Ugdymo plėtotės centras

Ugdymo plėtotės centras
Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas) Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009. Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis

Lektorius Vincas Tamašauskas
Ugdymo turinio planavimas Lektorius Vincas Tamašauskas ________________

Ugdymo turinio samprata
Ugdymo turinys – apibrėžiamas kaip mokymosi patirčių sekos; Teoriniuose darbuose teigiama (UNESCO, IBE, 2005), kad ugdymo turinį apsprendžia: Mokymo turinys; Metodai; Struktūros. Žinomas anglų švietimo analitikas Hopkinsas (D.Hopkins, 2005) šiuolaikinį ugdymo turinį apibūdina dar išraiškingiau – trimis klausimais: Ko mokome? Kaip mokome? Kokiame socialiniame klimate mokome?

Ugdymo turinys tampa nenutrūkstamu procesu
Ugdymo turinio formavimas ir plėtotė yra nuolatinis kokybinių patobulinimų ieškojimas, siekiant užtikrinti, kad vaikų ir jaunimo švietimas atspindėtų visuomenės pokyčius; Paspartintos kaitos sąlygomis, ugdymo turinys tampa “švietimo kaitos ašimi” (Braslavsky, 2002); Toks požiūris padeda pasiekti, kad švietimo sistema taptų “besimokančia organizacija”, kuri pajėgi susidoroti su kaitos procesų sudėtingumu (Fullan, 1993); Visuotinai pripažįstama, kad ugdymo turinio formavimas tampa nuolatiniu procesu; Per penkiolika nepriklausomybės metų esame pažengę ugdymo turinio formavimo srityje tiek, kad galime atnaujinti ugdymo turinio dokumentus kas 5-10 metų.

Formuoti kokybišką ugdymo turinį galima tik gerai suprantant jo kaitos priežastis
Svarbiausi ugdymo turinio kaitos priežasčių šaltiniai yra: Visuomenės poreikių kaita; Ugdymo turinio paradigmų kaita. Ugdymo turinio kaita yra neišvengiama, kai esamas mokymo turinys, metodai ir struktūros neatitinka naujų visuomenės poreikių, išplaukiančių iš įvykusių kultūrinių, politinių, ekonominių ir technologinių pokyčių.

Įvairialypės, dažnai prieštaringos ugdymo turinio kaitos priežastys
Visuomenės kaitos aspektai Ugdymo turinio kaitos priežastys Kultūriniai Stiprėjanti kultūrų sąveika ir tarpusavio įtaka; grėsmės kultūriniam tapatumui ir istoriniam tęstinumui. Ekonominiai Privatizavimas ir ekonomikos liberalizavimas; gamybos ir prekybos modelių kaita; žinių ekonomikos plėtra; nedarbo grėsmė. Technologiniai Mokslo pažanga; informacinių komunikacinių technologijų ir biotechnologijų plėtra. Aplinkosauginiai Gamtinių išteklių brangimas; nedarnus vystymasis; taršos keliamos grėsmės; globalinis atšilimas. Politiniai Demokratijos plėtra; įsijungimas į Europos Sąjungą; dalyvavimas tarptautinėse organizacijose. Socialiniai Visuomenės socialinis diferencijavimasis; socialinės atskirties keliamos grėsmės; migracija.

Bendrųjų programų atnaujinimo chronologinė seka nepriklausomoje Lietuvoje
Valstybės švietimo strategijos įgyvendinimas

Švietimo įstatymas. 4 straipsnis. Ugdymo turinys (1)
1. Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.

2. Ugdymo turinys kuriamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti. Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus, besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir studentų turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms aukštosiose mokyklose skirtas švietimo programas ar jų modulius, ugdymo planus ar studijų krypčių reglamentus, mokymosi pasiekimų patikrinimų programas, vadovėlius, kitas mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos
patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. įsakymu Nr., ISAK-2433 (Žin.,2008,Nr ) Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr

Bendrosios programos Bendrosios programos – ugdymo turinį reglamentuojantis dokumentas, kuriame keliami bendrieji ugdymo tikslai ir uždaviniai; numatomi laukiami ugdymo rezultatai - mokinių pasiekimai; nubrėžiamos pagrindinės ugdymo proceso gairės ir turinio apimtys; nustatomi bendri vertinimo principai; apibrėžiamas mokyklos ir mokytojo vaidmuo formuojant ugdymo turinį.

Bendrieji ugdymo planai (BUP)
BUP – kompleksinis dokumentas, kuris reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo, suaugusiųjų, specialiojo ugdymo programų įgyvendinimą mokyklose.

2013–2014 mokslo metų trukmė ES šalyse
Lietuva Pradžia Pabaiga Kroatija – 06-13 Estija – Latvija – 05-30 Prancūzija 09-03 – 07-05 Lenkija rugsėjo pirmoji darbo diena – paskutinis birželio penktadienis Slovakija – Belgija – 06-30 Euryduce duomenys A. Šuminienė, PVUS

Siūlomos atostogų dtos
Mokinių atostogos 2013 – 2014 m.m. 10-28 – 10-31 Rudens 12-23 – 01-03 Kalėdų 02-17– 02-18 Žiemos Siūlomos atostogų dtos 04-14 – o4-18 Pavasario A. Šuminienė, PVUS

Mokslo metų pradžia/ Ugdymo proceso pradžia rugsėjo 1-oji diena *
*Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos A. Šuminienė, PVUS

Bendrųjų ugdymo planų struktūra
Ko siekiame? Tikslai Lankstumas, pasitikėjimas, demokratiškumas ir kt. Principai Susitarimai Procedūros Projektuojami pokyčiai Galimybių sudarymas Mokyklų įvairovė Ko siekiame ugdymo procese 17

Bendrųjų ugdymo planų tikslai
pateikti rekomendacijas mokykloms ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad besimokantysis pasiektų geresnių ugdymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų nustatyti ugdymo programų bendruosius reikalavimus Audronė Šuminienė

Bendrųjų ugdymo planų nuostatų pristatymas
nuostatos A mokykla priima nuostatas C mokykla D mokykla pritaiko nuostatas B mokykla adaptuoja nuostatas E mokykla adaptuoja ir pritaiko B mokyklos patirtį F mokykla B mokyklos versiją orginaliai pritaiko Audronė Šuminienė

Atnaujintos Bendrųjų ugdymo planų nuostatos
specializuoto ugdymo programų įgyvendinimas atskirų ugdymo sričių įgyvendinimas pvz., gamtos mokslų, matematikos individualaus ugdymo plano įgyvendinimas mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas dalykų mokymo intensyvinimas, dalykų mokymo integravimas bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimas socializacijos centruose ugdymo organizavimas asmenų, baigusių užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas mokymosi pagalbos teikimas tik minimalaus pamokų skaičiaus nurodymas A. Šuminienė, PVUS

Bendrųjų ugdymo planų struktūra (1)
I. Bendrosios nuostatos II. Ugdymo programų vykdymo nuostatos I.Ugdymo proceso organizavimo trukmė II. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas. Mokyklos ugdymo planas III. Mokinio individualaus plano sudarymas IV.Mokymosi aplinkos kūrimas V.Ugdymo diferencijavimas VI. Mokymosi pagalbos teikimas VII. Mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimas VIII. Dalykų mokymo intensyvinimas IX. Ugdymo turininio integravimas X. Mokinio pažangos ir pasiekimų gerinimas XI.Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas A. Šuminienė, PVUS

XII. Neformalaus vaikų švietimo organizavimas mokykloje XIII. Ugdymo proceso organizavimas mokykloje, kurioje įteisintastautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba XIV. Ugdymo organizavimas asmenų, baigusių, užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą XV. Mokinių mokymas namie XVI. Mokymo organizavimas išlyginamosiose klasėse ar grupėse XVII. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse. XVIII. Laikinųjų grupių sudarymas, klasių dalijimas A. Šuminienė, PVUS

III. Pagrindinio ugdymo programos vykdymas I. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo nuostatos II. Specializuoto ugdymo programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės menų, muzikos, sporto ugdymu programų) įgyvendinimas III. Ugdymo sričių mokymo organizavimas IV. Pagrindinio ugdymo programų vykdymas jaunimo mokyklose, vaikų socializacijos centruos V. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies kartu su profesinio mokymo programa įgyvendinimas IV. Vidurinio ugdymo programos vykdymas V. Mokinių mokymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose [...] VI. Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, ugdymo organizav Imas VII. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo organizavimas VIII . Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas A. Šuminienė, PVUS

Kaip rengti mokyklos ugdymo planą?
18. Mokyklos ugdymo planui rengti rekomenduojama mokyklos vadovo įsakymu sudaryti mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo 19. Mokykloje susitariama dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama pateikti konkrečius, o ne abstrakčius sprendimus ugdymo programoms įgyvendinti, kurie svarbūs Bendrosioms ugdymo programoms įgyvendinti ir jose numatytiems pasiekimams pasiekti atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos ugdymo planas, gali būti rengiamas vieneriems ar dvejiems mokslo metams A. Šuminienė, PVUS

Į pagalbą mokyklai. Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojame priimti konkrečios mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualius susitarimus dėl (1) 20 Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojama priimti konkrečios mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualius susitarimus dėl: 20.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų; 20.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų; 20.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus; 20.4. reikalavimų mokinio individualaus ugdymo planui sudaryti; 20.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama integruoti ir pan.; 20.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių mokiniams, kurie mokosi dalykų modulių; 20.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių; 20.8. dėl laikinųjų grupių sudarymo; 20.9. švietimo pagalbos teikimo; A. Šuminienė, PVUS

Į pagalbą mokyklai. Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojame priimti konkrečios mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualius susitarimus dėl (2) sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti; pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.; dalykų mokymo intensyvinimo; mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo; socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje; pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo; dėl mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; dėl mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo; neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimams organizuoti; ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo; dėl mokinių elgesio; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo; bendradarbiavimo tikslų ir būdų su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais); bendradarbiavimo tikslų ir būdų su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt.; kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų A. Šuminienė, PVUS

Mokyklos ugdymo planas
Vadybinis procesas, kuris trunka visus mokslo metus Mokyklos ugdymo planas koreguojamas reaguojant į pokyčius mokyklos ugdymo procese Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas koreguojamas reaguojant į mokinių pasiekimus Mokyklos ugdymo planas koreguojamas atliepiant mokinių mokymosi poreikius A. Šuminienė, PVUS

10 mokymosi dienų trukmės atostogos
Mokyklos savarankiškumo didinimas. Papildomos atostogos penktų klasių mokiniams 10 mokymosi dienų trukmės atostogos Atostogų trukmė ir laikas derinamas su mokinių tėvais, mokyklos taryba, mokyklos steigėjo įgaliotu atstovu A. Šuminienė, PVUS

Mokyklos savarankiškumo didinimas Ugdymo turinio intensyvinimas
Intensyvinant mokymąsi: 50.1. per dieną dalykui rekomenduojama skirti ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų; 50.2. per savaitę pamokas numatyti ne kiekvieną dieną, bet jas organizuoti intensyviau tik keletą savaitės dienų; 50.3. per mokslo metus dalykui mokytis gali būti skiriamas intensyvesnis laikotarpis, pvz., antrasis pusmetis ir pan.; 50.4. pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti viršytas A. Šuminienė, PVUS

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS (1)
45. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. A. Šuminienė, PVUS

46. Mokymosi pagalbos organizavimas turi aprėpti ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba turi būti suteikiama laiku ir atitikti mokinio mokymosi galias. Rekomenduojama mokykloje paskirti asmenį, atsakingą už mokymosi pagalbos organizavimą. A. Šuminienė, PVUS

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS(3)
47. Mokymosi pagalba gali būti integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt A. Šuminienė, PVUS

Savalaikė mokymosi pagalba
Mokymosi pagalbos teikimas Savalaikė mokymosi pagalba Mokymosi užduočių ugdymo procese pritaikymas konkrečiam mokiniui Mokymosi pagalbos teikimas panaudojant ugdymo poreikiams skiriamas pamokas Pvz., trumpalaikės, ilgalaikės konsultacijos Mokinio “pakylėjimas” suteikiant pagalbą iki numatytų reikalavimų programoje Mokymosi pagalba turi padėti žemus pasiekimus paversti gerais, gerus – puikiais A. Šuminienė, PVUS

48. Mokymosi pagalba gali būti teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba gali būti skiriama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių. Mokymosi pagalbai teikti rekomenduojama naudoti pamokas, skiriamas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. A. Šuminienė, PVUS

49. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui. Mokiniui suteikti mokymosi pagalbą rekomenduojama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan. 50. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdus (pavyzdžiui, konsultacijų mokiniui ar mokinių grupei skyrimas ir pan.). A. Šuminienė, PVUS

Mokymosi pagalbos teikimas
Identifuojami mokymosi sunkumai Mokymosi pagalbos teikimas ugdymo procese Mokymosi pagalbos teikimo būdai konkrečioje mokykloje Trumpalaikės konsultacijos, Ilgalaikės konsultacijos Papildomos pamokos ir pan. Audronė Šuminienė

Ar pakankama mokymosi trukmė ?
Daug ar mažai – 8 mėnesiai per mokslo metus Bendrosiose programose numatytiems mokinių pasiekimams pasiekti ? Mokslo metų ilginimas???? A. Šuminienė, PVUS

Mokymosi pagalbos teikimas ir individualus ugdymo planas
Mokymosi pagalbos teikimo organizavimas Mokinio individualus ugdymo planas A. Šuminienė, PVUS

Individualus ugdymo planas (Pagrindinio ugdymo programa)
30. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą. 31. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai. (Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Mokykla susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano sudarymo laikotarpio ir formos. Individualus ugdymo planas pagrindinio ugdymo programoje gali būti elektroninio dienyno sudėtinė dalis. A. Šuminienė, PVUS

Individualus ugdymo planas (Pagrindinio ugdymo programa)
32. Jei mokykla nusprendžia, kad mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, turi būti sudaromi individualūs ugdymo planai, rekomenduojama paskirti asmenį, organizuojantį šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama nurodyti sritį, dalyką, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama apibrėžti ir sėkmės kriterijus, numatyti pagalbą. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje turi būti nuolat peržiūrimi. Mokiniui, kuris mokosi itin sėkmingai, individualus ugdymo planas turi padėti siekti aukštesnių mokymosi tikslų. A. Šuminienė, PVUS

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis
Mokinių pasiekimų kritimas susidaro 5, 9 klasėje Kodėl? Koks turėtų būti adaptacinis laikotarpis? A. Šuminienė, PVUS

Adaptacinis laikotarpis
104. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, rekomenduojama į šią veiklą įtraukti klasės vadovus, mokinius savanorius, mokyklos švietimo pagalbos specialistus. Dalį ugdymo proceso siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti. A. Šuminienė, PVUS

Grįžtamoji informacija
Kaip pasinaudoti grįžtamąją informacija apie mokinio mokymąsi ir kaip kurti individualų mokinio ugdymo planą? Kaip veiksmingai įtraukti mokinius ir tėvus ? ? A. Šuminienė, PVUS

Nauja bendrųjų planų nuostata – nurodomas tik minimalus pamokų skaičius įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26/28; 29* 28; 32* 29; 32* 30; 33* 113; 126* 31; 33* 175; 192* Minimalus vidutinis pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus 1240 1295 1347 Kultūrinė, pažintinė, meninė veikla kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai per vienerius mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei 5–8 klasėse 9–10 klasėse Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti 12; 12* 14; 10* 26; 22* Neformalusis švietimas (val. skaičius) 8; 274** 5; 175*** 13; 449 A. Šumininenė, PVUS

88. V-XII klasėse per dieną negali būti daugiau kaip
7 pamokos HN 21:2011 A. Šumininenė, PVUS

Mokymosi krūviai 72. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). A. Šumininenė, PVUS

Mokymosi krūviai 73. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama, kad maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Rekomenduojama mokymosi pagalbai organizuoti skirti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. A. Šumininenė, PVUS

Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas
Minimalus pamokų skaičius mokiniui – 28, mokyklose tautinės mažumos kalba 31,5 pamokos per savaitę Atsisakyta maksimalaus pamokų skaičiaus mokiniui vidurinio ugdymo programai įgyvendinti per savaitę BUP nurodomas pamokų skaičius klasės komplektui 51 ar 54 pamoka A. Šuminienė, PVUS

Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas
Maksimalus pamokų skaičius klasei esant 3 ir daugiau vienuoliktų klasių – 51 pamoka per savaitę, mokyklose tautinės mažumos kalba maksimalus pamokų skaičius klasei esant 3 vienuoliktoms klasėms ir daugiau – 54 pamokos per savaitę Minimalus pamokų skaičius klasei esant 1 vienuoliktai klasei – 43 pamokos per savaitę, mokyklose tautinės mažumos kalba – 46 pamokos per savaitę. Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir turimas mokymo lėšas A. Šuminienė, PVUS

Užsienio kalbų mokymosi skatinimas
Dėl antrosios užsienio kalbos mokymo: - privaloma nuo 6 kl., rekomenduojama nuo 5 kl. - plėsti siūlomų kalbų įvairovę, rekomenduojamos visos ES kalbos - naudoti pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Dėl kalbų pasirinkimo: - ankstyvąją užsienio kalbą tęsti kaip pirmąją - atvykusiems sudaryti sąlygas tęsti abiejų kalbų mokymąsi Dėl kalbos mokymosi lygio ir pasiekimų: - mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne - pasiekimų standartai 5-6 kl. 7-10 kl. 11-12 kl. pirmajai kalbai A2 B1 B2 antrajai kalbai A1 SVARBU: ugdymo planai leidžia mokyklai formuoti savo kalbų mokymo strategiją. Praktika rodo, kad mokyklos, turinčios gerą reputaciją dėl mažiausiai dviejų kalbų mokymo (ypač anglų-prancūzų ir anglų-vokiečių) sulaukia daugiau ir labiau motyvuotų moksleivių. Ir kl. reikia motyvuoti vaikus mokytis dviejų kalbų! PRIORITETAI: plėsti kalbų įvairovę. Dominuoja anglų ir rusų kalbos, prarandame vokiečių ir prancūzų kalbas. Dingo iniciatyvos mokyti trečią kalbą, nors ugdymo planai leidžia. Vyriausybė pasirašiusi memorandumą dėl Šiaurės šalių kalbų vidurinėse mokyklose, turime bendradarbiavimo sutartis su Latvija dėl latvių kalbos, tačiau šios kalbos neatsiranda mūsų mokyklose. REKOMENDACIJOS: pagrindinis kriterijus siūlant kalbą turi būti kalbos mokytojų kvalifikacija. Mokant įvairesnių kalbų, natūraliai išsisprendžia klasių dalinimo į grupes klausimas, galima sudaryti laikinas / mobilias grupes, jei mažesnis mokinių skaičius renkasi kalbą. PROBLEMOS: kūrybiškiau reikia sudarinėti pamokų tvarkaraštį, lanksčiau formuoti moksleivių grupes kalboms mokytis, profesionaliau priimti sprendimus dėl kalbų pasirinkimo. SIŪLOMI SPRENDIMAI: nuosekliai sekti / matuoti pasiekimus, nustatant kalbos mokėjimo lygį 5 kl. (po ankstyvojo klabos mokymosi), 7 arba 8 kl., ir 10 kl. (turime centralizuotą lygio nustatymo testą) + siūlyti integruoto kalbos ir dalyko (CLIL / EMILE) mokymo modulius. A. Šuminienė, PVUS

Formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermė
74.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai. 68.2.nuo kitų dalykų jei jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas; A. Šuminienė, PVUS

Kitokie įgyvendinimo būdai Pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų
–10 (gimnazijų I, II) klasėse bendrą pamokų skaičių, skirtą klasei, tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant bendro klasei skiriamo pamokų skaičiaus per mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų mokymosi rezultatų pasiekimą. Mokykla sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta bendruosiuose ugdymo planuose, suderina su steigėjo įgaliotu atstovu. A. Šuminienė, PVUS

Mokykla gali priimti sprendimus
Intensyvinti mokymąsi: pvz., per dieną dalykui rekomenduojama skirti ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų; Perskirstyti pamokas iki 10 proc. Iki 10 proc. pamokų organizuoti ne pamokų forma, Organizuoti įvairiose mokymosi aplinkose, Integruoti ugdymo turinį Diferencijuoti ugdymo turinį Sudaryti individualius ugdymo planus pagrindinio ugdymo programoje A. Šuminienė, PVUS

Ugdymo turinio intensyvinimas
Intensyvinant mokymąsi: 50.1. per dieną dalykui rekomenduojama skirti ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų; 50.2. per savaitę pamokas numatyti ne kiekvieną dieną, bet jas organizuoti intensyviau tik keletą savaitės dienų; 50.3. per mokslo metus dalykui mokytis gali būti skiriamas intensyvesnis laikotarpis, pvz., antrasis pusmetis ir pan.; 50.4. pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti viršytas A. Šumininenė, PVUS

ILGALAIKIS (METŲ) PLANAS
Ilgalaikis planavimas UGDYMO TURINIO PLANAVIMO SCHEMA APTARIMUI IR DISKUSIJOMS ILGALAIKIS (METŲ) PLANAS SVARBIAUSI ILGALAIKIO PLANO ELEMENTAI Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius). Trumpa mokinių grupės charakteristika[1] (motyvacija ir nuostatos; pasiekimai; mokymosi ypatumai (mokymosi stiliai, individualūs poreikiai) Mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą, patikslinti BP uždaviniai, susiję su BP aprašytų dalykinių ir esminių kompetencijų ugdymu; orientuoti į mokymosi rezultatą) Mokymo ir mokymosi turinys[2]. [1] Ar įsivesti šią dalį, kaip ir kada įsivesti, aptaria ir nusprendžia dalyko mokytojai atsižvelgdami į dalyko specifiką. [2] Aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai.

Bendrosios kompetencijos, įvardytos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose

Iš kur atkeliauja mokyklos?
Žr.: Michel Foucault “Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas” Planuoti; Aprašyti; Išmatuoti; Klasifikuoti; Skirstyti; Organizuoti; Stebėti; Normalizuoti; Drausminti; Bausti. J.Bentham “Panopticon”, 1795

Kas būdinga šiam mokyklos modeliui?
Pagrindinis tikslas - žinių sistemos perdavimas, todėl bijoma “žaidimų”. “Mokymosi sėdint” kultūra – nors vaikas mokosi visu kūnu ir pojūčiais. Formalus, nelankstus mokymosi organizavimas, primestas ritmas – pamokos/pertraukos, nuolatinė dalykų kaita. “Efektyvaus vertinimo”, testų ir egzaminų kultūra, kuri išugdo “efektyvaus mokymo(si)” kultūrą – vienintelio mažiausiomis pastangomis gaunamo teigiamai vertinamo atsakymo siekį. Išorinė mokymosi motyvacija - nuolatinis vertinimas pažymiais. Nesėkmių ir bandymų-klaidų metodo netoleravimas.

Kintančios švietimo epochos
Industrinio amžiaus mokykla Ateities (dabarties?) mokykla Neformali mokykla Rutininiai kognityviniai gebėjimai; Standartinės mokymo metodikos; Detalūs nurodymai, kaip mokyti . Neapibrėžtas turinys ir ugdymo būdas; Asmeniniai mokinio ir mokytojo ryšiai . Nerutininiai mąstymo, bendra(darbia)vimo, kūrybos metodai; Mokymosi būdų įvairovė; Decentralizuotos mokymo rekomendacijos.

Ar tokios mokyklos? Visi to paties amžiaus mokiniai tuo pačiu metu, mokomi to paties mokytojo, toje pačioje patalpoje tomis pačiomis priemonėmis turi taip pat gerai pasiekti tą patį tikslą. 60 60 60

Savarankiškas mokymasis mokymosi aplinkoje
O galbūt tokios? Savarankiškas mokymasis mokymosi aplinkoje Biurgleno mokykla, Šveicarija, Ciuricho kantonas (62 mokiniai – 4 mokytojai) 61 61 61 61

MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ MOKYMOSI KAMBARYS Kalbėjimosi kambarys
Apmąstymų palėpė nusižengusiems Kalbėjimosi kambarys (grupiniam darbui, konsultacijoms) INDĖLIO KLASĖ 63

Šiuolaikinės mokyklos erdvių įvairovė

Kas yra gera pamoka. Kas joje turėtų būti pastebėta ir įvertinta
Kas yra gera pamoka? Kas joje turėtų būti pastebėta ir įvertinta? Pasitelkę savo pedagoginę patirtį individualiai ir grupėje, naudodamiesi “padėkliuko” metodu, išskirkite 3-5 svarbiausius pamokos požymius

Mokymosi bendradarbiaujant metodas: „PADĖKLIUKAS“
Mokiniai susėda grupėmis – pageidautina po keturis. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus lakštą (A3 formato ar didesnį) ir nupiešia „servetėlę“. Individualus darbas: kiekvienas grupės narys turi po laukelį lapo pakraščiuose, kuriame surašo savo mintis užduoties tema ir pasirašo po savo užrašais. Grupinis darbas: tada grupės nariai aptaria užrašus ir susitaria dėl atsakymų ir rezultatų, kuriuos kaip bendrą rezultatą įrašo viduriniajame laukelyje. Visi pasirašo. Pristatymas visiems: galiausiai visos darbo grupės pristato savo rezultatus prieš klasę.

Iš ko, remiantis mano (mūsų) patirtimi, susideda gera pamoka?
Individualūs užrašai 1. Individualūs užrašai: Prisimink vykusias pamokas: kokie, remiantis sava patirtimi, yra svarbūs geros pamokos požymiai? 3. Grupės rezultatas: susitarkite dėl 3-5 geros pamokos požymių. 2. Pasidalinti : individualiais atsakymais. Popieriaus lakštas sukamas, todėl visi grupės nariais gali susipažinti su visais užrašais. Individualūs užrašai

Ką daryti?

Geros pamokos receptai
Struktūriniai modeliai; Mokymo ir ugdymo modeliai; Gero mokymo pamokoje principai; Pageidaujami požymiai; Rezultatai.

„Teisingas“ struktūrinis modelis?
Tiesioginio mokymo pamokos struktūra 1. Sutelkimas ir nukreipimas 2. Pasirengimo patikrinimas 3. Naujos medžiagos pateikimas 4. Supratimo patikrinimas 5. Supratimo taikymo mokymas 6. Vertinimas ir apibendrinimas 7. Įtvirtinimo užduotys

Mokymosi tyrinėjant veiklų seka 1. Įvadas – kabliukas 2. Tyrimo klausimo formulavimas 3. Hipotezių kūrimas 4. Hipotezių patikrinimo planavimas 5. Duomenų rinkimas 6. Duomenų analizė 7. Išvados ir jų plėtojimas 8. Rezultatų pristatymas

Vaidmeninių žaidimų ir socialinės dramos pamokos struktūra 1. Sutelkimas ir motyvavimas 2. Užduoties paaiškinimas 3. Žaidimas ar vaidinimas 4. Patirties refleksija 5. Patirties įprasminimas 6. Suvokimo plėtojimas

Teisingi principai? Pradėkite pamoką trumpa ankstesnio mokymosi apžvalga. Pateikite naują medžiagą nedidelėmis porcijomis, pažingsniui, sudarydamas sąlygas mokiniams pasipraktikuoti po kiekvieno žingsnio. Ribokite medžiagos, su kuria mokiniai turi dirbti vienu metu, kiekį. Pateikite aiškius bei detalius nurodymus ir gerus paaiškinimus.

Teisingi principai? Užduokite daug klausimų ir tikrinkite supratimą.
Skirkite daug aktyvių praktinių darbų kiekvienam mokiniui. Vadovaukite mokiniams, kai jie pradeda mokytis praktinio taikymo. Mąstykite garsiai ir demonstruokite veiklos žingsnius. Pateikite išbandytus problemų sprendimo modelius.

Teisingi principai? Paprašykite mokinių paaiškinti, ką jie išmoko.
Patikrinkite kiekvieno mokinio atsakymus. Sistemingai teikite grįžtamąją informaciją ir taisykite klaidas. Daugiau laiko skirkite paaiškinimams. Teikite pakankamai pavyzdžių. Jei būtina – mokykite iš naujo. Rosenshine, B. (2010). Principles of instruction. UNESCO: International Academy of Education.

Pageidaujamas rezultatas?
Pamokos rezultatas Geras (planuotas ar priimtinas?) Blogas (neplanuotas ar nepriimtinas?) Mokymo procesas (meistriškas ar patinkantis mokiniams?) Geri rezultatai, pasiekti tinkamu būdu Prasti rezultatai, pasiekti dirbant tinkamu būdu (nemeistriškas ar nepatinkantis mokiniams?) Geri rezultatai, pasiekti dirbant netinkamai Prasti rezultatai, pasiekti dirbant netinkamai Pamokos rezultatų ir proceso santykio problemiškumą atskleidžia ši lentelė ↑

Pageidaujami požymiai? OFSTED
Visi mokiniai daro patenkinamą pažangą; daugumos pažanga yra gera. Dauguma mokinių supranta, ką ir kodėl jie daro. Mokiniai elgiasi gerai – elgesio problemoms eikvojama mažai laiko. Klasė yra draugiška ir saugi vieta – santykiai geri. Mokytoja(s) gerai išmano savo dalyką ir jo mokymo strategijas; naudojami mokymo metodai yra tinkami turiniui.

Pageidaujami požymiai? OFSTED
Mokymas gerai atitinka mokinių poreikius ir patenkina didžiąją jų dalį. Mokytoja(s) dažnai drąsina ir giria mokinius. Turimi ištekliai (laikas, personalas etc.) naudojami gerai. Vertinimas reguliarus ir skatina pažangą – dauguma mokinių žino, ką turi daryti, kad tobulėtų

Pageidaujami požymiai? A.Helmke
vadovavimas klasei (klasės valdymas); aiškumas (akustinis, kalbinis, turinio, dalykinis) ir struktūruotumas; išmokimo suvienodinimas ir užtikrinimas; skatinimas veikti; motyvacijos kūrimas; mokymąsi skatinanti aplinka; orientavimasis į mokinius (asmenybes, savijautą); orientavimasis į kompetencijas (pageidaujamus pasiekimus); mokinių įvairovės paisymas (ugdymo diferencijavimas); pasiūlos (mokymo(si) metodų) įvairovė.

Mokymo(si) modeliai pagal tikslus
Informacijos perdirbimo modeliai Socialinio ugdymo modeliai Asmenybės ugdymo modeliai Elgesio ugdymo modeliai

Kaip susipainiojome pamokos tiksluose ir uždaviniuose
Ir kaip visa tai išnarplioti

Angliški terminai ir jų vertimai
Sąvoka Aprašymas Anglų klb. siekis plačiausia mokytojo pastangų kryptis, idealistinis veiklos tikslas (pvz., išugdyti asmenybę, kuri...) aim bendrasis tikslas abstraktus, ilgalaikis, labai apibendrintas tikslas (pvz., išmok(y)ti kritiškai mąstyti) goal uždavinys/ konkretusis tikslas konkrečiai apibrėžiamas, pasiekiamas ir pamatuojamas tikslas (pvz., išmok(y)ti pagrįsti savo teiginius) objective taikinys labai aiškus, konkretus, apibrėžtas tikslas (pvz., pasiekti, kad 2/3 mokinių per šį mėnesį išmoktų pagrįsti savo teiginius) target užduotis veiksmų sekos dalis; konkretus darbas (pvz., įvertinti teksto autoriaus teiginių pagrįstumą) task

Tikslų ir uždavinių ryšys pagal G.Petty
(general objective) (aim) (specifik objective) Šaltinis: Geoff Petty „Šiuolaikinis mokymas“: Vilnius 2006

Lietuvių kalbai patogesnė adaptacija
TIKSLAS TRUMPALAIKIS TIKSLAS Pamokos UŽDAVINYS Tikslas - lyg kompaso rodyklė, rodanti pagrindinę kryptį, kuria mokytojas nori eiti. Todėl jie būtini, bet nėra konkretūs, kad padėtų mokytojui parinkti užduotį ar įvertin ti, ko mokiniai išmoko. Nėra jokių taisyklių, kaip reikėtų apsibrėžti tikslus ar kaip juos tiksliai užrašyti, tačiau visi sutinka, kad tikslai tiesiog gyvybiškai svarbūs. Tikslai gali būti išdėstyti bendrosiose programose, egzaminų programose ar nustatyti steigėjo. Tikslai nurodo kryptį, bet nepaaiškina, kaip pasiekti, o ir nepraneša, kad jau esate ten, kur norėjote būti. Taigi ketinimus reikėtų apsibrėžti smulkiau nurodant konkrečius mokymosi uždavinius. Tai patikrinami teiginiai, apibūdinantys, ko ketinate išmokyti mokinius. Pavyzdžiui “Mokiniai turi mokėti vieną skaičių išreikšti kito procentine dalimi”, “Mokiniai turi mokėti rašyti formules naudojantis programa MS Excel” ir pan. Formuluoti uždavinius iš mokinio pozicijų daug geriau nei iš mokytojo, t.y. “Išmokyti mokinius....”, nes išsikeltus tikslus pasieksime net ir tada, kai mokiniai liks nieko neišmokę. Labai svarbu dėmesį perkelti nuo mokymo link mokymosi. Svarbiausia tai, kad uždaviniai tiksliai apibrėžia mokinio veiklą, kurią galima stebėti, sutelkia dėmesį į tai, ką mokinys po tokio mokymo gebės atlikti, ir mažiau dėmesio skiria tam, ką daro mokytojas. © J. Navickaitė, S. Vaičekauskienė

Klausimai Kurie iš jų turi būti pasakomi mokiniams pamokos pradžioje, kad jie mokytųsi sąmoningai? Kokio amžiaus mokiniams? Kokių dalykų/tipų pamokose? Visose? Sąvoka Aprašymas Anglų klb. siekis plačiausia mokytojo pastangų kryptis, idealistinis veiklos tikslas aim bendrasis tikslas abstraktus, ilgalaikis, labai apibendrintas tikslas goal uždavinys/ konkretusis tikslas konkrečiai apibrėžiamas, pasiekiamas ir pamatuojamas tikslas objective taikinys labai aiškus, konkretus, apibrėžtas tikslas target užduotis veiksmų sekos dalis; konkretus darbas task

Pamokos plano pavyzdys
Dalykas………………………………………………………………………………. Pamokos tema………………………………………………………………………………….. Mokymosi uždaviniai (rezultatai)…………………………………………………………………………… ………………………………………………………………………………………… Klasės pasirengimo lygis: Puikus Vidutiniškas Nepakankamas Mokinių motyvacija…………………………………………………………………………… Mokomoji veikla: Klausimai (iš visų 6 pažinimo lygmenų): Taikymas: Aktyvaus mokymosi metodai: Tarpiniai apžvalginiai klausimai: Įvertinimas (ar tinkamai iškelti uždaviniai):

MOKYMOSI UŽDAVINIAI Mokymosi uždavinių komponentai:
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, - svarbiausias ketinimas); kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas); kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (su kokiu standartu lyginti sėkmę).

MOKYMOSI UŽDAVINIŲ BRUOŽAI
Turi būti nustatyti konkretūs laukiami rezultatai; Konkretumas; Aiškumas ir glaustumas; Jie turi būti išmatuojami; Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas (vartokite žodžius išreiškiančius veiksmus) ; Turi būti pastebimi.

MOKINIŲ PASIRENGIMAS Pasirengimas – tai mokinių gebėjimas ir noras:
dalyko žinios (patyrimas); proceso patyrimas; noras dalyvauti; noras išbandyti naujus dalykus; kompetencija; noras imtis atsakomybės.

PASIRENGIMO LYGIAI: Gebantis ir norintis - PUIKUS
Gebantis, bet nenorintis - VIDUTINIŠKAS Negebantis, bet norintis - VIDUTINIŠKAS Negebantis ir nenorintis - NEPAKANKAMAS

Dr. Joyce Epstein išskiria tokius veiksmingiausius tėvų ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo būdus:
Tėvystė. Tėvus reikia ugdyti. Jeigu randate gerą straipsnį – siųskite. Jeigu žinote apie įdomų renginį – informuokite. Jeigu perskaitote vertingą knygą – pasidalinkite tuo, ką perskaitėte. Įvairūs informaciniai seminarai tėvams – lobių lobis. Jeigu savo ugdymo įstaigoje šviečiate tėvus – tai yra didžiulė pridėtinė vertė. Komunikacija. Bent kartą per metus susitikite su kiekviena šeima individualiai: informuokite tėvus apie naujienas, naudokitės el. paštu, reguliariai rašykite tėvams laiškus apie tai, ką vaikai veikia ugdymo įstaigoje. Savanorystė. Kuo labiau įtraukite tėvus į savanorystę ugdymo įstaigoje. Žinau, mes neturime tokios tradicijos – Lietuvoje labiau įprasta, kad tėvai ateina į šventes, o ne organizuoja jas. Ar ne? Jeigu jau organizuoja, tai geriausiu atveju talką. Kita vertus, niekas nedraudžia pradėti tokios tradicijos, ar ne?

Dr. Epstein rašo apie savanorystę klasėje ar grupėje taip: drožti pieštukus, lydėti į išvykas, paruošti ugdymo priemones, išplauti žaislus, skaityti vaikams pasaką, kai pedagogas individualiai dirba su pagalbos reikalaujančiu vaiku ir t.t.; apie savanorystę biure: organizuoti šventes, darželio ar mokyklos dekoravimą, labdaros akcijas;padėti susitvarkyti dokumentus visokiose instancijose ir t.t. Žodžiu, būdų yra begalė – neabejoju, kad kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra papildomų rankų porų poreikis. Reikia tik noro savanoriauti. Ugdymo įstaigos tęstinumas namuose. Ugdymo įstaiga suteikia informaciją, kaip tėvai gali papildyti tai, kas vyksta grupėje ar klasėje, ir tėvai tą daro. Geriausias būdas – supažindinti su amžiaus tarpsnių ypatumais, dalintis ugdymo planais su tėvais, drauge iškelti konkretaus vaiko ugdymo(si) tikslus.

Sprendimų priėmimas. Aktyviai dalyvaukite
Sprendimų priėmimas. Aktyviai dalyvaukite. Žinoma, tvarkos nepakeisite, bet šį tą tikrai galite. Dalyvavimas turi būti protingas: jeigu dalyvaujate tik todėl, kad prastumtumėte tai, kas yra aktualu tik jums, produktyvumo nesitikėkite. Pavyzdžiui, jeigu darželis dirba pagal etnoprogramą, tai abejoju, ar staiga taps sveikuoliškas, nes to jūs pageidaujate. Aktyvus miesto bendruomenės įtraukimas. Siekiamybė – kad įsitrauktų į ugdymo įstaigos veiklą ne tik tėvai, bet ir visuomenė: noriai ateitų papasakoti, pasidalinti mintimis, kaip geriau būtų darželiui ar mokyklai.

Tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą tipai
Įtraukimo tipai Apraiškos Mokyklos pagalba tėvams tobulinant vaikų ugdymo įgūdžius Padeda tėvams pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulina tėvystės įgūdžius, informuoja, kaip reikia sudaryti mokymosi sąlygas namuose. Padėdami tėvams pedagogai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaikų auginimo tikslus. Mokykla gali tikslingiau organizuoti seminarus įvairiomis aktualiomis temomis tėvams. Mokyklos ir tėvų bendravimas Abipusis bendravimas suteikia tėvams informacijos apie vaikų pažangą ir įtraukia tėvus į mokinių mokymo ir mokymosi procesus. Tai tėvų, mokinių, mokytojų susirinkimai, mokyklos direktoriaus organizuojami pusryčiai tėvams, kurių metu aptariamos įvairios aktualios temos ir pan.

Tėvų savanoriška veikla mokykloje Mokyklos veikla, kuri skatina tėvų savanorišką pagalbą mokiniams mokykloje, tėvų mokymas, kaip tą veiklą atlikti: tėvų pokalbiai mokiniams apie profesijos rinkimąsi, mokymas vadovauti, būti mokinių kuratoriais ir kt. Tėvų įtraukimas į pagalbą savo vaikams namuose Mokyklos veikla, skirta mokiniams ir jų tėvams. Ši tėvų veikla siejama su mokymo programos turiniu, mokinių darbais klasėje pamokų metu. Tėvams formuluojamos pagalbos jų vaikams gairės, ypač tais atvejais, kai mokiniams reikalinga papildoma pagalba.

Tėvų įtraukimas į sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniu Mokyklos veikla, suteikianti teisę tėvams dalyvauti priimant sprendimus mokyklos valdyme: balsavimo teisė svarstant mokyklos viziją, misiją, mokyklos veiklos sritis, kurios svarbios tėvams ir jų vaikams, tėvų dalyvavimas mokyklos komitetų veikloje. Tėvų įtraukimas į bendradarbiavimą su bendruomene Tėvų dalyvavimas bendradarbiaujant su kultūrinėmis, pilietinėmis, religinėmis organizacijomis, vyresnio amžiaus gyventojų grupėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir t. t. Tai apima veiklas, kurios didina tėvų ir mokinių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą.

Mokyklos veikla grindžiamo ir bendruomeniškumu grindžiamo tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą modelių palyginimas Tradicinis mokyklos veikla grįstas modelis Bendruomeniškumu grįstas modelis Orientuojamasi į veiklą Orientuojamasi į tarpusavio santykius Pavieniai tėvai Tėvai – bendruomenės / kolektyvo nariai Tėvai veikia pagal mokyklos pasiūlytą darbotvarkę Tėvai – lyderiai ir bendradarbiaujantieji – kuria bendrą darbotvarkę Seminarai, kuriuose pateikiama informacija Tėvų lyderystės ugdymas ir asmeninio augimo skatinimas Vienakryptė komunikacija (mokykla – tėvams) Abipusis dalijimasis bendradarbiavimo galia

Ugdymo plėtotės centras

Similar presentations

Presentation on theme: "Ugdymo plėtotės centras"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

Ugdymo plėtotės centras

Similar presentations

Presentation on theme: "Ugdymo plėtotės centras"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback