1. Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas

2. Kokios asociacijos/mintys kyla išgirdus žodį KOMPETENCIJA

3. Suprantu, kas yra
kompetencijos
Suprantu, kaip turi būti
ugdomos
kitiems spręsti kompetencijų
Žinau, kaip padėti
ugdymo klausimus
Suprantu, iš ko galima
spręsti, kad pamokoje yra
ugdomos kompetencijos
Suprantu, kaip turi būti
vertinamos
Suprantu, kokie metodai
padeda ugdyti
kompetencijas
Suprantu, kaip
rengiamos mokymosi
užduotys kompetencijoms
ugdyti
Po voratinklio prisistatymas ir įvardija rūpimus klausimus
Kur esate dabar?

4. Seminaro tikslas. Uždaviniai
Aptarti mokinių kompetencijų ugdymo prasmę.
Uždaviniai
Aptarti mokyklos kaitos kryptis tarptautiniame ir mūsų šalies kontekste.
Suderinti supratimą apie ES švietimo dokumentuose ir Bendrosiose programose apibrėžtas bendrąsias ir esmines dalykines mokinių kompetencijas.
Išsiaiškinti, kokie pokyčiai vyksta/turėtų įvykti mokyklose pritaikant ugdymo aplinką ir procesą bei pažangos ir pasiekimų vertinimą mokinių kompetencijoms ugdyti.

5. Kodėl reikia kažką keisti?
„Švietimas klesti tik tuomet, jeigu jam pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimų ir poreikių. Mokymo programa negali nesikeisti. Ji privalo reaguoti į pokyčius visuomenėje ir ekonomikoje bei į paties ugdymo pasikeitimus.“
Teigiami visų dalyvių atsiliepimai
Gera spauda
Gera valia „QCA imasi iniciatyvos”
Kelios naujos geros istorijos apie QCA
Besikeičiantis įsidarbinimo ir ekonomikos pobūdis.
Pokyčiai socialinėse struktūrose – šeimoje ir migracijoje.
Technologijų poveikis.
Naujas požiūris į mokymąsi ir smegenis.
Tarpusavio priklausomybė – klimatas, ekonomika, saugumas ir bendruomenė.
Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

6. Mokyklos kaita Andreas Schleicher, 2009
Viduramžių mokykla – bažnyčios mokykla
Industrinio amžiaus mokykla – disciplinos mokykla
Šiandienos iššūkiai – mokykla turi ugdyti:
motyvuotus, pasitikinčius savo jėgomis;
rizikuoti nebijančius, verslius;
nuolat besikeičiančius profesionalus gebančius prisitaikyti prie globalaus konteksto ir technologijų pažangos.

7. Gebėjimų kaita 1960-2002 m. Andreas Schleicher, 2009
Gebėjimai, kurių poreikis mažėja:
Rutininio rankų darbo
Rutininių kognityvinių (reprodukavimo, mokėjimo pagal vadovėlį)
Kaip ugdyti ir vertinti šiuos gebėjimus aišku
Gebėjimai, kurių poreikis auga:
Nerutininio rankų darbo
Nerutininių analitinių
Nerutininių interaktyvių
Kaip ugdyti ir vertinti neaišku –tai milžiniškas iššūkis mokyklai

8. Tarptautinės mokymosi tendencijos…
Mokymosi programų lankstumas ir pritaikymas mokiniui ir vietos kontekstui.
Dėmesys bendriesiems gebėjimams.
Dalykų turinio integracija, aktualumas, ryšys su gyvenimu.
Gilus mokymasis – suvokimas ir pritaikymas.
Dėmesys asmeniniam tobulėjimui ir gerai savijautai.
Informacinių technologijų įtaka.
Globalizacija : švietimo tyrimai ir programų derinimas.
Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

9. Vietinė atsakomybė ir nacionaliniai nurodymai Andreas Schleicher, 2009
Darni visos švietimo sistemos reforma
Nuo nurodymų kaip mokyti ir vertinti link personalizuoto mokymosi
Šių dienų mokykla
Industrinis modelis
Detalūs nurodymai mokyklų veiklai
Rytdienos mokykla
Kompetencijų plėtotė
Suomijos mokykla šiandien
Kiekviena mokykla efektyvi

10. Mokytojai – žinių darbuotojai (knowledge workers) Andreas Schleicher, 2009
Mokinių įvairovės problemos sprendžiamos individualiam lygmenyje (Suomija)
Švietimo ateitis – „produktyvus žinojimas“
Nacionaliniai nurodymai
Švietimo tradicija – „reproduktyvus žinojimas“
Profesionalūs sprendimai mokykloje
Pagrįsti nurodymai
Nepagrįsti nurodymai, mokytojai įgyvendintojai
Pagrįsti profesiniai sprendimai,
mokytojai – žinių darbuotojai
Nepagrįsti profesiniai sprendimai,
mokytojai dirba izoliuotai

11. Abejonės dėl netikrų priešybių
Gebėjimai ar žinios
Tiesioginis mokymas ar paties vaiko tyrinėjimai
Pagrindai ar plati subalansuota mokymo programa
Dalyko mokymas ar integruotas mokymas
Reguliarus ir dažnas ar gilus nuodugnus mokymasis ilgesnį laikotarpį
Svarbios praeities mintys ir įvykiai ar ryšys su šių laikų aktualijomis
Ne ar, bet IR
Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

12. PISA tyrimo rezultatai: Suomija – pirma, Lietuva žemiau vidurkio
Šalys, kurių rezultatų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo LIETUVOS:
Islandija,
Italija,
Švedija,
Latvija,
Kroatija,
Austrija,
Portugalija,
Ispanija,
Slovakija,
Prancūzija

13. Miesto ir kaimo mokinių pasiekimų palyginimas

14. Kas sunkiausiai sekasi?
Atpažinti gamtamokslines problemas
Sunkūs klausimai, kai reikia:
nurodyti ko nors priežastis;
susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus;
pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją;
analizuoti ir interpretuoti duomenis.
Dr. J. Raugalas

15. Kas priklauso nuo mokyklos?
Mokykla kaip bendruomenė.
Mokymąsi skatinanti aplinka – mokymosi kultūra.
Kvalifikuoti mokytojai ir jų skaičius.
Mokymuisi skirtų vadovėlių, kompiuterių ir kitų skaitmeninių mokymosi priemonių skaičius.
Mokyklų laboratorijos ir darbas jose.
Gamtos mokslų mokymosi papildomų galimybių pasiūla mokykloje.
Dr. J. Raugalas

16. Kompiuteris Mokyklos kompiuterizuotos.
Ar kompiuteriai naudojami pagal paskirtį – pamokose?
Trūksta specialiai mokymuisi sukurtų internetinių svetainių.
Internete pateikiama medžiaga nepritaikyta mokiniams, tikslinėms amžiaus grupėms.
Mokiniai nemoka atsirinkti informacijos, nesupranta, kada ja tikėti, o kada – ne.
Dr. J. Raugalas

17. Pamoka Vyrauja tradicinės akademinės pamokos:
Mokytojas pasakoja – mokiniai klauso, užsirašo.
Užduodamos visiems vienodos užduotys.
Mokymas orientuotas į vidutinį mokinį.
Mokytojai, siekdami motyvuoti mokinius, turėtų plačiau panaudoti už mokyklos ribų mokinių įgyjamą informaciją ir patirtį.
Labai didelė spraga mokyme mokytis.
Dr. J. Raugalas

18. Trys svarbiausi klausimai
Ko siekiame?
Kaip veikiame siekdami tikslų? Koks yra geriausias būdas organizuoti mokymą?
Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus? Iš kur žinosime, kad tai veikia?

19. Metodinės medžiagos paskirtis
paskatinti mokyklų bendruomenes – mokytojus, mokinius, tėvus – kartu pamąstyti apie poreikius, galimybes, siekius ir diskutuoti šiais klausimais.
Ko siekiame?
Kaip veikiame siekdami tikslų?
Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus?

20. Kaip pamato, kas pasisiekė?
Darbas grupėse:
Kaip mokykloje pamatyti atsakymus į šiuos tris klausimus?
1. _____________________ _______________________
2. _____________________ _______________________
3. _____________________ _______________________
1. ________________________ __________________________
2. ________________________ __________________________
3. ________________________ __________________________
Ko siekia?
Kaip siekia?
Kaip pamato, kas pasisiekė?

21. Darbas grupėse
15 min. Piešiame vaiką ir aprašome , koks jis turėtų būti baigęs mokyklą

22. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) numatoma, kad mokinys baigdamas mokyklą bus įgijęs šias bendrąsias kompetencijas:
Darbas grupėse
30 min.
Rengiame kompetencijų aprašymus:
Suprantamas šūkis, atspindintis kompetencijos esmę, ir iš ko matysime, kad mokinys kompetenciją turi

23. Metodinės medžiagos paskirtis
paskatinti mokytojus ir mokinius sukurti savo mokyklos ar klasės ugdymo turinio viziją, savo žodžiais aprašyti bendrąsias kompetencijas, vaizdžiai jas pavaizduoti.
Bendrųjų kompetencijų aprašuose pateikiami pagrindiniai visų šešių bendrųjų kompetencijų požymiai. Šiuose aprašuose mokiniui nusakoma, kuo svarbi kiekviena kompetencija, o mokytojui – įvardijami svarbiausi kompetencijų elementai.

24. Darbas grupėse Iš ko matysime, kad kompetencijos ugdomos? Pamokoje
Mokyklos veikloje
Mokyklos aplinkoje

25. Planavimas IR planavimas pažangai
Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009
Komandinis darbas
Kūrybiškumas
Mokymasis mokytis
Menai
Istorija
Gamtos mokslai

26. Kompetencijų ugdymas
Dalykinis, integruotas, mokinio inicijuotas mokymasis ir mokymosi refleksija.
Mokymo ir mokymosi metodų tikslinga įvairovė
Gerai suplanuotas mokymasis
Mokymasis įvairiose aplinkose ir su įvairiais žmonėmis
Daug svarbių sąsajų su gyvenimu ir aktualiais klausimais
Visapusiškas subalansuotas mokinio vertinimas
Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

27. MOKYMOSI MODELIS Mokymosi veikla:
aiškiai įvardijamos žinios ir kompetencijos, kurių siekiama
mokymo ir mokymosi metodai atitinka tikslus
Mokymasis turėtų:
- būti realus, aktualus, ir įtraukiantis
- atsižvelgti į auditoriją ir tikslus
- suteikti mokiniams savarankiškumo pojūtį
- kelti iššūkius, atitinkančius skirtingų mokinių poreikius
- suteikti galimybes mokiniams prisiimti skirtingus vaidmenis ir pareigas
- plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau
- padėti mokiniams suprasti, kaip jiems sekasi siekti savo tikslų
Rewind - Designing learning
The Homework activity encouraged the participants to design learning activities that would meet various principles drawn out of our conversations last time.
Remind them of the principles - emphasise that these are theirs.
Focus them on the Aims of the next activities - through looking back:
to share what they’ve done
to refocus them into what the skills are
to explore their ideas and thoughts around how to develop the skills within a task
to get them to identify some of the challenges or issues that arose, which they want addressing over the next day(s). Rewind to review previous sessions.
Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

28. Session 1 Švietimo modeliai: mokymo ir mokymosi prigimtis
XIX a. ir XX a.
XXI a.
Mokymasis – nacionalinių programų turinio įsisavinimas
Mokymasis – bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas
Nacionalinės programos sudarytos dalykų pagrindu
Nacionalinės programos orientuotos į tam tikras temas
Dalykų mokymas, orientuotas į mokymosi įgūdžius
Integruojama mokymosi mokytis ir kitos kompetencijos
Dalykų mokomasi per pamokas
Kompetencijos ugdomos įgyvendinant ilgalaikius projektus
Vertinimo skalė nuolat siaurėja
Vertinimo skalė nuolat platėja
SSAT 2008
Session 1

29. Kompetencijų pažangos vertinimas
Kompetencijų pažangos vertinimas. Penki svarbiausi vertinimo veiksniai pagal Black ir Wiliam
veiksmingas grįžtamasis ryšys mokiniams
aktyvus mokinių įtraukimas į jų pačių mokymąsi ir vertinimą
mokymo pritaikymas taip, kad būtų atsižvelgiama į vertinimo rezultatus
esminės vertinimo įtakos mokinių motyvacijai ir savigarbai, o per tai ir mokymuisi, pripažinimas
galimybė mokiniams įsivertinti ir suprasti, kaip tobulėti 29

30. Gebėjimų pažangos modelis
Kompleksinės užduotys
Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą.
Atliktos su pagalba
Savarankiškai atliktos
Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas.
Paprastos užduotys
Pagal Carol McGuinness (Belfasto universitetas) parengtą modelį

31. Gebėjimų pažanga Kompleksinės užduotys Atliktos su pagalba
Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą.
Atliktos su pagalba
Savarankiškai atliktos
Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas.
Paprastos užduotys

32. Gebėjimų pažanga Kompleksinės Atliktos su pagalba
Savarankiškai atliktos
Paprastos

33. Pirminis tinklelis / Antrinis tinklelis
Atliktos su pagalba
Savarankiškai atliktos
Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas.
Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą
Dalyvauja
Klausosi kitų
Randa reikalingą informaciją
Siūlo idėjas
Pabaigia užduotis
Dirba su kitais, papildydami vieni kitų gebėjimus
Aktyviai domisi jų nuomone
Randa ir patikrina informaciją
Nuolat pateikia idėjų, susiedami jas su kitomis idėjomis
Suskirsto tarpusavyje susijusias užduotis į kelis etapus
Kompleksinės
užduotys
Paprastos užduotys

34. Mokinio profilio pavyzdys – muzikalumas Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009
Technikos įvaldymas
Kompozicija
Grojimas be pasirengimo
Grojimas iš klausos
Improvizacija
Paprasta: atlikta su pagalba
Sudėtinga:
atlikta savarankiškai
Atlikimas
Emocinė raiška
Jautrumas grojant su kitais

35. Mokinio profilis – A muzikos studentas
Technikos įvaldymas
Sudėtinga: atlikta savarankiškai
Kompozicija
Grojimas be pasirengimo
Grojimas iš klausos
Improvizacija
Paprasta: atlikta su pagalba
Atlikimas
Emocinė raiška
Jautrumas grojant su kitais

36. Mokinio profilis – B muzikos studentas
Sudėtinga: atlikta savarankiškai
Grojimas be pasirengimo
Atlikimas
Jautrumas grojant su kitais
Emocinė raiška
Kompozicija
Technikos įvaldymas
Improvizacija
Grojimas iš klausos
Paprasta: atlikta su pagalba

37. Mokinių profiliai ir personalizavimas
Sudėtinga: atlikta savarankiškai
Grojimas be pasirengimo
Atlikimas
Jautrumas grojant su kitais
Emocinė raiška
Kompozicija
Technikos įvaldymas
Improvizacija
Grojimas iš klausos
Paprasta: atlikta su pagalba

38. Kas yra pažanga? Svarbūs kompetencijos elementai
pvz., pažinimo gebėjimai: nurodo susijusius klausimus, pateikia susijusius įrodymus, tinkamai pasirenka informaciją, patikrina informaciją, analizuoja informaciją, daro pagrįstas išvadas, atpažįsta modelius ar tendencijas
Kas yra pažanga?
naudojamas tinklelis:
nuo atliktos su pagalba / paprastos
prie atliktos savarankiškai / sudėtingos

39. Metodinės medžiagos paskirtis
Padėti mokytojams ir mokiniams vertinti ir įsivertinti padarytą pažangą įgyjant kompetencijas

40. Pažangos žingsniai aprašomi vienu-dviem pasirinktais aspektais:
autonomiškumo,
dažnumo,
konteksto,
sudėtingumo,
rezultato kokybės.
Grupės pasirenka vieną tos pačios kompetencijos elementą (subkompetenciją) pažangai aprašyti (jeigu papildė, ima tą kuria papildė, o jeigu ne – pasirenka).
Pasirenka aspektą ir surašo pažangos žingsnius ant A4 formato lapų. Priklijuoja šalia savo pasiūlytos kompetencijos ant didelių lapų.
Apibendrinimas

41. Pažangos skalės pavyzdžiai
Savarankiškumas (parama, skatinimas, savarankiškas darbas, kitų mokymas)
Pasitikėjimas (nuo atsargaus iki ryžtingo gebėjimo panaudoti gebėjimus)
Dažnumas (retai, dažnai, visada)
Taikymo galimybės (nuo pažįstamo iki nepažįstamo konteksto, įvairūs kontekstai)
Sudėtingumas (nuo paprastų užduočių iki sudėtingų užduočių)
Rezultato kokybė (nuo niekuo ypatingo rezultato iki reikšmingo indėlio į sritį)
Visų paminėtų elementų sintezė
What do you feel are the most important elements of progression in these competencies – Diamond 9 type thing – we only have 6 cards or hierarchy
Think – Pair – Share: Words on cards – move cards about
Breadth... 7 subjects – 5 subjects...
Schools across Lithuania may use different scales – if the learners are not independent – the autonomy scale is most important. In other schools some say that they can only do it in their favourite subjects...

42. „Galiausiai imame labiausiai vertinti tai, ką galime nesunkiai išmatuoti, ir nesistengiame ieškoti būdų, kaip pamatuoti tai, ką iš tiesų vertiname“
McNamara‘s sofizmas