1. 2. Šalies ekonominių pasiekimų rodikliai

2. 2.1 Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai
1. Namų ūkis (Households) - ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos, atliekantis dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo ir antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės ir t.t.) savininko.
2. Firma (Firm/Company) - ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teisę ir komerciniais pagrindais gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Firma nupirktus iš namų ūkio gamybos veiksnius naudoja prekių ir paslaugų gamybai.
3. Vyriausybės sektorius (Government) - ekonomikos dalis, apimanti įvairaus valstybinio lygio nuosavybę bei valstybinį vartojimą. Vyriausybės sektorius perka iš namų ūkio gamybos veiksnius, o iš firmų - prekes bei paslaugas.
4. Užsienio sektorius (Foreign) - tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis.

3. Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių

4. 2.2 Visuminės gamybos apskaita
Nacionalinė sąskaitų sistema- tai apskaitos sistema, skirta charakterizuoti bendras gamybos apimtis (Europos sąskaitų sistema- ESA 2010) asp
Mokėjimų balansas pman6.htm
Vadovėlyje: JAV pavyzdus- 1 PRIEDAS)

5. BVP (ir kt. rodiklių) apskaita
BVP- visuminės gamybos matas
BVP apskaita leidžia:
Nustatyti ekonomikos būklę (gamyba smunka ar kyla, ir kokiu tempu)
Atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir nedarbo, kainų lygio, pajamų ir t.t.
Įvertinti ekonominės politikos efektyvumą.
3 pagrindiniai BVP nustatymo būdai:
Gamybos (pridėtinių verčių)
Pajamų
Išlaidų

6. 2.2.1 BVP gamybos metodu
a) BVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje pagamintų galutinių prekių ir paslaugų (produktų) vertė
Galutinis produktas– tai prekės ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar tolimesniam perdirbimui.
Tarpinis produktas– tai prekės ar paslaugos, kurias firmos naudoja kaip išteklius kitų prekių ar paslaugų gamyboje.
Firmos pridėtinė vertė (PV)– tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės; tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje
PV sudaro:

7. BVP skaičiavimo gamybos metodu ypatumai: pridėtinė vertė
b) BVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje veikiančių įmonių pridėtinių verčių suma

8. Lietuvos NBVP struktūros pagal veiklas dinamika, 1994-2000
BVP elementai
BVP, mln. Lt
BVP, procentais
1994
2000
1.Žemės ūkis, miškininkystė
1706,2
3088,0
10,1
6,9
2. Pramonė
4315,8
10672,1
25,5
23,8
3. Statyba
1155,6
2533,2
6,8
5,6
4. Prekyba
2806,6
6137,9
16,6
13,7
5. Restoranai ir viešbučiai
221,4
561,4
1,4
1,2
6.Transportas, sandėliavimas, ryšiai
1611,8
4973,7
9,5
11,1
7. Finansinis tarpininkavimas
794,0
957,7
4,7
2,1
8.Valstybinis valdymas ir prival.soc. draudimas
804,1
2769,6
4,8
6,2
9. Švietimas
674,6
2776,2
4,0
10. Sveikatos apsauga
410,7
1506,2
2,4
3,3
11. Kitos
2403,4
8954,0
14,2
19,9
Iš viso:
16904,2
44930,0
100

9. 2.2.2 BVP pajamų metodu BVP=W+R+i++De+Ti
BVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje gautų įvairių pajamų grupių suma:
BVP=W+R+i++De+Ti
1. Darbo užmokestis (W - Wages). Į šį pajamų straipsnį įtraukiami firmų savininkų įnašai į privačius ir vyriausybės draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai išmokami darbuotojams. (JAV- apie 65%, Lietuvoj – 45%)
2. Renta (nuoma) (R - Rent) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Tai daroma todėl, kad BNP atsispindėtų visų namų paslaugas, nepaisant jų nuosavybės formos.
3. Palūkanos (i - Interest) – tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus.
4. Pelnas (- Profit) - individualių, partnerinių firmų ir akcinių bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus. (JAV- apie 25%, Lietuvoj- apie 33%)
5. Amortizacija (De - Depreciation) - kapitalo vertės sumažėjimas jam dėvintis ir senstant.
6. Netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti - Taxes indirect) – tai mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. (Pvz., pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, turto ir licenzijų mokesčiai).

10. Lietuvos NBVP pajamų metodu struktūros dinamika, 1994-2000
BVP elementai pajamų metodu
BVP, mln. Lt %
1994
2000
1. Kompensacijos darbuotojams
6956,4
18524,1
41,1
41,2
2. Pelnas ir mišrios pajamos
6815,6
16606,6
40,3
32,6
3.Pagrindinio kapitalo suvartojimas
1496,1
4590,3
8,9
10,2
4. Netiesioginiai mokesčiai
1905,8
5674,3
11,3
12,6
5. Subsidijos (minus)
269,8
465,3
1,6
1,0
Iš viso:
16904,1
42767,9
100,0

11. 2.2.3 BVP išlaidų metodu BVP=C+I+G+NX
BVP - tai visų namų ūkių, firmų ir vyriausybės piniginių išlaidų galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti suma :
BVP=C+I+G+NX
1. Namų ūkio vartojimo išlaidos (C - Consumption) – tai vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.
2. Investicijos (I - Investment) – tai naujų įmonių statybos, įrengimų pirkimo, baigtinių prekių ir žaliavų atsargų papildymo išlaidos.
3. Vyriausybės išlaidos (G – Government spending) - valstybinių įstaigų bei organizacijų išlaidos vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui, investicijos kelių tiesimui, mokyklų statybai ir pan.
4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX - Net Exports) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas: NX=X-IM

12. BVP struktūra pagal išlaidas, % nuo BVP
Vartojimas
Investicijos
Vyriausybės išlaidos
(C)
(I)
(G)
Australia 59 24 19
Germany * 57 23 20
France* 56 21 UK 63 18
Italy* 58
Japan 55 30 14
Canada
Switzerland 60
USA 66 16
EURO zona** 22
* 1970–1998
**1999–2001
Šaltinis: IMF

13. 2.3 Nominalusis ir realusis BNP
Nominalusis BVP (NBVP arba $Yt) (Nominal Gross Domestic Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma faktinėmis (einamosiomis) rinkos kainomis.
Realusis BVP (RBVP arba Yt) (Real Gross Domestic Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma palyginamosiomis (pastoviomis, bazinių metų) kainomis.
arba

14. 2.4 BVP kitimo intensyvumo rodikliai
Absoliutus BVP (realusis ir nominalusis)
Santykiniai rodikliai
BVP lygis (N ir R)
BVP augimo tempas
Ekonominis pakilimas-plėtra (ekspansija) - tai ilgalaikis pastovus ūkio gamybinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis BNP apimties didėjimu (t.p. užimtumo, darbo užmokesčio, kainų ir palūkanų augimu).
Ekonomikos nuosmukis (recesija) – tai bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir prekybos sumažėjimas, trunkantis nuo pusės metų iki metų ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektorių sutrikimus.
BVP vienam gyventojui augimo tempas
Kaip apskaičiuot? Kam to reikia?
BVP vienam darbuotojui augimo tempas

15. JAV BVP dinamika: verslo ciklo idėja

16. 2.5 Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai
Informacija: Darbo biržos, namų ūkių apklausos
Darbo jėga (L - Labour Force) - visi sulaukę 16 metų (darbingi) užimti gyventojai ir aktyviai ieškantys darbo bedarbiai.
L=N+U
Užimti gyventojai (N – Labor, Employment) - tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose.
Bedarbiai (U - Unemployment) - tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.
Neaktyvūs gyventojai– nedirbantys mokiniai ir studentai, namų šeimininkės (ai), nedirbantys pensininkai, neįgalieji, rentininkai, nuteistieji, neieškantys darbo

17. 2.5.1 Nedarbas ir aktyvumas Nedarbo lygis (u - Unemployment Rate)
Didžioji depresija: 15-25%
Dalyvavimo-aktyvumo lygis (PR- Participation rate)- darbo jėgos (L) lyginamoji dalis darbingo amžiaus gyventojų (P) tarpe.
Prislėgtasis nedarbas (Discouraged Workers) - kai žmogus, nusivylęs darbo paieška (ilgą laiką aktyviai ieškojęs darbo ir jo neradęs), nutraukia jo paieškas kaip beviltiškas, (neįtraukiamas į darbo jėgos skaičių). (viltį praradusieji darbuotojai)
Paslėptasis nedarbas (Disguised Unemployment, Underemployed) – tai situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirbti bet kokį darbą arba jei jie dirba nepilną darbo dieną, savaitę.

18. 2.5.2 Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas
Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF - Frictional Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją vietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus į darbo rinką.
Struktūrinis nedarbas (US - Structural Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir to pasėkoje darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos.
Ciklinis nedarbas (UC - Cyclical Unemployment) - nedarbo forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį sukelia gamybos nuosmukis: tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu.
U=UF+US+UC

19. Nedarbo lygis pagal šalis

20. 2.6 Kainų indeksai, BVP defliatorius, infliacija
BVP defliatorius (DeflBVP) arba BVP kainų indeksas– tai rodiklis, parodantis, kokios buvo tiriamų metų kainos lyginant su palyginamųjų (bazinių) metų kainomis (vidutinio kainų lygio rodiklis):
Paache (BVP) metodas- kintančių svorinių koef.
Laspeyres (indeksų) metodas- fiksuotų svorinių koef.
Kai:
DeflBVP>1 (ar 100%)…………………….
DeflBVP<1 (ar 100%)…………………………
DeflBVP=1 (ar 100%)……………………………

21. Defl BVP1994= Defl BVP1995= Defl BVP1996=
Nominaliojo ir realiojo BVP bei defliatoriaus skaičiavimo pavyzdys (1995– baziniai metai)
Defl BVP1994=
Defl BVP1995=
Defl BVP1996=

22. Kuris rodiklis geresnis?
2.6.2 Kiti kainų indeksai
Kainų indeksas- kainų lygio rodiklis (Alternatyvūs kainų indeksai BVP defliatoriui (CPI, PPI,...)) Laspeyres metodas
Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI - Consumer Price Index) - fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vidutinių kainų kaitos rodiklis
įtraukia importą!
Prekių krepšelio (JAV- 200 prekių; Lietuvoj- 650) pagrindu
JAV Komunalinės paslaugos 42,1% (nuoma 32,9; šildymas ir kanalizacija 4,7; valdos priežiūra 4,5); Maistas ir gėrimai 15,4%; Transportas (privatus, benzinas, remontas, naudotos mašinos; viešasis transportas) 16,9; Sveikatos priežiūra 6,1;
Gamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) - rodiklis apibūdinantis didmeninių kainų dinamiką (pagal BVP defliatoriaus gamybos struktūrą)
Kuris rodiklis geresnis?

23. 2.6.3 Kainų kitimo dinamikos rodikliai
Infliacija- tai bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas
Defliacija- tai bendrojo kainų lygio ūkyje smukimas
Desinfliacija- kainų lygio augimo tempų lėtėjimas
Infliacijos tempai (IR – inflation rate)- kainų lygio kilimo tempai (vidutinio kainų lygio pokytis, kainų indekso pokytis)

24. Italijos BVP defliatoriaus ir CPI infliacijos tempai, 1985-2001
0.0
1.0
2.0
3.0
4.0
5.0
6.0
7.0
8.0
9.0
10.0
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
% pokytis nuo praėjusio laikotarpio
BVP defliatoriaus infliacija
Vartotojų kainų indekso infliacija
80-ais sumažėjo naftos ir dujų kainos; kadangi didelė namų ūkių išlaidų dalis tenka energijai, visumoje jų išlaidos sumažėjo (bendras prekių krepšelis atpigo); BVP defliatoriaus pasikeitimui naftos ir dujų kainų pasikeitimas neturėjo įtakos- jie importuojami arba sudaro labai nedidelę dalį gamyboje
Šaltinis: IMF

25. 2.6.4 Kainų kitimo poveikis ekonominiam augimui
BVP augimas (ryšys tarp N ir R)
Nominalaus
NBVP augimas apytiksliai (thumb rule)
Realaus
RBVP augimas apytiksliai

26. 2.7 BVP apskaitos ypatybės ir kiti ekonominės gerovės vertinimo rodikliai
Namų ūkio paslaugos sau: maisto ruošimas, kambarių tvarkymas, ir t.t.
Į BVP neįskaičiuojama ir ta produkcijos dalis, kurią pagamina ir suvartoja savo šeimose patys ūkininkai
Norėdami išvengti mokesčių, nemažai pajamų nuslepia verslininkai (šešėlinė ekonomika)
Be to, į oficialią apskaitą nepatenka nelegalūs nusikalstami sandėriai (kriminalinė ekonomika)
Karo išlaidos didina BVP, nors tai ir nėra naudingos visuomenės požiūriu išlaidos
Kokybiniai gamybos pokyčiai neatsispindi BVP (hedonistinės kainodaros galimybės- kokybės išraiška per kiekybę)
Kainos sumažėjimas/ metus
Charakteristikos pagerėjimas/metus
Vertės padidėjimas įvertinant kokybės pasikeitimą
10%
18%
28%
Nauda
1,1020=6,7karto
1,1820=27,4karto
1,2820=139,4karto

27. Šešėlinės ekonomikos vertinimai (% nuo BVP)
Afrika
Centrinė Europa
Nigeria, Egypt
68-76%
Hungary, Bulgaria, Poland
20-28%
Tunisia, Morocco
39-45%
Czech Republic, Romania, Slovakia
9-16%
Lotynų Amerika
Ex- SSSR
Mexico, Peru
40-60%
Belarus, Georgia, Ukraine
28-43%
Chile, Brazil, Venezuela
25-35%
Baltic States, Russia
20-27%
Azija
OECD
Thailand
70%
Belgium, Greece, Italy, Spain, Portugal
24-30%
Philippines, Malaysia, Korea
38-50%
All others
13-23%
Hong Kong, Singapore
13%
Austria, Japan, USA, Switzerland
8-10%
Šaltinis: Schneider and Enste (2000)

28. 2.7.1 Visuminio produkto vertinimo alternatyva- kokybinių aspektų įvertinimas
Subalansuotas augimas (harmoninga plėtra)- sustainable growth, development
Ekonominė gerovė (BVP/gyventojui; grynosios pajamos; grynoji ekonominė gerovė;....)
Socialinė gerovė
Ekologinė gerovė
Žmogaus vystimosi (socialinės raidos) indeksas (HDI- human development index) įvertina bendrus šalies laimėjimus pagal tris žmogaus vystimosi rodiklius-
Ekonominio gerbūvio lygį
Ekologija
gyvenimo trukmę
Medicininio aptarnavimo lygį
išsilavinimo lygį

29. 2.7.2 BVP ir BNP ryšys
Bendrasis vidinis produktas (BVP) - tai bendrosios pajamos, pagamintos šalies teritorijoje, tame tarpe užsienio ekonominių subjektų šalyje gautos pajamos.
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) (GNP- Gross National Product) - tai visų šalies gyventojų pajamos, plius šaliai priklausančių gamybos veiksnių, bet esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių šalyje, gamybos veiksnių pajamos.
BNP=BVP+NIF
Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas (NIF- net flow of factors of production, net income flow of property) – tai gamybos veiksnių pajamų, gautų už šalies gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas (IFD), ir užsienio gamybos veiksnių, teikiamų šalies ekonomikai (IFF), pajamų skirtumas.
NIF=IFD- IFF

30. Lietuvos BVP, BNP ir NIF (veikusiomis kainomis, mln. Lt)
Metai
BNP
BVP
NIF
1992
3387
3406
-19
1993
11108
11590
-482
1994
16981
16904 77
1995
23829
24103
-274
1996
31115
31569
-454
1997
37547
38340
-793
1998
41746
42768
-1022
1999
41624
42655
-1031
2000
44155
44930
-775

31. 2.7.3 Nuvertėjimo įvertinimas GVP rodiklyje
Bendrosios investicijos (Ig - Gross Investment)– tai visos išlaidos skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti.
Grynosios investicijos (In– Net Investment)– tai kapitalo grynosios vertės padidėjimas (kaip įvertinti kapitalo nusidėvėjimo lygį???):
In=Ig–De
Dvi investicijų sąvokas atitinka dvi visuminio produkto sąvokos:
Bendrasis vidaus produktas (BVP):
BVP=C+Ig+G+NX
Grynasis vidaus produktas (GVP):
GVP=C+In+G+NX
Kai Ig<De
Kai Ig>De
Kai Ig=De

32. 2.7.4 Asmeninės ir diponuojamos pajamos
Asmeninės pajamos (PI - Personal Income) - tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai, prisumavus transferinius mokėjimus iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.
Disponuojamos pajamos (Grynosios pajamos) (YD - Disposable Income) - asmeninių pajamų dalis, likusi gyventojams sumokėjus asmeninius (tiesioginius) mokesčius Td (pajamų, turto, paveldėjimo ir pan.).