1. Nervinio audinio lipidai ir jų svarba
Neringa Jucevičiūtė MF14/3

2. Lipidai Paprastieji Trigliceridai Vaškai Kompleksiniai Fosfolipidai
Glicerofosfolipidai
Sfingolipidai
Glikolipidai
Kiti (sulfo-, amino- lipidai)
Prekursoriai ir derivatai
Steroliai
Riebalų rūgštys
Hormonai, ketoniniai kūnai, kt.

5. Svarbiausi nervinio audinio lipidai
Glicerofosfolipidai

6. Mielino lipidai
70% mielino (sausosios masės) sudaro lipidai, daugiausia – cerebrozidų ir cholesterolio
Atlieka struktūrinę fukciją
Svarbūs kaip izoliatoriai

7. Riebalų rūgštys
Energijai gauti nerviniame audinyje beveik nenaudojamos:
Beta oksidacijos metu ATP gaunama lėtai
Nervinis audinys labai jautrus reaktyviems deguonies radikalams (daug susidaro beta oksidacijos metu)
Mažas kraujo – smegenų barjero pralaidumas RR
ω3 ir ω6 RR naudojamos eikozanoidų sintezei (pvz., neuroprotektinų – apsaugo smegenis nuo oksidacinio streso).
Nerviniame audinyje randamos fosfo- ir glikolipidų sudėtyje:
Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) sudaro 50% neurono plazminės membranos masės.

8. DHR deficitas

9. Fosfatidilcholinai Glicerofosfolipidų tipas
Labai svarbūs neuronų diferenciacijai
Cholino rezervas – svarbu ACh (neurotransmiterio) sintezei

10. Sfingomielinas Sfingolipidas
Sfingomielinas įeina į mielino sudėtį. Galbūt yra izoliatorius.
Derivatas keramidas yra signalinė molekulė, skatina oligodendrocitų ir neuronų apoptozę. → Sfingomielinazės inhibitoriai galėtų būti naudojami demielinizuojančioms ligoms gydyti.

11. Glikolipidai
Daugiausia randama glikosfingolipidų (angliavandenis + keramidas)
Galaktozilkeramido (Cer-Gal/ galaktocerebrozidas) kituose audiniuose randama mažai, nerviniame – palyginus daug.
Cer –Gal yra pagrindinis mielino lipidas.
Cer –Gal gali būti paverčiamas sulfogalaktozilkeramidu (sulfatidu).

12. Sulfogalaktozilkeramidas (sulfatidas)
Mieline sudaro 4% lipidų.
Slopina mielinizaciją.
Sulfatido koncentracija koreliuoja su neuropatijos sunkumu sergant metachromatine leukodistrofija (demielinizuojanti liga).

13. Cholesterolis Smegenyse sukaupta 20% organizmo cholesterolio
Skatina sinaptogenezę
Signalinių molekulių prekursorius
Plazminės membranos sudedamoji dalis, palaiko jos „skystumą“
Reikalingas aksonų elongacijai
Cholesterolio smegenyse daugėja progresuojant Alzheimerio ligai

14. Literatūros sąrašas
Schönfeld P, Reiser G. Why does brain metabolism not favor burning of fatty acids to provide energy? - Reflections on disadvantages of the use of free fatty acids as fuel for brain. J Cereb Blood Flow Metab Oct; 33(10): 1493–1499
Rodwell V, Bender D, Botham K, Kennelly P, Weil P. Harper's Illustrated Biochemistry. 28th ed. The McGraw-Hill Education; 2009
Paoletti L, Domizi CLP, Banchio C. Role of Phosphatidylcholine During Neuronal Differentiation. Life Sept; 63(9): 714–720
Jana A, Pahan K. Sphingolipids in multiple sclerosis. Neuromolecular Med Dec; 12(4): 351–361
Zhang J, Liu Q. Cholesterol metabolism and homeostasis in the brain. Protein Cell Apr; 6(4): 254–264
Praškevičius A, Ivanoviene L. Biochemija. Kaunas: Vitae Litera; 2006: 28-32
Dali C, Barton NW, et al. Sulfatide levels correlate with severity of neuropathy in metachromatic leukodystrophy. Ann Clin Transl Neurol May; 2(5): 518–533
Cermenati G, Mitro N, et al. Lipids in the nervous system: from biochemistry and molecular biology to patho-physiology. Biochim Biophys Acta Jan;1851(1):51-60
Praškevičius A, Burneckienė JM, Ivanovienė L, Lukoševičius L, Rodovičius H, Stasiūnienė N. Audinių ir organų sistemų biochemija. Kaunas: Kauno medicinos universiteto l-kla; 2003: 6-8
Miki Igarashi M, Santos RA, Cohen-Cory S. Impact of Maternal n-3 Polyunsaturated Fatty Acid Deficiency on Dendritic Arbor Morphology and Connectivity of Developing Xenopus laevis Central Neurons In Vivo. JNeurosci Apr, 35(15):
Siegel GJ, Agranoff, BW , et al. Basic Neurochemistry. Molecular, Cellular and Medical Aspects. 6th ed..Philadelphia: Lippincott-Raven; 1999.