1. SAUGUS
IR DRAUGIŠKAS
INTERNETE
TĖVAMS

2. APIE INTERNETĄ - SKAIČIAIS
422 mln. užklausų kasdien
50 mln. Europoje
Kas yra internetas ir ką jis mums reiškia?
BENDRAVIMĄ. Populiariame socialiniame tinkle Facebook užsiregistravę daugiau nei 200 mln. planetos gyventojų.
INFORMACIJOS PAIEŠKĄ. Kasdien per populiarią paieškos sistemą Google pateikiama 422 mln. informacijos užklausų.
SUSIRAŠINĖJIMĄ IR LAIŠKUS. Per dieną išsiunčiama apie 247 milijardus elektroninių žinučių, iš kurių net 80 proc. yra nepageidaujamų laiškų, vadinamojo spam‘o.
GALIMYBĘ DALINTIS VAIZDAIS. Daugiau 70 milijonų vaizdo įrašų buvo paskelbta populiarioje vaizdų svetainėje Youtube.com
GALIMYBĘ NAUDOTIS ĮVAIRIOMIS PASLAUGOMIS, PAVYZDŽIUI, BANKŲ. Europoje daugiau nei 50 milijonų žmonių naudojasi interneto bankininkyste.
O įdomiausia tai, kad užklausų, peržiūrų, puslapių ir blogų internete vis daugėjo dėl to, kad daugėja ir pačių interneto vartotojų.
2010 metais visame pasaulyje internetu naudojosi beveik 2 milijardai žmonių! Ir šis skaičius kiekvienais metais vis didėja.
Informacijos šaltinis:
200 mln. anketų
247 mlrd. kasdien
70 mln. įrašų

3. AR INTERNETE GALI KILTI PAVOJŲ
AR INTERNETE GALI KILTI PAVOJŲ?! ...juk esu saugioje vietoje – namuose, bibliotekoje!
Internete naršo beveik 2 milijardai planetos gyventojų, bet mes jaučiamės saugiai, nes su kitais naršytojais susiduriame tik elektroninėje erdvėje, jų nematome ir neturime jokio fizinio kontakto.
Išties, ar gali internete grėsti pavojai, jei naršome sėdėdami jaukioje bibliotekoje ar namuose? Ar gali mus internetas apiplėšti, įskaudinti, pažeminti? Ko gero, ne. Ar gali tą padaryti kiti žmonės besinaudojantys internetu? Galbūt.

4. O GAL BAISU NAUDOTIS INTERNETU
O GAL BAISU NAUDOTIS INTERNETU? …nes tai atrodo nesuprantama ir dėl to pavojinga? Tam, kad internete nekiltų pavojų, reikia elgtis ATSARGIAI!
Internete taip pat galioja paprastos atsargumo taisyklės, kurių laikantis naršyti, bendrauti, pirkti ar parduoti bus kur kas saugiau. Itin svarbu šias taisykles paaiškinti vaikams – nors atrodo, kad jie gerai išmano naujausias technologijas ir žino, kaip naudotis kompiuteriu, tačiau dažnai neturi pakankamai gyvenimiškos patirties, bet apsčiai – smalsumo ir veržlumo. Būtent todėl jų saugumu turi pasirūpinti tėvai ir, svarbiausia, ne drausdami naudotis šiomis technologijomis, o kalbėdami ir aiškindami.
Tam, kad internete nekiltų pavojų – išmokime elgtis atsargiai patys ir to išmokykime savo vaikus!

5. KĄ REIŠKIA ATSARGIAI. Saugoti asmeninę informaciją
KĄ REIŠKIA ATSARGIAI? *Saugoti asmeninę informaciją *Rūpintis vaikų saugumu *Rūpintis kompiuterio saugumu
Visa mokymų medžiaga yra suskirstyta į tris pagrindines dalis – asmeninės informacijos, vaikų ir kompiuterio saugumas.
Pirmojoje dalyje sužinosite, kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis, kad jie nepatektų piktavaliams į rankas: kalbėsime apie komentavimą internete; apie tai, kokią informaciją saugu atskleisti, kaip saugiai naudotis elektroninėmis paslaugomis ir kaip saugiai baigti darbą kompiuteriu.
Antrojoje dalyje aptarsime, kokie pavojai gali grėsti vaikams naudojantis internetu: kaip elgtis susidūrus su nepažįstamais žmonėmis virtualioje erdvėje; ką daryti, kai vaikai ieško netinkamo turinio, kenčia nuo elektroninių patyčių ar nebegali atsiplėšti nuo interneto.
O susipažinę su trečiojoje dalyje pateikiama medžiaga išmoksite, kaip apsaugoti savo kompiuterį nuo gedimų ir virusų atakų.

6. INTERNETE BŪKIME KULTŪRINGI PASVARSTYKIM:
INTERNETE BŪKIME KULTŪRINGI PASVARSTYKIM: *Kokius komentarus laikote nekorektiškais, netinkamais? *Ką, jūsų nuomone, galima padaryti, internete radus netinkamą komentarą apie save, savo šeimą?
Pažiūrėkime video reportažą.
Padiskutuokime skaidrėje pateiktais klausimais.
Interneto kultūra - paprastos mandagumo, pagarbos kitam žmogui, kitai tautai, rasei ar religijai nuostatos. Jų paprastai laikomės ir bendraudami su žmonėmis akis į akį. Tačiau kartais anonimiškumas internete taip užburia, kad sau leidžiame per daug, pamiršdami apie galimas pasekmes ar net jų nesuprasdami.
Iš tiesų internetu besinaudojantis asmuo gali būti nustatytas pagal kompiuterio IP adresą, kurį suteikia interneto ryšį teikiančios bendrovės. Reikalui esant, būtent į interneto tiekėjus kreipiasi policija tam, kad identifikuotų įstatymus pažeidžiantį komentarą parašiusį žmogų. O jei kiti vartotojai komentaruose Jus pažemino, įžeidė Jūsų garbę ir orumą – taip pat galite kreiptis į policiją.

7. SAUGOME ASMENINĘ INFORMACIJĄ (IR TO MOKOME VAIKUS)
Įsivaizduokite: išvykstate atostogų ir ant buto durų paliekate pranešimą – „Išvykau atostogauti, grįšiu po dviejų savaičių. Raktas nuo buto po kilimėliu“. Arba – gatvėje sutiktas nepažįstamas žmogus Jums praneša, kad laimėjote milijoną litų ir Jums tereikia pasakyti savo vardą, pavardę, adresą, asmens kodą, sąskaitos numerį ir ši suma bus pervesta į Jūsų sąskaitą. Šios situacijos realybėje atrodytų mažų mažiausiai keistos, tiesa? Ir nuo tokių pasiūlymų bėgtumėt kuo toliau bei šimtąjį kartą pakartotumėt savo atžaloms, ką apie juos manote.

8. KAS VIEŠAI INTERNETE NESKELBTINA. Vardas, pavardė
KAS VIEŠAI INTERNETE NESKELBTINA? *Vardas, pavardė *Asmens kodas ir dokumentų numeriai *Adresas, telefonas *Darbovietė ar mokymo įstaiga *Pajamos ir kita finansinė informacija *Atostogų laikas, planai, kita su išvykimu iš gyvenamosios vietos susijusi informacija *Prisijungimo kodai, slaptažodžiai, kiti kodai
Šioje skaidrėje įvardinta asmeninė informacija, kurios viešai skelbti internete negalima. Jei saugosime savo asmeninę informaciją ir jos be reikalo internete neviešinsime, būsime kur kas saugesni.
Ką reiškia skelbti viešai? – nesakyti jos bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, neskelbti forumuose ar kitose viešose interneto vietose, pagalvoti prieš nurodant šiuos duomenis įvairiose registracijos anketose. Kai kada registruojantis šių duomenų gali prireikti – todėl šioje medžiagoje nemažai vietos bus skiriama būtent šios informacijos saugumui.
Juodai paryškintos informacijos griežtai negalima ne tik viešinti, bet ir nurodyti jokiose anketose ar tikslinti el. laiškuose. Šios informacijos el.paštu ar anketose neprašys jokios oficialios institucijos, todėl tokius prašymus iškart trinkite lauk, nepildykite jokių svetainėse ar iššokančiuose languose pateikiamų anketų. Tai yra griežtai Jūsų asmeninė informacija ir jos geriau nesakyti net savo artimiesiems ir ją suvesti tik tose svetainėse, kuriose esate prisiregistravęs ir tik specialiai tam skirtuose laukeliuose.
Kitos asmeninės informacijos internete gali prisireikti, pavyzdžiui, registruojantis įvairiose bendravimo svetainėse ar norint gauti paslaugas internetu. Toliau aptarsime, kaip tą daryti saugiai. Apie šiuos dalykus svarbu pasikalbėti su vaikais prieš jiems pradedant naršyti savarankiškai.

9. REGISTRUOJAMĖS IR BENDRAUJAME
Pavojus neapdairiai atskleisti per daug asmeninės informacijos kyla registruojantis bei bendraujant internete.
Socialiniai tinklapiai, įvairios pažinčių svetainės yra itin populiarūs, ypač tarp vaikų ir paauglių, todėl geriau žinoti, kaip saugiai registruotis ir bendrauti juose bei pamokyti savo atžalas.

10. REGISTRUOJAMĖS: TIK BŪTINI DUOMENYS
REGISTRUOJAMĖS: ar tikrai yra būtina nurodyti visus šioje svetainėje prašomus duomenis? Kurių duomenų nurodyti nebūtina? Kodėl geriau to nedaryti?
Kai kuriuos asmeninius duomenis (vardą, pavardę, telefoną ir pan.) gali būti prašoma nurodyti registruojantis internete. Tačiau visuomet įvertinkite, ar būtina visada nurodyti tikrus savo duomenis. Pavyzdžiui, registruojantis socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse ar pan., nebūtina nurodyti tikros asmeninės informacijos.
Parodome registracijos anketą – joje reikalaujama įrašyti vardą, pavardę, gimimo datą. Registruojantis galima nurodyti tiek tikrus, tiek netikrus duomenis (pvz., slapyvardį).
Parodome registracijos anketą kaip svetainės, kurioje reikalaujama daug ir išsamių asmens duomenų. Rodant šį pavyzdį svarbu pabrėžti, kad nėra būtina nurodyti tikrų duomenų tokio pobūdžio svetainėse. Šioje svetainėje registracija vykdoma dviem etapais. Kairiajame kampe spaudžiame “Registruotis”, patenkame į pirminės registracijos puslapį. Čia susikuriame vartotojo vardą ir slaptažodį. Pabrėžiame, kad tokiais atvejais geriau nurodyti tokį el.pašto adresą, kuriame nesimato Jūsų vardo ir pavardės. Tokią pašto dėžutę pravartu turėti visoms registracijoms.
Atkreipiame dėmesį į varnelę, kuri yra padėta prie sakinio “Aš sutinku su Taisyklėmis...”. Pabrėžiame, kad būtina perskaityti taisykles prieš spaudžiant “Sutinku”. Atkreipiame dėmesį į tai, kad prie sakinio dėl asmens duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais automatiškai padedama varnelė, tačiau būtina paskaityti su kuo sutinkame prieš patvirtindami.
Patekę į antrąjį registracijos lapą, paaiškiname, kad svetainė prašo daug ir įvairios informacijos, tačiau nebūtina nurodyti tikrų duomenų. Bus saugiau, jei vartotojas nurodys ne tikrus duomenis, o išgalvotus.

11. TIK DRAUGAMS! PRIVATUMAS – INFORMACIJĄ RODOME TIK DRAUGAMS.
...bendraujate su draugais, kuriuos pažįstate realybėje
Kai internete bendraujate su draugais, kuriuos pažįstate realybėje ir kurie apie Jus žino pakankamai daug asmeninių dalykų, didelio pavojaus nekils, jei jiems pasakysite, kada ir kur išvykstate atostogauti ar kitą asmeninio pobūdžio informaciją. Bendraudami su draugu internete įsitikinkite, kad jis iš tiesų yra tas žmogus, kurį pažįstate!
Jei bendraujate socialiniuose tinkluose ir skelbiamą informaciją mato iš karto visi jūsų draugai, svarbu įsitikinti, kad tai nepatenka į viešumą t.y. nėra prieinama visiems interneto vartotojams. Todėl labai svarbu, užsiregistravus svetainėje, pasirinkti tinkamus privatumo nustatymus. Internete parodome, kaip pasirinkti privatumo nustatymus Facebook. Prisiregistruojame Facebook  Nustatymai  Profilio informacija  Tik draugams.
Jei nepažįstame visų profilio draugų realybėje, tuomet nesidaliname jokia asmenine informacija. Tos pačios taisyklės reikia laikytis, jei svetainė neleidžia pasirinkti tinkamų privatumo nustatymų. Parodome ir privatumo nustatymus.

12. NEPAŽĮSTAMIEMS NEPASAKOJAME!
...bendraujate su internetiniais draugais
Kai bendraujate su internetiniais draugais, kurių realybėje nepažįstate, reikia būti itin budresniems, ypač, jei pastebite jų bandymus sužinoti Jūsų asmeninę informaciją.
Nesakykite šios informacijos pokalbio internete metu nepažįstamam žmogui net jei bendraujate ne pirmą kartą! Saugoti asmeninę informaciją turi ir vaikai – paaiškinkite jiems, kodėl nepažįstamiems žmonėms negalima sakyti šių dalykų.
Atminkite, kad su internetiniais pažįstamais galite kalbėti apie savo pomėgius, naujai perskaitytas knygas ar žiūrėtus filmus, gėlių auginimą ar namų remontą, savo jausmus, tačiau pasistenkite neatskleisti tokios informacijos, kuri leistų nustatyti, kas Jūs esate, kur gyvenate, kiek uždirbate, kiek turite vaikų ir pan

13. RODOME TIK TINKAMAS NUOTRAUKAS!
Ką reiškia tinkama nuotrauka? – tai tokia nuotrauka, kurioje nėra atskleidžiama per daug asmeninės informacijos (nematyti, kur ir kaip žmogus gyvena, kuo jis vardu ir pavarde ir pan.), kuri nėra provokuojanti, nerodo žmogaus nepatogioje padėtyje. Skelbiant netinkamas nuotraukas internete kyla patyčių pavojus, taip pat ieškant darbo būsimasis darbdavys visada gali patikrinti, kokia informacija apie žmogų yra internete. Kaip manote, ar mergaitė, kurios nuotrauka dešinėje, galėtų ją parodyti savo tėvams, mokytojams, klasės draugams?
Tarp paauglių provokuojančias nuotraukas skelbti tampa vis populiariau. Aptarkite su savo atžala tokių nuotraukų viešinimo pavojų. Provokuojančios ir nepadoraus turinio nuotraukos gali sudaryti klaidingą įspūdį, atkreipti priekabiautojų dėmesį ir paskatinti juos netinkamam elgesiui su vaiku. Neapgalvotai paskelbta nuotrauka gali sukelti patyčių pavojų mokykloje. Kažkada neapdairiai paskelbta nuotrauka vėliau jaunam žmogui gali sukliudyti ir įsidarbinti.
Todėl prieš skelbiant nuotraukas internete vertėtų pamąstyti, ar kiekviena konkreti nuotrauka tinka viešam rodymui. Paklauskite savęs:
 Ar nuotrauka, kurią planuojate skelbti, nėra provokuojanti ir nepadoraus turinio?
Ar ji nevaizduoja Jūsų ar kito žmogaus nepatogioje, kvailoje, gėdingoje situacijoje?
Siekdami apsaugoti savo atžalą nuo netinkamų nuotraukų, aptarkite:
kokias nuotraukas galima rodyti viešai, o kokias vertėtų pasilikti tik sau;
ar nuotrauka, kurią vaikas planuoja skelbti, galėtų būti paskelbta kitoje viešoje vietoje, pavyzdžiui, mokyklos skelbimų lentoje?
Atminkite – kiekviena elektroninėje erdvėje atsidūrusi nuotrauka tampa vieša! Jos platinimo nuotrauką paskelbęs žmogus negali kontroliuoti!

14. ELEKTRONINĖS PASLAUGOS
Internete galime gauti ir daug naudingų paslaugų. Tokios interneto svetainės, kuriose teikiamos paslaugos susijusios su mokėjimais, registruojantis prašo daugiau asmens duomenų. Juos nurodyti būtina norint gauti šias paslaugas, tačiau būtina atkreipti dėmesį į saugumą.

15. ELEKTRONINĖS PARDUOTUVĖS
Parodome (žr. mokymų medžiagoje) – kontaktinę informaciją, prekių pristatymo ir garantijos nuostatus.
Parodome SSL sertifikato spynelę bei atkreipiame dėmesį į saugią tinklapio dalį.

16. ELEKTRONINĖ BANKININKYSTĖ SLAPTAŽODŽIAI YRA SLAPTI
ELEKTRONINĖ BANKININKYSTĖ SLAPTAŽODŽIAI YRA SLAPTI! *Neatskleiskite jų niekam *Neužsirašykite užrašų knygelėse *Pasiimkite juos nueidami nuo viešos interneto prieigos BANKAS ASMENINIŲ DUOMENŲ INTERNETE NEPRAŠO! SAUGOKITE NE TIK SLAPTAŽODŽIUS, BET IR KORTELĘ!
Norint naudotis el. bankininkystės paslauga pirmiausia reikia nuvykti į banką, pasirašyti sutartį ir gauti prisijungimo duomenis. Bankas niekada neprašys pateikti asmeninių duomenų internete, o norėdami pasinaudoti paslaugomis jungsitės tik su banko duotais prisijungimo vardu ir kodais. Banko suteiktą slaptažodį tik pradėję naudotis el. bankininkyste pakeiskite savo sugalvotu.
Tam, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis būtų saugu naudotis, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
Jūs esate tikroje paslaugų teikėjo svetainėje (patikrinkite, ar internetinis adresas sutampa su pasirašytoje sutartyje nurodytu adresu). Internetiniai sukčiai gali sukurti svetainę, kurios išvaizda labai panaši į Jūsų banko, tačiau adresas nesutampa (pavyzdžiui, vietoj nurodoma Atidžiai patikrinkite adresą, ypač jei į svetainę patekote ne surinkęs jos adresą laukelyje, o spustelėjęs nuorodą.
Niekuomet ir niekam – nei artimiesiems, nei savo bankininkui – nei žodžiu, nei telefonu, nei el. paštu neatskleiskite savo el. bankininkystės prisijungimo kodų ir slaptažodžių. Jokiu būdu neužsirašykite slaptažodžių užrašų knygelėse. Ši informacija turi būti griežtai saugoma – tik taip galite būti tikras, kad niekas kitas, išskyrus Jus, neprisijungs prie Jūsų sąskaitos.
Jokiu būdu prie viešos interneto prieigos nepalikite banko kortelių, kodų generatoriaus, ant lapelių užrašytų PIN kodų ar kitų prisijungimo duomenų! Naudodamiesi elektronine bankininkyste ar kitomis su finansinėmis operacijomis susijusiomis paslaugomis (pvz., pirkdami internete), neprašykite pašalinių žmonių pagalbos ir nesuteikite jiems savo prisijungimo duomenų. Jei nežinote, kaip naudotis norimomis paslaugomis, užsirašykite į mokymus savo bibliotekoje!
Naudodamiesi elektronine bankininkyste ar kitomis su finansinėmis operacijomis susijusiomis paslaugomis (pvz., pirkdami internete), neprašykite pašalinių žmonių pagalbos ir nesuteikite jiems savo prisijungimo duomenų. Jei nežinote, kaip naudotis norimomis paslaugomis, užsirašykite į mokymus savo bibliotekoje!

17. ELEKTRONINIAI SUKČIAI. NE
ELEKTRONINIAI SUKČIAI *NE!tikiu - lengvais laimėjimais ir įspūdingu uždarbiu *NE!reaguoju į prašymus patikslinti asmeninę informaciją *NE!sakau niekam jokių slaptažodžių ar prisijungimo kodų! *Sulaukęs įtartinų klausimų ar prašymų, skambinu paslaugų teikėjams (bankui, parduotuvei ir pan.)
Asmeninę informaciją, slaptažodžius ar prisijungimo kodus nuolat bando išvilioti ir internete veikiantys sukčiai – kaip neužkibti ant jų kabliuko?
Šią informaciją jie gali panaudoti norėdami, pavyzdžiui, Jus apvogti ar Jūsų vardu pasiimti paskolą. Tam, kad per neatsargumą nepakliūtume į jų paspęstas pinkles, reikia žinoti, kokiais būdais nusikaltėliai veikia ir ko reiktų saugotis.
Naršant internete, reklaminiuose laukuose, šalia pagrindinės informacijos, atsiranda pranešimų, siūlančių laimėti įspūdingas pinigų sumas, užsidirbti pinigų ar pan. Taip pat galime gauti panašaus turinio elektroninių laiškų. Dažnai pasitaiko laiškai iš Afrikos šalies, kuriuose prašoma pateikti sąskaitos numerį, į kurią neva bus pervesta įspūdinga pinigų suma. Jei atsakysite į tokius laiškus ir pateiksite savo duomenis, Jūsų sąskaita gali būti ištuštinta arba per ją atliekamos stambaus masto pinigų plovimo operacijos, už kurias būsite atsakingi Jūs patys. Taip pat atidarinėdami tokius laiškus, galite savo kompiuterį užkrėsti virusais.
Būna, kad elektroniniu paštu ar iššokančiuose languose gausite prašymus patikslinti asmens duomenis. Tokiais prašymais niekada netikėkite, nes paslaugų teikėjai (pvz., bankas) tuos duomenis jau turi ir niekada neprašys jų tikslinti elektroniniu paštu ar telefonu. Kiti paslaugų teikėjai taip pat niekada nesiunčia tokio pobūdžio prašymų – todėl juos trinkite lauk ir jokiu būdu nepateikite jokių duomenų.
Itin svarbu įsidėmėti, kad visi prisijungimo kodai, slaptažodžiai, PIN kodai yra Jūsų asmeninė informacija, kurios niekas neturi teisės žinoti ar net klausti.

18. TINKAMAI BAIGIAME DARBĄ INTERNETU. Uždarome visų tinklapių langus
TINKAMAI BAIGIAME DARBĄ INTERNETU *Uždarome visų tinklapių langus! *Spaudžiame ikonėlę „Baigti darbą”!
Tam, kad asmeninė informacija netyčia nepatektų kitiems žmonėms į rankas, būtina saugiai užbaigti darbą kompiuteriu. Aiškindami šią dalį, parodome tai pavyzdžiais internete.
Uždarome visų svetainių langus – tam, kad kiti vartotojai negalėtų sužinoti, kokiose svetainėse naršome, kokios informacijos ieškome ir pan.
Jei naudojamės vieša interneto prieiga, spaudžiame ikonėlę “Baigiu darbą”.

19. NEIŠSAUGOME!
Neišsaugome prisijungimo vardo ir slaptažodžio. Parodome pavyzdžius internete: Facebook.com ir Google.com
Paaiškiname, kodėl nereikia išsaugoti šios informacijos: kiti vartotojai galės prisijungti prie Jūsų el.pašto ar profilio ir
- skaityti Jūsų informaciją;
- modifikuoti Jūsų prisijungimo duomenis (pakeisti slaptažodžius);
- pakeisti saugumo ir publikavimo nuostatas (rodyti visiems);
- ištrinti Jūsų nuotraukas, laiškus ir pan.

20. ATSIJUNGIAME (BAIGIAME DARBĄ)!
Nepamirškite išeiti iš sistemos saugiai. Akcentuokime, kad kiekviena prijungimo sistema turi savo atsijungimo mygtuką, kuris būtinai turi būti panaudojamas, išeinant iš sistemos. Kompiuteris įsimena dažniausiai naudojamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius ir gali automatiškai atidaryti paskutinio naudotojo duomenis.

21. Paprašykite, jog dalyviai atkreiptų dėmesį, kaip reikia “baigti darbą”, t.y. atsijungti nuo sistemos pasinaudojus pvz.: banko paslaugomis.

22. RŪPINAMĖS VAIKŲ SAUGUMU
Kalbant apie vaikus ir jų naudojimąsi internetu svarbu žinoti, kokie specifiniai pavojai jiems gali kilti bei kaip nuo jų apsisaugoti.

23. INTERNETAS - ĮDOMUS PASAULIS
Šiuolaikinis pasaulis be interneto – neįsivaizduojamas. Vaikams ir paaugliams internetas – naujas pasaulis, plačių galimybių erdvė.
Kodėl vaikams patinka internetas?
Internetas atveria naujas galimybes
Pažinimas neturi ribų – gali naršyti, sužinoti, pamatyti, išgirsti
Gali susirasti naujų draugų, bendraminčių, susikurti savo tapatybę ir tapti tokiu, kokiu nori ir svajoji būti!
Gali bendrauti su draugais net ir būdamas namuose, savo kambaryje.

24. KOKIE PAVOJAI INTERNETE VAIKAMS. Virtualios pažintys
KOKIE PAVOJAI INTERNETE VAIKAMS? *Virtualios pažintys *Netinkamas turinys *Patyčios *Visą laiką – internete
Šioje skaidrėje yra rodomos pagrindinės grėsmės, kylančios vaikams internete.
Tai bendravimas su nepažįstamais žmonėmis internete – jiems vaikai neapdairiai gali atskleisti asmeninę informaciją ar net pasiryžta susitikti. Tačiau ne visi virtualūs draugai iš tiesų yra draugiški. Gali būti ir paaugliais apsimetusių ar savo ketinimus slepiančių suaugusiųjų, todėl labai svarbu su vaikais aptarti tokias situacijas ir nustatyti jiems elgesio taisykles. Šias taisykles būtina paaiškinti ir pagrįsti tam, kad vaikai jų laikytųsi.
Vaikai gali susidurti su šokiruojančiais, jų amžiui netinkamais vaizdais ar net prieš juos nukreiptomis patyčiomis – Jums, be abejo, kyla klausimas, kaip juos apsaugoti.
Taip pat kartais vaikai taip pasineria į virtualų pasaulį, kad be tėvų pagalbos nebegali iš jo ištrūkti!
Tam, kad galėtumėt su vaikais kalbėtis apie internetą ir mokyti juos saugiai naudotis, turite žinoti patys, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

25. VIRTUALIŲ PAŽINČIŲ ŽABANGAI Pasvarstykim:
VIRTUALIŲ PAŽINČIŲ ŽABANGAI Pasvarstykim: *Kodėl vaikai ima pasitikėti nepažįstamais žmonėmis? *Kaip elgiamasi norint užkariauti vaikų pasitikėjimą? *Kaip turėtų elgtis tėvai, kad jų vaikas nepakliūtų į pavojingas situacijas?
Pažiūrėkim video reportažą „Virtualių pažinčių žabangai“

26. STATISTIKA: BENDRAVIMAS SU NEPAŽĮSTAMAIS. 71 proc. gavo žinutes
STATISTIKA: BENDRAVIMAS SU NEPAŽĮSTAMAIS *71 proc. gavo žinutes *45 proc. buvo klausiami asmeninės informacijos *20 proc. buvo pateikta nepadorių pasiūlymų *14 proc. buvo kviečiami susitikti *Tik 3 proc. apie tai papasakojo suaugusiems ar atsakingoms institucijoms!
Tėvai dažnai nė nenumano, su kokiais pavojais internete susiduria jų vaikai. Šaltinis internete skelbiami paauglių apklausos rezultatai rodo, kad:
71% apklaustų paauglių tvirtino gavę žinutes iš nepažįstamų asmenų
45% paauglių sakė, kad nepažįstami žmonės klausė jų asmeninės informacijos.
20 % t.y. 1 iš metų paauglių gavo pasiūlymus užmegzti intymius santykius iš nepažįstamų žmonių
14% vaikų bandė susitikti su asmenimis, su kuriais susipažino internete
Tačiau klausiami, kaip reagavo, kai paskutinį kartą internetu su jais bandė susisiekti visiškai nepažįstami asmenys, tik 3% paauglių papasakojo apie tai suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms!
Šaltinis:
Tam, kad galėtume apsaugoti savo vaikus, turime su jais kalbėti apie naršymą, mokyti bendrauti internete, nustatyti taisykles, atsižvelgdami į savo vaikų amžių! Labai svarbu yra ne drausti, o kalbėtis su vaikais apie tai, kaip bendrauti saugiai, kokių pasiūlymų atsisakyti ir kokios informacijos neteikti. Draudimais nieko nelaimėsite, nes vaikai ims slėpti, o jūs net negalėsite apsaugoti nuo pavojų.

27. KĄ GALI TĖVAI. Mokyti bendrauti atsargiai, o ne drausti
KĄ GALI TĖVAI? *Mokyti bendrauti atsargiai, o ne drausti *Papasakoti apie netinkamą elgesį *Nustatyti taisykles *Susitarti, kad jų bus laikomasi *Padėti išspręsti problemas
Nepamirškite, kad būtent Jūs, tėvai, galite pamokyti savo vaikus, patarti jiems, nustatyti taisykles. Mes iš tiesų galime labai daug, ypač jei su vaiku kalbėsime apie galimai pavojingas situacijas, pasakosime apie netinkamą elgesį ir pasekmes, nustatysime taisykles ir susitarsime, kad jų bus laikomasi.
Nustatykite vaikams bendravimo internete taisykles ir kalbėkitės su jais, kodėl jų būtina laikytis.

28. ATSARGUS BENDRAVIMAS VAIKAMS IKI 10-12 METŲ
ATSARGUS BENDRAVIMAS VAIKAMS IKI METŲ *Kompiuteris – bendroje erdvėje. *Apibrėžti laiką. *Bendrauti tik su pažįstamais žmonėmis *Nekalbėti su nepažįstamu žmogumi *Apie tokius bandymus iškart pranešti tėvams
Pagalvokite, kokias aiškias ir suprantamas taisykles galite nustatyti savo vaikams dėl bendravimo internete.
Ko gero, pirmasis tėvų refleksas būtų uždrausti, neleisti, filtruoti. Pabrėžkite, kad kompiuteris ir internetas yra šiuolaikinė priemonė ir drausti vaikams ja naudotis tikrai neverta. Svarbiau yra ugdyti tinkamus naršymo ir bendravimo internete įgūdžius tam, kad vaikai būtų saugūs.
Svarbu vaikams paaiškinti, kas yra asmeninė informacija ir kodėl jos negalima viešai skelbti. Iš esmės kalbėdami su jais apie tokios informacijos viešinimą galite remtis tais patarimais, kuriuos duodate realybėje – pavyzdžiui, dėl bendravimo su nepažįstamais žmonėmis telefonu – nesakyti savo adreso, pavardės, kiek uždirba tėvai ir pan. Lygiai tokių pačių principų reikia laikytis ir bendraujant internete su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau yra ir tokios asmeninės informacijos, kurios neatskleistume net ir gerai pažįstamiems svetimiems žmonėms (pavyzdžiui, informacijos apie pajamas, įvairių prisijungimo kodų ir slaptažodžių, PIN kodų ir pan.), jos niekam negalima atskleisti ir internete (nei bendraujant, nei naršant).

29. ATSARGUS BENDRAVIMAS PAAUGLIAMS NUO 10-12 METŲ
ATSARGUS BENDRAVIMAS PAAUGLIAMS NUO METŲ *Jokios asmeninės informacijos nepažįstamiems *Iškart nutraukti pokalbį su nepažįstamu apie: *netinkamus dalykus, *netinkamų nuotraukų siuntimą *Susitikimai su nepažįstamais – tik viešose vietose *Susitikimai - lydint suaugusiam žmogui (tėvams ar pan.) *Nesiųsti netinkamų nuotraukų
Su paaugliais susitarti gali būti kiek sunkiau, nes jie turi daugiau paslapčių bei siekia susikurti savo asmeninę “teritoriją”. Vis dėlto tėvai turi susitarti su paaugliu dėl tam tikrų taisyklių. Taisyklės turi būti aiškios ir paprastos, jų laikymasis ar nesilaikymas turi būti aptariamas, už taisyklių laikymąsi paauglys turi būti skatinamas. Pavyzdžiui, bendravimo internete taisyklės paaugliui vaikui gali būti tokios, kaip nurodyta skaidrėje.

30. INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TURINYS

31. NETINKAMAS TURINYS – TAI. Aptarkite:
NETINKAMAS TURINYS – TAI... ? Aptarkite: *Koks turinys atrodytų netinkamas jums? Kodėl? *Kaip elgtumėtės pastebėję, kad jūsų vaikai lankosi netinkamo turinio puslapiuose?
Jei turite galimybę – atspausdinkite ir išdalinkite diskusiją apie netinkamą turinį. Jei ne – tuomet padiskutuokite šiais klausimais.

32. DRAUDŽIAMAS TURINYS. Pornografinis, pedofilinis
DRAUDŽIAMAS TURINYS *Pornografinis, pedofilinis *Kurstantis rasinę, tautinę neapykantą *Patyčios, kito asmens žeminimas
Netinkamas turinys gali būti draudžiamas – t.y. jo platinimas baudžiamas pagal galiojančius įstatymus.
Aptikus draudžiamą turinį būtina pranešti apie jį policijai arba

33. RIBOJAMAS TURINYS. Erotinio pobūdžio informacija
RIBOJAMAS TURINYS *Erotinio pobūdžio informacija *Psichinio ar fizinio smurto vaizdavimas *Sužaloto ar mirusio žmogaus kūno vaizdavimas *Informacija, sukelianti baimę ir siaubą
Paaiškinkite, kuo skiriasi draudžiamas ir ribojamas turinys.
Ribojamas turinys – informacija, kuri gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, tačiau iš esmės šis turinys nėra uždraustas suaugusiems.
Ribojamo turinio informacija negali būti skelbiama nepilnamečiams skirtose svetainėse.
Daugiau informacijos:
Kaip kovoti su ribojamu turiniu?

34. TURINIO FILTRAVIMO PROGRAMOS. We-Blocker (TechMission). B Gone
TURINIO FILTRAVIMO PROGRAMOS *We-Blocker (TechMission) *B Gone *Sentry Lite *File Sharing Sentinel *K9 Web Protection (Blue Coat) *Lietuviško turinio filtravimo programos –
Galite rinktis iš kelių nemokamų turinio filtravimo programų:
We-Blocker (TechMission) – gali blokuoti tūkstančius nepageidaujamų tinklalapių;
B Gone – leidžia blokuoti tinklalapius pagal raktinius žodžius, nepraleidžia iššokančių erotinių žinučių.
Sentry Lite – leidžia stebėti naršymo maršrutus, gali registruoti kiekvieną žinutę ar tinklalapį.
File Sharing Sentinel – blokuoja P2P programas
K9 Web Protection (Blue Coat) – gali dirbti su naujausiomis naršyklėmis.
Lietuviško turinio filtravimo programų parsisiųsti galima iš internetinės svetainės
Pademonstruokite, kaip parsisiųsti turinio filtravimo programą iš interneto.

35. KITOS PRIEMONĖS. Perkelkite kompiuterį į bendrą kambarį
KITOS PRIEMONĖS *Perkelkite kompiuterį į bendrą kambarį *Paaiškinkite, kokie puslapiai yra netinkami ir kodėl *Naršykite kartu *Parodykite įdomius puslapius *Bendraukite su kitais tėvais

36. KRAŠTUTINIS ATVEJIS? NEREKOMENDUOJAMA, BET GALITE PATIKRINTI
Kartais tėvams atrodo, kad jie gali tikrinti paauglį ir sekti, ką jis veikia internete. Tai padaryti itin paprasta (parodoma / Parankiniai / Retrospektyva / Šiandien), tačiau tokiais veiksmais sukelsite tik priešiškumą ir nepasitikėjimą. Tą daryti galite tikrai tik kraštutiniu atveju, jei įtariate, kad vaikui gresia didelis pavojus.
Informaciją apie naršymo istoriją nesunku panaikinti: pasirinkę norimą laikotarpį (pvz., Šiandien) spustelkite kairiuoju pelės klavišu ir pasirinkite “Naikinti”.

37. PRANEŠKITE APIE DRAUDŽIAMĄ TURINĮ!
Apie aptiktą įstatymais draudžiamą turinį praneškite
Pranešimai apie netinkamą turinį taip pat priimami el. paštu adresu arba telefonu begin_of_the_skype_highlightingend_of_the_skype_highlighting. Telefonu atsiliepiama darbo dienomis darbo valandomis nuo 8.00 iki val. (penktadieniais - iki val.). Pranešdami apie draudžiamą informaciją internete, galite nenurodyti savo tapatybės.
Jei draudžiama informacija yra skelbiama svetainėse, kurios registruotos Lietuvoje, tuomet tyrimas dėl šios informacijos skelbimo bus pradėtas mūsų šalyje. Gali būti, kad svetainė, kurioje skelbiamas draudžiamas turinys, yra registruota kitose šalyse – tokiu atveju, ši informacija perduodama atitinkamos šalies pareigūnams ir jie atlieka tyrimą.
Susidūrus su draudžiamu turiniu labai svarbu apie jį kuo greičiau pranešti – taip Jūs padėsite apsaugoti kitus interneto vartotojus.

38. ELEKTRONINĖS PATYČIOS
Patyčios tarp paauglių yra skaudi ir sunkiai išsprendžiama problema. Psichologų teigimu, patyčios, kito žmogaus niekinimas ir žeminimas slypi pačioje mūsų visuomenėje, o vaikai yra tik veidrodis, jie atkartoja mūsų elgesį.
Elektroninės patyčios yra dar skaudesnės, nes žeminanti informacija per trumpą laiką gali pasiekti daugybę vartotojų. Jei vaikas ar paauglys nuo patyčių mokykloje gali atsikvėpti grįžęs į namus, tai elektroninės patyčios jį persekioja visur.
Internete vaikai gali susidurti su nemaloniais, pašiepiančiais komentarais ar net kentėti nuo elektroniniu persekiojimo. Vaikui, iš kurio tyčiojamasi, bei jo artimiesiems itin svarbu suvokti, kad patyčias reikia ne kęsti, o su jomis aktyviai kovoti.

39. IŠ KUR ATSIRANDA. TENDENCIJA VISUOMENĖJE - ŽEMINTI VIENAS KITĄ
IŠ KUR ATSIRANDA? TENDENCIJA VISUOMENĖJE - ŽEMINTI VIENAS KITĄ *Menkavertiškumo slėpimas *Pagarbos kitam asmeniui stoka DVIPRASMIŠKI: *slapyvardis *nuotrauka – įdėta jūsų ar vaikų *elgesys viešumoje *komentaras – parašytas apie jus ar jūsų pači
Dažnai vaikai, kenčiantys nuo patyčių yra niekuo nekalti, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai elgesiu, internete skelbiama informacija patyčios yra ir išprovokuojamos.
Kas gali paskatinti patyčias ir įvairius nemalonius, įžeidžiančius komentarus?
Kartais patyčias galime paskatinti ir patys (pasirinkdami netinkamą slapyvardį, įkeldami netinkamą nuotrauką, netinkamai elgdamiesi viešumoje, rašydami netinkamus komentarus).
Plačiai Lietuvos interneto naudotojų žinomas pavyzdys – „Noriu šventę švęst“. Per vakarėlį apsvaigusi mergina negirdi įkalbinėjimų eiti namo, esą vakarėlis jau baigėsi – ji primygtinai reikalauja: „Bet aš nuoriu šventę švęst, nuoriu šventę švęst, nuoriu šventę švęst“. Vaizdelis jau tapo interneto folkloru, o mergina - pajuokos objektu visoje Lietuvoje. Kodėl kilo patyčios – dėl to, kad mergina leidosi filmuojama būdama apsvaigusi ir dėl netinkamus vaizdus į internetą įkėlusių vaizdų.

40. TINKAMAS ELGESYS! *tinkamas slapyvardis *skelbti tik tinkamas nuotraukas *tinkamai elgtis viešumoje *draugiškai bendrauti
Svarbu elgtis tinkamai, kad patys nesuteiktume pagrindo patyčioms. Pasikalbėkite su vaikais iš kur gali kilti patyčios ir kaip turėtume elgtis, kad patys nesuteiktume joms pagrindo.

41. KĄ DARYTI, JEI TYČIOJASI. NEMALONŪS PAŠIEPIANTYS KOMENTARAI. Ignoruoti
KĄ DARYTI, JEI TYČIOJASI? NEMALONŪS PAŠIEPIANTYS KOMENTARAI *Ignoruoti *Blokuoti ELEKTRONINIS PERSEKIOJIMAS *Panaikinti (tinklapio administracija) *Kreiptis į policiją *Kreiptis į psichologą
Nemalonūs pašiepiantys komentarai
Su tokiomis pavienėmis nemaloniomis žinutėmis susiduriame gan dažnai, tačiau geriausia yra į jas nereaguoti – neatsakinėti provokatoriams, netęsti diskusijos, kurioje vyrauja asmeniniai įžeidimai.
Kai kuriuose tinklapiuose galima įjungti nepageidaujamo vartotojo blokavimo funkciją. Kituose gali būti, kad komentaro pačiam ištrinti nepavyks, tačiau gali susisiekti su tinklapio administratorium ir paprašyti, kad žeidžiančius komentarus pašalintų jis. (parodome pavyzdį
Elektroninis persekiojimas
Jei bendraudamas internete vaikas sulaukia grasinimų sumušti, pasinaudoti juo, iš jo yra tyčiojamasi ar jis kitaip skriaudžiamas, talpinama jį žeminanti video medžiaga – tai jau elektroninis persekiojimas ir šiuo atveju būtina ieškoti pagalbos.
Jei manote, kad paskelbta žeminanti informacija, patyčios žeidžia asmens garbę ir orumą ar kyla grėsmė asmens saugumui, kreipkitės ir į policiją. Specialus elektroninių nusikaltimų policijos skyrius gali pradėti tirti įvykį, surasti informaciją paskelbusius asmenis ir jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tam, kad šiuos patarimus būtų galima įgyvendinti, patyčias patiriantis vaikas ar paauglys turi kreiptis į suaugusiuosius. Todėl stebėkite savo vaikus, bendraukite su jais – tik taip sužinosite, ką vaikas išgyvena ir pastebėsite pasikeitimus jo elgesyje.
Taip pat kreipkitės į psichologą – jis padės susitvarkyti su patiriamais išgyvenimais ir leis vaikui išsikalbėti. Jei tokios galimybės neturite, skambinkite į nemokamas psichologinės pagalbos linijas.

42. NE INTERNETUI IKI PARYČIŲ!
Iliustracijos teksto vertimas
Atsijungimo perspėjimas: Jūs esate prisijungęs vienerius metus.
Ar norite atsijungti ir gauti gyvenimą?
Taip Ne
Priminkite kitais metais

43. INTERNETAS VALDO. Internete iki vėlumos. Neišsimiega dėl interneto
INTERNETAS VALDO *Internete iki vėlumos *Neišsimiega dėl interneto *Visa veikla - prie kompiuterio *Meluoja dėl to tėvams *Apleidžia mėgstamą veiklą.
Dažnai bendravimas internete ir kita įdomi veikla vaikus taip įtraukia, kad nejučia ateina ir rytas. Tai kenkia ne tik pažymiams mokykloje, bet ir bendravimui su draugais, kitai veiklai. Vaikai, kurie naudojasi vieša interneto prieiga, turi daugiau apribojimų. Bibliotekoje dažniausiai nustatomas 1–2 valandų naudojimosi kompiuteriu limitas, kuriam pasibaigus reikia užleisti vietą kitiems. Namuose tokio limito nėra, todėl reiktų stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, siekti, kad kompiuteris ir internetas netaptų jo vieninteliu užsiėmimu.
Štai keletas požymių, akivaizdžiai parodančių, kad vaikas turi polinkį į priklausomybę nuo kompiuterio:
VIDEO REPORTAŽO PERŽIŪRA

44. PATARIMAI ATKREIPKITE DĖMESĮ
PATARIMAI ATKREIPKITE DĖMESĮ *kiek laiko vaikas prie kompiuterio ir interneto? *pusiausvyra tarp virtualaus ir realaus gyvenimo pramogų? SKATINKITE *būti su šeima *bendrauti su draugais „gyvai” *domėtis realaus gyvenimo pramogomis SUDOMINKITE ĮDOMIA IR AKTUALIA VEIKLA

45. KOMPIUTERIO SAUGUMAS
Jei naudojatės kompiuteriu, ko gero, būsite girdėjęs ir apie kenkėjiškas programas, tačiau, ar tikrai suprantate jų daromą žalą ir keliamą pavojų? Kenkėjiškų programų yra įvairių ir jos veikia skirtingai – vienos gadina kompiuterį, kitos nukopijuoja kompiuteryje saugomus duomenis ir perduoda virusų kūrėjams, trečios trina informaciją iš Jūsų kompiuterio ir pan. Bet kuriuo atveju, visi jie daro žalą, kuriai ištaisyti reikia ir specialistų pagalbos, o tai kainuoja pinigus. Todėl vertėtų šiek tiek daugiau žinoti apie virusus, kaip jie plinta ir kaip nuo jų apsisaugoti.

46. Gadina kompiuterį Lėtina darbą Vagia duomenis Trina informaciją
Kenkėjiškų programų būna įvairių, bet pagrindinės ir vienos pavojingiausių yra šios:
Interneto kirminai itin greit dauginasi ir žaloja kompiuterio sistemą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu.
Trojanai – patenka į kompiuterį prisidengę nekenksminga programėle (pavyzdžiui, žaidimu). Vos tik ši programa paleidžiama, ima veikti ir Trojos arklys: įleidžia į kompiuterį įsilaužėlius ir atakuotojus, o šie jau gali vogti kompiuteryje esančią ar internetu naudojamą informaciją.
Paslėptieji Trojanai – į kompiuterį patenka vartotojui nepastebint. Atsiradę kompiuteryje jie atidaro nematomą koridorių, per kurį kompiuteris yra kontroliuojamas. Taip užkrato kūrėjas gali trinti dokumentus, naikinti informaciją kietajame diske, pasisavinti konfidencialius duomenis, atidaryti komunikacinius portus ir nuotoliniu būdu kontroliuoti kompiuterį.
Kuo jie pavojingi : virusų yra įvairių ir jie veikia skirtingai – vieni gadina kompiuterį, kiti nukopijuoja Jūsų kompiuteryje saugomus duomenis ir perduoda virusų kūrėjams, treti trina informaciją iš Jūsų kompiuterio.

47. KAIP DAUGINASI? SLĖPTUVĖS
Interneto puslapiai
Elektroninis paštas
Dokumentų apsikeitimo programos
Žaidimų programos
Grandininiai laiškai
Muzikiniai ir video failai

48. NAUDOKITE LEGALIAS ANTIVIRUSINES PROGRAMAS ESET NOD32 Kaspersky antiVirus Norton Antivirus McAffee VirusScan Dr. Web ZEBRA triguba apsauga
Labai svarbu naudoti tik legalias antivirusines programas.
Parodykite, kaip susirasti nemokamą antivirusinę programą
Antivirusines programas svarbu ne tik įdiegti, bet ir paisyti jų nurodymų, atnaujinti jas ir niekada neišjungti.

49. NAUDOKITE KELIAS PAŠTO DĖŽUTES Vardas. pavarde@gmail
NAUDOKITE KELIAS PAŠTO DĖŽUTES - DRAUGAMS - REGISTRACIJOMS
Apsisaugant nuo virusų reikėtų naudoti ne vieną, o kelias pašto dėžutes.
Viena jų turėtų būti skirta registravimuisi įvairiose interneto svetainėse – joje neturėtų matytis Jūsų vardo ir pavardės. Pavyzdžiui, vietoj naudokite Taip apsisaugosite nuo nepageidaujamų laiškų toje pašto dėžutėje, į kurią atkeliauja laiškai iš draugų ir pažįstamų.
Skaidrėje demonstruojami skirtingų pašto dėžučių pavyzdžiai. Akcentuotina, jog negalima viešinti savo el. pašto adreso, kai registruojamės socialiniuose tinklapiuose.

50. KĄ DAR GALITE PADARYTI. Nepersiuntinėkite grandininių laiškų
KĄ DAR GALITE PADARYTI? *Nepersiuntinėkite grandininių laiškų *Neatidarinėkite nepageidaujamų laiškų *Priimkite tik pažįstamo formato bylas *Siųskitės tik legalias programas, muziką *Paaiškinkite visa tai vaikams
Nepersiuntinėkite grandinininių laiškų: jie yra interneto šiukšlės ir virusų platinimo šaltinis. Taip jūsų elektroninio pašto adresas gali patekti virusų kūrėjams ar kitiems nepageidaujamų laiškų platintojams.
Neatidarinėkite nepageidaujamų laiškų – kurių siuntėjo nepažįstate (dažniausiai užsienietiškas siuntėjo vardas ir laiško pavadinimas).
Prieš parsisiųsdami ir atidarydami dokumentus, net jei gaunate juos iš draugų, patikrinkite antivirusine programa, patikrinkite jų formatą (.docx, .jpg ir pan.). Kartais virusai išsiunčiami automatiškai pašto dėžutės savininkui net neįtariant apie tai.
Pavojinga ir siųstis bei diegti nelegalias programas, muziką ar filmus – juose gali būti paslėpti virusai. Tai mėgsta daryti jaunuoliai – paaiškinkite jiems, kodėl nelegalaus turinio siųstis negalima. Už tai gresia ir teisinė atsakomybė!

51. LAIKYKITĖS ŠIŲ PATARIMŲ, NARŠYKITE IR BENDRAUKITE ATSARGIAI, MOKYKITE TO IR SAVO VAIKUS!