1. Atvira prieiga (Open Access) prie mokslinės informacijos - kas tai?
Emilija Banionytė
Vilnius,

2. Pranešime kalbėsiu apie
Atvirą prieigą (Open Access) - kas tai yra
Atviros prieigos žurnalus
Institucijų viso teksto dokumentų talpyklas (Institutional Repositories)
Autorių teises
Atviros prieigos rėmėjus
Mūsų ateitį – kokį kelią rinksimės

3. Kas yra atvira priega?
sakydami “atvira prieiga” turime mintyse namokamą prieigą prie internete pateiktos mokslinės - t .y. recenzuojamos (peer-reviewed) medžiagos, kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, spausdinti, atlikti joje paiešką ar duoti nuorodas į viso teksto straipsnius.

4. Kodėl atsirado ir plinta atvira prieiga? - visi nepatenkinti
Autoriai: jų darbas nėra žinomas visiems mokslo bendruomenės nariams, todėl nėra tinkamai pripažįstamas ir vertinamas;
Skaitytojai: negali susipažinti su visa jiems reikalinga mokslo literatūra, todėl yra spragų jų tyrimuose ir darbuose;
Bibliotekos: nebesubega patenkinti vartotojų poreikių.

5. Nuo ko prasidėjo atviros prieigos judėjimas?
2001 m. gruodžio mėn. Budapešte susirinkę mokslo ir leidybos vadovai ieškojo alternatyvių mokslinės leidybos būdų. Jie priėmė taip vadinamą BOAI (Budapest Open Access Initiative).
BOAI tikslas - atvira prieiga prie mokslinės informacijos. Susirinkusieji nusprendė, kad tikslą galima pasiekti dviem būdais:
1. pateikiant mokslinius žurnalus nemokamai per internetą (open access)
2. kuriant institucijų visateksčių dokumentų talpyklas (institutional repositories)

6. Atviros prieigos žurnalai
tai moksliniai (recenzuojami) žurnalai, kurie nemokamai (t.y. netaikant jokios prenumeratos ar mokesčio už straipsnį modelio) pateikiami per internetą.

7. Atviros prieigos žurnalai
Ką reiškia “nemokamai”? Kas už visa tai moka? Atviros prieigos žurnalai taiko naujus verslo modelius, pvz.:
Straipsnio įtraukimo ir sutvarkymo mokestį
Institucinį nario mokestį
Hibridinį modelį
Reklamą
Sponsoriavimą

8. Kaip tapti atviros prieigos žurnalu?
Pasiskaitykite Atviros visuomenės instituto parengtuose vadovuose :
Vadovas tiems, kurie iš prenumeruojamo žurnalo nori tapti atviros prieigos žurnalu:
Guide to Business Planning for Converting a Subscription-based Journal to Open Access
Vadovas tiems, kurie nori įkurti naują atviros prieigos žurnalą:
Guide to Business Planning for Launching a New Open Access Journal
Pavyzdinis verslo planas atviros prieigos leidėjams
Model Business Plan: A Supplemental Guide for Open Access Journal Developers & Publishers

9. Leidėjai renkasi atvirą prieigą:
Oxford University Press
Journal of Nucleic Acids, Journal of Botany
National Academy of Sciences
Proceedings of the National Academy of
Sciences
Springer eksperimentuoja – “Open Choice” modelis

10. Nauji atviros prieigos žurnalai
BioMedCental: per 130 medicinos ir biologijos žurnalų
Public Library of Science (PLoS): gavo 9 mil. USD grantą įkurti šiems atviros prieigos žurnalams:
PLoS Biology, PLoS Medicine
PLoS Computational Biology, PLoS Genetics, PLoS Pathogens

11. Atviros prieigos žurnalų rodyklė

12. Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybę”
“Jei už kiekvieną pateikiamą straipsnį jums mokama, atsiranda interesų konfliktas, kuris gali sugriauti visą recenzavimo sistemą”
Crispin Davis (CEO, Reed Elsevier)
2004 m. kovo 1 d.

13. Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybę”
Žurnalai vertinami pagal reputaciją – jei pasklis gandas, kad kažkuris žurnalas priima spausdinti prastos kokybės straipsnius, autoriai paprasčiausiai nustos siuntę straipsnius į tą žurnalą ir jis žlugs.
Pasitikrinę ISI bazėje galime sužinoti, kad atviros prieigos žurnalų svorio koeficientai (Impact Factor) nėra žemesni už prenumeruojamų, pvz.:
New Journal of Physics, užima trečią vietą tarp visų IOP žurnalų;
Arthritis Research & Therapy, svorio koeficientas 5.03;
Breast Cancer Research, svorio koeficientas 2.93;
Critical Care, svorio koeficientas 1.91 (6-tas iš 16 šios mokslo srities žurnalų).

14. Institucijų viso teksto dokumentų talpyklos (Institutional Repositories)
Viešai internete prieinama institucijos (universiteto, akademijos, instituto) ir joje dirbančių autorių darbų viso teksto talpykla. Parodo institucijos intelektualinį potencialą ir produkciją.

15. Institucijų talpyklose
paprastai kaupiami ne tik mokslo darbuotojų straipsniai, knygos, konferencijų pranešimai, bet ir Senato nutarimai, Rektoriaus įsakymai, studijų programų aprašymai, studijų tvarkaraščiai, įvairi metodinė medžiaga – visa tai, kas šiandien kaupiama darbuotojų kompiuteriuose.
Institucijos turi turėti medžiagos atrankos strategiją – ką kaupti ir saugoti.

16. Institucijų talpyklos
Norint institucijų talpyklose kaupti dokumentus, būtina naudoti specialią programinę įrangą, leidžiančią šiose talpyklose atlikti paiešką ir automatiškai atsisiųsti duomenis. Programinė įranga privalo derėti su Open Archives Initiative (OAI) reikalavimais. Tokios programinės įrangos pavyzdžiai: DSpace, E-Prints, CDSware, FEDORA, i-Tor ir kt.

17. Institucijų talpyklos ir autorių teisės
Autorių teisės – esminis dalykas
Ar Lietuvos institucijos turi nuostatas autorių teisių klausimais?
Ar Lietuvos mokslininkai, atiduodami straipsnį kokiam nors žurnalui, pasidomi ar atiduodamą straipsnį bus galima patalpinti bent jau savo asmeninėje ar institucijos interneto svetainėje, nekalbant jau apie institucijų talpyklas?

18. Institucijų talpyklos ir autorių teisės

19. Institucijų talpyklos
Olandijos pavyzdys:
2005 m. gegužės mėn. visuomenei pristatytas projektas Cream of Science – visų Olandijos universitetų mokslininkų darbų bendra talpykla:

20. Institucijų talpyklos
Pradėtas naujas projektas
Directory of Open Access Repositories – Lund & SHERPA

21. Atviros prieigos pagrindas – institucijų talpyklos
Net 72% visų Astrophysical Journal žurnale atspausdintų straipsnių yra laisvai prieinami per institucijų talpyklas (konkrečiai per ArXiv)
Minėti 72% straipsnių vidutiniškai du kartus dažniau cituojami, negu likusieji 28% straipsnių, prie kurių vartotojai neturi laisvos prieigos.

22. Ekonominė analizė
Prieiga prie mokslinės informacijos: naujų rinkų paieška el. žurnalams
Profesorių Mark McCabe & Christopher Snyder straipsnis žurnale Nature: “The best business model for scholarly journals: an economist's perspective”

23. Atviros prieigos rėmėjai
BOAI, 2002 m. vasaris
Bethesda statement, 2003 m. balandis
Berlin Declaration, 2003 m. spalis ir 2004m. gegužė
Wellcome Trust, 2003 m. spalis, 2005 m. gegužė
UK Parliamentary Inquiry, 2004
U.S. Appropriations Committee, 2004

24. Atviros prieigos rėmėjai
Howard Hughes Medicinos institutas: Bethesda deklaracija (Bethesda statement)
Ragina savo mokslininkus publikuotis atviros prieigos žurnaluose
Remia, mokėdami straipsnių įtraukimo ir sutvarkymo mokestį (article processing fee)

25. Atviros prieigos rėmėjai
Max Planck Society: Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003 m. spalio 22 d., Berlin; 2004 m. gegužės d., CERN; vasario 28-kovo 1d., Southampton; 2005 spalio 5-7 d, Golm (bus skirta besivystančioms šalims)
Ragina mokslininkus publikuotis atviros prieigos žurnaluose ir juos remia finansiškai.
Propaguoja atvirą prieigą ir skatina tinkamai įvertinti tokiu būdu publikuojamą medžiagą.

26. Atviros prieigos rėmėjai
Wellcome Trust (Jungtinė Karalystė)
2003 m. spalio mėn. pranešė, kad:
Remia ir skatina atviros prieigos žurnalų leidybą bei institucijų saugyklų steigimą;
Savo mokslininkams sumokės straipsnių patalpinimo atviros prieigos žurnaluose mokestį.
2005 m. gegužės mėn. pranešė, kad :
Planuoja su kitais medicinos tyrimų rėmėjais įkurti JK PubMed Central

27. Atviros prieigos rėmėjai
Jungtinės Karalystės Parlamento Mokslo ir technologijų komiteto tyrimas, 2004 m.:
Dabartinis mokslo produkcijos leidybos modelis yra nepatenkinamas – 82 rekomendacijos
Visos JK aukštosios mokyklos privalo turėti institucines viso teksto dokumentų talpyklas
Reikia įkurti fondą, kurio lėšos būtų skirtos autoriams straipsnių patalpinimo atviros prieigos žurnaluose mokesčiui sumokėti.
Jungtinės Karalystės Vyriausybės atsakymas

28. Atviros prieigos rėmėjai
JAV Kongreso biudžeto komitetas, 2004
Pasiūlė visą Nacionalinio sveikatos instituto finansuotą mokslo produkciją – t.y. straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose, praėjus 6 mėn. po jų išleidimo, skelbti atviros prieigos duomenų bazėje PubMed Central.
2005 m. vasario mėn. Nacionalinis sveikatos institutas paskelbė, kad jie prašo visų instituto finansuotų mokslininkų savo straipsnius patalpinti PubMed Central duomenų bazėje praėjus 12 mėn. po jų publikavimo.

29. Atviros prieigos įtaka
Autoriams – suteikia galimybę platesnei jų darbų sklaidai ir poveikiui mokslo vystymui;
Skaitytojams – suteikia galimybę nemokamai skaityti pirminius mokslo šaltinius;
Bibliotekoms – leidžia pilniau tenkinti informacinius vartotojų poreikius;
Mokslą finansuojančioms organizacijoms – gerina investicijų į mokslą matomumą ir grąžą;
Institucijoms – gerina jų įvaizdį ir prestižą;
Mažoms ir profesinių asociacijų leidykloms – suteikia galimybę išgyventi.

30. Papildoma informacija
Budapest Open Access Initiative:
Directory of Open Access Journals:
SPARC:
Public Library of Science:
BioMed Central:
Bioline International:
Open Archives Initiative:
SciX Project:
Project Romeo:
Max Planck Society:
Wellcome Trust:
UK Parliamentary Inquiry Report:
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija:
(Renginiai -> 2005 m. vasario d. seminaro Open access and Scholarly Communication vaizdo įrašas)

31. Mūsų ateitis
Pradžia padaryta – mokslo bendruomenė su atvira prieiga supažindinta, diskusija prasidėjo.
Kokį kelią rinksimės?

32. Dėkoju už dėmesį Jai galima rašyti: mhagemann@sorosny.org
Medžiaga parengta padedant
Melissai Hagemann,
Atviros visuomenės instituto
Atviros prieigos programos vadybininkei
Jai galima rašyti:
Man galima rašyti: