1. „Viešosios erdvės tekstai pamokoje – pilietiškumo ugdymo galimybė”

2. Vietoje įžangos

3. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Užuot smerkę ar patvirtinę neabejotiną žiniasklaidos galią, kaip akivaizdų faktą turime suprasti jos įtaką ir skvarbumą visame pasaulyje, taip pat įvertinti jos, kaip kultūros elemento, svarbą.
Vystymosi procese negali būti nuvertintas nei ryšių ir žiniasklaidos vaidmuo, nei pačios žiniasklaidos funkcija, kuri yra piliečių aktyvaus dalyvavimo visuomenėje instrumentas.

4. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Politinė ir švietimo sistemos turi suprasti, kad jų pareiga – skatinti piliečių kritinį supratimą apie komunikacijos reiškinius.
Deja, neformalaus švietimo sistema padarė labai nedaug, kad būtų skatinamas informacinis raštingumas ar mokymas apie komunikaciją.
Egzistuoja pernelyg didelis atotrūkis tarp siūlomos mokymosi patirties ir realaus pasaulio, kuriame gyvena žmonės.

5. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Jei jau dabar yra svarūs argumentai apie informacinį raštingumą kaip pasiruošimą atsakingam pilietiškumui, tai netolimoje ateityje vystantis naujausioms komunikacijos technologijoms (palydoviniam ryšiui, skaitmeninei TV ir pan.), šie argumentai bus apskritai neatremiami dėl vis didėjančios žiniasklaidos priemonių įvairovės ir jų vartojimo.

6. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Atsakingi bus tie pedagogai, kurie neignoruos šių pokyčių, bet dirbs kartu su savo mokiniais, siekdami juos suprasti, atsižvelgdami į komunikacijos priemonių vystymąsi ir naujas informacijos prieigos galimybes.
Nereikėtų nuvertinti šios informacijos ir idėjų srauto poveikio kultūriniam tapatumui, kurį tarp skirtingų kultūrų skatins pati žiniasklaida.

7. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Mokykla ir šeima dalijasi atsakomybe, rengdamos jauną žmogų gyvenimui – pasauliui, kuriame egzistuoja vaizdų, žodžių ir garsų galia.
Kad vaikų ir suaugusiųjų raštingumas būtų ugdomas šiose trijose simbolinėse sistemose, reikės iš naujo įvertinti švietimo prioritetus.
Toks įvertinimas gali nulemti integruotą požiūrį į kalbos ir komunikacijos mokymą.

8. Iš Griunvaldo deklaracijos [1982]
Informacinis raštingumas efektyviausias bus tuomet, kai tėvai, mokytojai, žiniasklaidos atstovai ir viešojo sprendimo galią turintys asmenys pripažins, kad jie turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant didesnį klausytojų, žiūrovų ir skaitytojų kritinį sąmoningumą.
Didesnė švietimo ir komunikacijos sistemų integracija, be abejonės, bus svarbus žingsnis siekiant efektyvesnio švietimo.

9. Žiniasklaidos sąvoka
Žiniasklaida – viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, taip pat jų veikla renkant, rengiant, skleidžiant ir teikiant informaciją ir visuomenės informavimo priemonės, kuriomis tokia informacija skleidžiama.
Pastaba:
žiniasklaidos sąvoka nėra apibrėžta įstatyme

10. Iššūkis pedagogams
Mokymas „apie žiniasklaidą” yra svarbiau nei mokymas „žiniasklaidos pagalba”.
Tačiau jeigu pedagogai gilins savo kompetencijas ir savo pedagoginėje praktikoje aktyviau naudos žiniasklaidą ir patys ją kurs, palaipsniui jie taps lyderiais, kurie informacinį raštingumą perteiks per savo dėstomas programas mokyklose.

11. Ką reikėtų suprasti ir įvertinti?
Pedagogai turi suprasti ir įvertinti:
Žiniasklaidos funkcijas ir vaidmenį
Žiniasklaidos veikimo sąlygas, kurioms esant ji gali atlikti įvairias savo funkcijas
Kaip žiniasklaida atlieka savo funkcijas t. y. kritiškai vertinti informacijos turinį ir (ar) žiniasklaidos siūlomas paslaugas

12. Ką reikėtų suprasti ir įvertinti?
Pedagogai turi mokėti analizuoti ir suprasti:
kaip kuriamas žiniasklaidos turinys ir kita informacija
kaip vertinti žiniasklaidą / informaciją
kaip žiniasklaidą / informaciją naudoti tam tikriems tikslams
kokie informacijos panaudojimo būdai skirtingose žiniasklaidos sistemose
mokėti įvertinti, ar mokiniai teisingai supranta iš įvairių šaltinių gautą informaciją

13. Žiniasklaidos ir informacinis raštingumas (ŽIR)
– tai repertuaras kompetencijų, kurias pasitelkiant žmonės geba analizuoti, vertinti ir kurti įvairių žiniasklaidos rūšių, žanrų ir formų turinį.
– tai gebėjimų, reikalingų individui atpažinti reikiamą informaciją ir įgalinančių surasti, įvertinti ir efektyviai ja pasinaudoti, rinkinys.
JAV Bibliotekų asociacija (1989)
– tai kompetencija, kurios dėka vartotojai gauna kokybišką informaciją.

14. ŽIR tikslas
Žiniasklaidos raštingumo tikslas yra ne įsiminti faktus apie žiniasklaidą, išmokti padaryti vaizdo klipą ar sukurti svetainę.
Jo tikslas – ištirti klausimus, kurie kyla kritiškai vertinant informacinį pranešimą, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu yra perduodama (žinios, vaizdai ar kt.), t. y. vystyti aukštesnius mąstymo įgūdžius – mokytis nustatyti pagrindines sąvokas ar problemas, rasti ryšius tarp daugelio idėjų, užduoti susijusius klausimus, rasti klaidas, suformuluoti atsakymus.
Thoman, E. & Jolls, T. (2004). Media literacy: A national priority for a changing world. American Behavioral Scientist, 48(1),

15. ŽIR tikslas
Kritinis mąstymas – įgūdis, leidžiantis auditorijai priimti nepriklausomą sprendimą dėl žiniasklaidos turinio.
Silverblatt, 2001
XXI-ajame amžiaus neraštingais bus laikomi ne tie, kurie nemoka skaityti ir rašyti, bet tie, kurie nemokės mokytis, pamiršti tai, kas išmokta ir išmokti tai iš naujo.
Alvin Toffler, Partnership for 21st Century Skills, 2003

16. Informacijos įvertinimas
Informacijos kelias
Informacijos paieška
Informacijos įvertinimas
Informacijos panaudojimas
Informacijos kūrimas ir sklaida

17. Informacijos paieška Viešosios informacijos samprata
Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 74 d.

18. Informacijos paieška Google v. Bibliotekos / Archyvai
Google paieškos sistema:
užtikrintas betarpiškas priėjimas
informacija ne visada patikima
naudojamasi dažniausiai
Bibliotekos / Archyvai:
priėjimas ribotas
tačiau informacija galima labiau pasitikėti
naudojamasi rečiau

19. Informacijos paieška
Informacijos pirkimas nesuderinamas su pagrindiniais visuomenės informavimo principais: pagarba žodžio laisvei, nuomonių įvairovei
Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d.
Viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke, informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 2 str.

20. Informacijos paieška
„Nei leidėjai ar savininkai, nei žurnalistai neturėtų manyti, jog žinios yra jų nuosavybė“, „žinių perdavimo organizacijos informaciją turėtų laikyti ne preke, o pagrindine piliečio teise“
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 15 p.

21. Informacijos paieška
Spėjama, kad didžiojo ketverto – Google, Amazon, Microsoft ir Facebook serveriuose yra petabaitų (arba 1,2 mln. terabaitų) informacijos
Manoma, kad viso interneto informacija sudaro apie 5 mln. terabaitų (palyginimui, paieškos sistema Google indeksuoja apie 0,004 proc. šios informacijos)
2009 m. Youtube per 1 minutę vartotojai patalpino 10 valandų filmuotos medžiagos

22. Informacijos paieška 2009 metais: televizorių turėjo 4,9 mlrd. žmonių
prieigą prie kompiuterio – 1,9 mlrd. žmonių
mobiliuosius telefonus – 4,6 mlrd. žmonių
radijo klausytojų – virš 2,5 mlrd.
laikraščių prenumeratorių – 1,4 mlrd.
remiantis UNESCO statistika, pasaulyje kasmet atspausdinama apie 1 mln. naujų knygų

23. Informacijos paieška 1) progresyviai daugėja informacijos internete
(perkeliama seniau spausdinta informacija, kurią anksčiau buvo galima rasti tik bibliotekose ir skaityklose, archyvuose esanti informacija)
2) paprastėja informacijos paieška
3) kuriamos naujos informacinės sistemos
4) kuriami nauji produktai
(apjungiantys žiniasklaidą, verslą, duomenų rinkmenas ir informacines sistemas)
5) „prisijungimas 24/7“, informacijos saugojimas „debesyse”

24. Informacijos paieška

25. Informacijos paieška

26. Informacijos paieška

27. Informacijos įvertinimas
Informacija ir formacija
Žiniasklaida informuoja visuomenę, t. y. perteikia tai, kas yra (vyksta) visuomenėje
Žiniasklaida formuoja visuomenę, t. y. nustato visuomenei (1) tam tikras temas ir (2) tam tikrą laiką joms aptarti

28. Informacijos įvertinimas
Konstitucinė saviraiškos laisvės samprata
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

29. Informacijos įvertinimas
Saviraiškos laisvės turinys
laisvė turėti savo nuomonę (įsitikinimus)
teisė gauti informaciją apie save ir kitus
teisė skleisti informaciją bei idėjas

30. Informacijos įvertinimas
Saviraiškos laisvės ribojimo sąlygos
ribojimas yra teisėtas – nustatytas įstatymu
ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje
ribojimas proporcingas siekiamam tikslui
Proporcingumo principas žodžio laisvės ribojimo (kriminalizavimo) atveju yra aktualiausias

31. Informacijos įvertinimas
Kaip teisingai įvertinti informaciją?
Būtina skirti:
žinią nuo nuomonės arba
faktą nuo komentaro.
Pvz., kas atsakingas už tai, jei Wikipedija skelbia neteisingus faktus

32. Informacijos įvertinimas
Žinia ir jos kriterijai
Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinios turi būti: tikslios, teisingos ir nešališkos

33. Informacijos įvertinimas
Nuomonė ir jos kriterijai
Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

34. Informacijos įvertinimas
Nuomonė ir jos kriterijai
Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai (neturi būti įžeidžianti ar menkinanti) ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

35. Informacijos įvertinimas
Viešosios informacijos kriterijai
Lietuvos Respublikos Konstitucija (II skirsnis „Žmogus ir valstybė“)
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (8 ir 10 str.)
Europos konvencija „Dėl televizijos be sienų“
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.3, , str.)
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ( , 2478, 2479, 2591 str.)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ( , 309 str.)
Visuomenės informavimo įstatymas
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas

36. Informacijos įvertinimas
Viešosios informacijos kriterijai
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (1-8, 24, 33, 34 str.)
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (6, 10, 12 str.)
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (14 str.)
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas
Konkurencijos įstatymas
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas
Reklamos įstatymas
Kino įstatymas

37. Informacijos įvertinimas
Informacijos patikimumas
Informacijos šaltinis
Informacijos autorius (rengėjas)
Informacijos užsakovas (valdytojas)

38. Informacijos įvertinimas

39. Informacijos įvertinimas

40. Informacijos įvertinimas

41. Informacijos įvertinimas
TV / RADIJAS
SPAUDA
INTERNETAS
Veikla licencijuota ir grižtai kontroliuojama
Veikla nelicencijuota, (registracija ir duomenų apie save teikimas) bet kontroliuojama
Veikla nelicencijuota, duomenų teikimą ir veiklą sudėtinga kontroliuoti
Aiški redakcinė atsakomybė
Redakcinė atsakomybė aiški ne visada
Redakcinė atsakomybė dažnai iš viso neaiški
Aiški savininkystė ir turinio valdymas
Egzistuoja duomenų trūkumas
Savininkystė ir turinio valdymas dažnai neaiškūs
Pažeidimai ne dažni, lengvai išaiškinama atsakomybė
Pažeidimai dažnesni, atsakomybė nesunkiai išaiškinama
Pažeidimai dažni, atsakomybė kartais neišaiškinama
Didelis populiarumas ir poveikis auditorijai
Mažėjantis populiarumas ir poveikis auditorijai
Didėjantis populiarumas ir poveikis auditorijai

42. Informacijos įvertinimas
Turinio rodiklis
Tiriamoji žurnalistika
Žurnalistika
Socialinė žurnalistika
Reklama ir PR
Objektas
Tyrimas
Verslas
Saviraiška
Poveikis / verslas
Patikimumas
Patikimas
Ne visada patikimas / priklauso nuo valdytojo
Ne visada patikimas / priklauso nuo iniciatoriaus
Nepatikimas / visiškai priklauso nuo užsakovo
Populiarumas
Nepopuliari / populiari tam tikrose srityse
Populiari
Kaina
Brangus
Pigesnis
Nemokamas
Apmokėtas
Sklaidos tendencija
Mažėjanti
Kintanti
Didėjanti
Kintanti / didėjanti

43. Informacijos įvertinimas
Informacijos patikimumas
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų informacinės sistemos (VIRIS)
Duomenys neišsamūs, todėl neatskleidžia esminių žiniasklaidos nuosavybės santykių su kitais verslo ar finansinės veiklos subjektais
Dėl to nukenčia visuomenės informavimo procesų skaidrumas ir informacijos objektyvumas

44. Informacijos įvertinimas
Informacijos patikimumas
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus inicijuota viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazė:
Kultūros ministerijos duomenų bazė:

45. Informacijos įvertinimas

46. Informacijos įvertinimas

47. Informacijos įvertinimas

48. Informacijos įvertinimas

49. Informacijos įvertinimas

50. Vietoje pabaigos