m.vizija.

3. Koks bus gyventojas 2020 metais?
Turintis sveikatos istoriją
Sveikesnis
Sąmoningesnis
Labiau informuotas
Laisvesnis
Gaištantis mažiau laiko
Mobilesnis

4. Kokia bus sveikatos priežiūros sistema 2020 metais?
Skaidresnė, efektyvesnė ir patikimesnė
Tolygesnė
Glaudžiau bendradarbiaujanti su kitais sektoriais
Labiau atsižvelgianti į ES tendencijas ir bendradarbiaujanti tapvalstybiniame lygmenyje
Taikanti geresnius vadybinius sprendimus
Konkurencingesnė

5. e. Sveikatos tikslai
Suteikti galimybes ir skatinti žmones rūpintis savo sveikata;
Sveikatinimo įstaigų ir specialistų darbo pobūdį pakeisti labiau orientuotu į paslaugų teikimą žmogui;
Užtikrinti sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą, sektoriaus veiklos tęstinumą ir valdymą, pagrįstą objektyvia informacija;
Optimizuoti lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai.

6. e. Sveikatos strategijos uždaviniai pagal tikslines grupes
Žmogus
Išsaugoti ir grąžinti žmogaus sveikatą
Suteikti žmogui lengvesnę prieigą prie informacijos ir paslaugų
Užtikrinti žmogaus informacijos saugumą ir privatumą
Sveikatos įstaiga ir specialistas
Orientuoti sveikatos įstaigą į paslaugų teikimą žmogui
Teikti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas žmogui
Padaryti sveikatos įstaigas prieinamesnes ir skaidresnes
Gerinti specialistų darbo aplinką
Didinti įstaigų efektyvumą ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą
Didinti įstaigų konkurencingumą Lietuvoje ir užsienyje
Sveikatos sistema
Didinti PSDF ir sistemos išteklių panaudojimo efektyvumą
Sprendimų priėmimo palaikymas pasitelkiant IRT priemones
Didinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį sąveikumą (interoperability) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas
Didinti paslaugų patrauklumą ir konkurencingumą gyventojams iš kitų šalių

7. e. sveikatos sprendimų atranka pagal aiškius kriterijus
Didžiausia socialinė - ekonominė nauda
Greita sklaida laike
Praktikoje pasiteisinę
Atitinka nustatytus standartus

8. e. Sveikatos naudos vertinimas
Nauda pacientui – sutaupytas paciento laikas ir daugiau skiriamo dėmesio pacientui
Sveikatinimo įstaigų bendradarbiavimo nauda – sukuriama keičiantis paciento sveikatos ir atliktų tyrimų duomenimis bei naudojant vieningus duomenų tvarkymo ir klasifikavimo metodus
Vidinė įstaigų nauda – įstaigos viduje sukuriama e. Sveikatos sprendimų ekonominė nauda

9. Nauda pacientui e. Sveikatos sritis Nauda pacientui
Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas
Mažėja paciento laukimo laikas, kol gydytojas peržiūri ir užpildo medicininius dokumentus
Siuntimų pas specialistą formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažėja paciento laukimo laikas , kol gydytojas formuoja ir registruoja siuntimus
Atvykimo pas gydytoją registravimas
Mažėja paciento registravimo trukmė
Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažėja paciento laikas, kol gydytojas suformuoja siuntimus tyrimams
Pavyzdžiui, remiantis ekspertiniais vertinimais:
pacientas vidutiniškai užtrunka 2-5 min. registruodamasis pas gydytojus ar specialistus (neskaičiuojant galimo laukimo eilėje);
10-15 min. trunka įprastinė konsultacija pas šeimos gydytoją ar specialistą, kur apie 10 min. vizito laiko tenka informacijos surinkimui ir dokumentų pildymui (ligos istorijos, receptų išrašymui, išrašų rengimui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų, atsineštų atsakymų analizei ir pan.), o apie 5 min. – tiesiogiai paciento apžiūrai ir konsultacijai (paciento išklausymui, pirminei diagnozei).
Be tipinių paciento medicininių dokumentų peržiūros bei pildymo, gydytojas taip pat pildo siuntimus laboratoriniams bei instrumentiniams tyrimams (apie 2 min.) ir siuntimus konsultacijai (apie 10 min).
Numatoma, kad įdiegus eSveikatos sistemą bus sutaupomas medicinos personalo (gydytojų ir registratūros darbuotojų) laikas bei kiti ištekliai.

10. Sveikatos įstaigų bendradarbiavimo nauda
e. Sveikatos sritis
Nauda sveikatinimo įstaigoms
Paciento sveikatos duomenų ir dokumentų mainai tarp įstaigų
Sutaupomos išlaidos popierinių dokumentų kopijų darymui ir siuntimui paštu
Pakartotinas tyrimo rezultato panaudojimas
Mažinamas perteklinių tyrimų darymo skaičius
Duomenų tvarkymas ir klasifikavimas pagal vieningas tvarkas
Mažinamas administracinio darbo laikas tvarkant ir klasifikuojant administracinius, statistinius ir klinikinius duomenis bei klasifikatorius
Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas
Mažinamas gydytojų laikas formuojant ir registruojant siuntimus tyrimams

11. Vidinė Sveikatos įstaigų nauda
e. Sveikatos sritis
Nauda sveikatos priežūros įstaigoms
Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas
Mažinamas gydytojo darbo laikas peržiūrint bei pildant paciento medicininius dokumentus
Siuntimų tyrimams priėmimas ir rezultatų pateikimas
Mažinamas laboratorijos darbuotojo darbo laikas priimant, registruojant siuntimus bei pateikiant rezultatus
Apsilankymo pas gydytoją registravimas
Mažinamas registratūros darbuotojo laikas registravimui
Automatizuotas ataskaitų ruošimas (statistinių ir administracinių)
Greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir analizuoja ataskaitas
Elektroninių dokumentų naudojimas
Mažiau naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo medžiagų

12. Priemonės 2012-2015 metų Priemonė Aprašymas
Sveikatos informacijos mainų platforma
Pagrindas duomenų mainams tarp įstaigų, elektroninė sveikatos istorija
E. receptas
Efektyvi vaistų kompensavimo apskaita ir valdymas
Vaizdų archyvas
Centrinė tyrimų vaizdų saugykla užtikrinanti pakartotiną duomenų panaudojimą. Sumažins tyrimų dubliavimų skaičių
Registrai
Būtini sveikatos sistemos registrai (Įstaigų, specialistų, vaistų)
Nacionalinio lygmens ligoninių informacinės sistemos (HIS)
18 ligoninių
Regioninės ligoninių informacinės sistemos (HIS)
140 įstaigų
Snomed CT terminija
Standartizuota medicininės terminijos sistema
Telemedicinos taikymas
Telekonsultacijų bei telekonsiliumų taikymas panaudojant aukštos kvalifikacijos profesionalus
Klinikinių sprendimų palaikymo sistema
Informacinė sistema, panaudojanti pasaulines duomenų bazes ir palengvinanti diagnostikos ir gydymo sprendimų priėmimą, analizuodama gydymo atvejo informaciją.

13. E. Sveikatos sistemos architektūros modelis

14. HIS situacija Esančios HIS sistemos; Analizė;
Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai vykdo e. sveikatos plėtros 2009 – 2015 m. programą. Iš ankstesnio Europos Sąjungos paramos periodo buvo sukurtos ir sėkmingai naudojamos 3 universitetinių ligoninių informacinės sistemos (KUL, LSMUL KK, VULSK). Daug sveikatos priežiūros įstaigų savo lėšomis įsidiegė informacines sistemas, naudoja elektroninį parašą medicininių dokumentų pasirašymui. 13 regioninių ir dar 7 nacionaliniai e. sveikatos projektai, kurie padengia beveik visą Lietuvą, yra įtraukti į valstybės projektų sąrašą. Lietuvos respublikos vyriausybė 2011 m. rugsėjo 7 d. patvirtino pagrindinės e. sveikatos informacinės sistemos (ESPBI IS) nuostatus, kurios valdytojas sveikatos apsaugos ministerija.
Skirtingų sistemų skaičius Lietuvoje yra iki 10.
Integracijos klausimų valdymas bus derinamas su CPVA, RC, SAM ir IVPK.

15. Priemonės 2016 - 2020 Priemonė Aprašymas
Tolimesnė e. sveikatos paslaugų gyventojams ir sveikatos priežiūros įstaigoms plėtra
Daugiau paslaugų gyventojams. Vieninga valstybės informacinių sistemų visuma. Vieninga identifikacija. Visi gyventojai turi savo elektroninę sveikatos istoriją.
Tolimesnė sveikatos priežiūros įstaigų elektroninių bendradarbiavimo priemonių sklaida
Visos sveikatos priežiūros įstaigos vieningame tinkle, per bendradarbiavimo platformą.
E. sveikatos sistemos integracija į ES sistemą
Vieninga informacinė sistema ES. Efektyvi paslaugų kompensacijos apskaita.

16. Europos iniciatyvos Sritis Aprašymas Europos skaitmeninė darbotvarkė
numatoma skatinti teikti šiuolaikiškas ir patogias interneto paslaugas ir jomis naudotis (pvz., e. valdžia, internetinės sveikatos paslaugos, pažangus namas, skaitmeniniai įgūdžiai, saugumas).
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/24/ES
14 straipsnis
E. sveikata
1. Sąjunga remia valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija savanoriškame tinkle, vienijančiame valstybių narių paskirtas už e. sveikatą atsakingas nacionalines institucijas, ir tam sudaro palankias sąlygas.
epSOS pilotinis projektas
Skirtas rasti sprendimus siekiant pagerinti sveikatos priežiūrą piliečiams, esantiems užsienio šalyse pateikiant sveikatos specialistams būtiną pacientų informaciją:
Paciento sveikatos suvestinę informaciją (Patient Summary);
e. Receptas (ePrescription) ir jo tarpvalstybinį naudojimą;
Identifikacijos valdymas, saugumas, semantika ir standartai
Paciento prieigą prie duomenų (sveikatos įrašų)
Integraciją su 112 bendros pagalbos tarnybomis
Integracija su Europos sveikatos draudimo kortele (European Health Insurance Card) (EHIC )
epSOS architektūra grindžiama IHE (Integrating the Healthcare Enterprise) principais
Patvirtindama ES2020 strategiją ES įsipareigojo siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo (t.y. didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas). Pačioje strategijoje Europa 2020 m. pabrėžiama, kad daugiausia pastangų reikės dėti kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, mažinant nelygybę sveikatos priežiūros srityje, taip pat akcentuojamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, visuomeninė sveikata bei e.sveikatos paslaugos. 16

17. Iššūkiai įstaigoms Standartai; Teisės aktai; Įteisinimas;
Duomenų sauga;
E. sveikatos personalas;
Ligoninių IT ir e. sveikatos strategijos;
Projektų valdymas bei Integracija su Centrine sistema;
Personalo valdymas vykdant pokyčius su HIS;
Leido inicijuoti ligoninių informacinių sistemų projektus bei įsteigti elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. E. sveikatos pagrindinis principas vienybė ir standartai. Vienybė tai visų ligoninių informacinės sistemos naudodamos vienodus duomenų perdavimo standartus sukurti vieningą paciento elektroninę sveikatos istoriją (ESI), o gydymo įstaigos turės galimybę išlaikant aukšto lygio duomenų apsaugos reikalavimus per ESPBI IS keistis duomenimis apie pacientą, pasinaudoti jau atliktais tyrimų rezultatais, sumažinant pakartotinų tyrimų būtinybę. Taip bus pasiekiamas sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumas. Vieninga e. sveikatos sistema leis užtikrinti efektyvų sveikatos paslaugų teikimą, informacijos prieinamumą, leis vykdyti išankstinę registraciją pas gydytoją, ligų prevencijos veiklą per gydytojo ir paciento bendradarbiavimo priemones, telemedicinos priemonėmis įgalins vykdyti lėtinių ligų stebėseną pacientų neišvykstant iš namų, leis teikti aukšto lygio konsultacijas nutolusiuose regionuose.

18. Ateities iššūkiai ir vizijos
HIS plėtra;
Funkcionalumų naudojamų klinikinėje veikloje skaičiaus ir gylio plėtra;
Popierinių dokumentų naudojimo mažinimas;
Biometrinė autentikacija;
Kalbos atpažinimas;
E. parašo naudojimo ir elektroninių dokumentų apsikeitimo plėtra;
Slaugos funkcionalumų plėtra;
Paslaugų pacientų namuose plėtra;
Sistemų unifikavimas pagal vieningus principus;
Centrinė plėtra;
Integracijos plėtra su kitais sektoriais;
Portalo funkcionalumų plėtra;
Prevencijos funkcionalumų ir CRM plėtra;
Ligų prevencijos ir stebėsenos funkcijų plėtra;
E.sveikata mokslui;
E.sveikata ekonomikai;
Statistinės analizės plėtra;
Sprendimų palaikymo funkcijų plėtra;
Integracija su Europos sąjungos šalimis;
Labai džiaugiamės, kad vadovai drąsiai priima modernizacijos iššūkius, gilina žinias šiuolaikiniame sveikatos valdyme, kurio vienas iš svarbiausių išteklių yra e. sveikata. Linkime šios konferencijos organizatoriams ir visiems jos dalyviams kuo didžiausios sėkmės!

19. Ačiū už dėmesį!