1. UŽKREČIAMOS LIGOS MOKYKLOJE Dr. Doc. SAULIUS ČAPLINSKAS
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius
Mykolo Romerio Universiteto docentas

2. Kas yra užkrečiamosios ligos?
Žmonių užkrečiamosios ligos – tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir/ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių, gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai:
helmintai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti patogeniniai mikroorganizmai
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

3. Epidemiologija – sukėlėjo ekologija
Sukėlėjo savybės
Infekcijos šaltinio ypatybės
Perdavimo mechanizmai
Imlumas
Biologiniai veiksniai
Socialinė aplinka
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

4. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje renkami duomenys apie 82 UL pagal 8 UL grupes ir jų sukėlėjus
Lytiškai plintančios infekcijos, ŽIV nešiojimas ir ŽIV liga
Kūno dangų infekcijos ir parazitozės
Tuberkuliozė
Zoonozės
Duomenys apie pranešimą (pranešimo gavimo data, išsiuntimo data, ASPĮ, adresas, telefonas, gydytojas)
Duomenys apie ligonį (asmens kodas, gyvenamoji vieta, lytis amžius, datos , diagnozė)
Epidemiologiniai duomenys (užsikrėtimo aplinkybės , rizikos faktoriai, imunizacijos būklė , ligos baigtis , priemonės židinyje, gydytojo epidemiologo pavardė, telefonas)
Per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką
Per kraują ar kitą biologinę medžiagą plintančios infekcijos, virusiniai hepatitai B, C, D
Per orą plintančios užkrečiamos ligos ir ligos, kurių išvengiama skiepijant
Ypač pavojingos įvežtinės ir retos užkrečiamosios ligos
Duomenys apie asmenį (asmens kodas, diagnozė pagal TLK-10, gydomas stacionare, skyriuje , gydomas ambulatoriškai, tiriamas pagal epidemiologinę būtinybę , tiriamas dėl kitų priežasčių ,
tiriamas dėl sąlyčio su sergančiu asmeniu)
PGR, serologiniai ir mikroskopiniai tyrimai (PGR, TIF, NIF, IFA / ELISA, Imunoblotas, mikroskopija,
Netiesioginė hemagliutinacija
Duomenys apie išaugintą sukėlėją (mikroorganizmo gentis, rūšis , fagotipas, biotipas, serotipas, kolicinotipas , iš klinikinio bandinio ar aplinkos)
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjo jautrumas antibiotikams
užkrečiamųjų ligų sukėlėjai

5. Visos naujai užregistruotos
Užkrečiamųjų ligų dalis visų užregistruotų ligų struktūroje Lietuvoje
Metai
2005
2006
2007
2008
2009
Visos naujai užregistruotos
ligos
Užkrečiamosios ligos
692386
711202
717529
587754
752948
15,6
11,5
18,7
16,0
20,4
Procentai
Doc. dr. Saulius Čaplinskas 5

6. Užkrečiamųjų ligų struktūra Lietuvoje 2009 m.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

7. Oro lašelinių infekcijų struktūra 2009 m.
Kitos ligos:
meningokokinė infekcija, virusinis meningitas, bakterinis meningitas, pneumokokinė infekcija, haemophilus influenzae infekcija, difterija, legioneliozė, infekcinė mononukleozė, difterija, tymai, raudonukė, įgimtas raudonukės sindromas, kiaulytė,

8. Lietuvoje kasmet paskiepijama daug vaikų:
Nuo hepatito B ir TB - per 99 proc. naujagimių
Nuo difterijos, kokliušo, stabligės - apie 95 proc. 1 metų vaikų
Nuo poliomielito - daugiau nei 95 proc. 1 metų vaikų
Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės - apie 97 proc. 2 metų amžiaus vaikų.
Paskiepijus 95 proc. vaikų ir kiti, nepasiskiepijusieji, yra saugesni, nes ligos sukėlėjas negali plisti

9. Suaugusiųjų skiepijamai Lietuvoje
Gyventojai gali pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito, kitų pavojingų ligų
Prieš vykdamas į kelionę, kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones
Atsižvelgiant į kurią šalį keliaujama, rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, choleros, geltonojo drugio, vidurių šiltinės ar kitų ligų
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

10. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

11. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

12. Kas yra su maistu plintančios užkrečiamosios ligos ir kaip jų išvengti
Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį.
Lietuvoje apie 3% UL sergamumo
Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo:
etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo (viruso, bakterijos ar parazito)
sukėlėjų (toksino) kiekio
ligonio amžiaus
imuninės būklės
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

13. Lietuvos tendencijos
Nors bendras sergamumas turi tendenciją didėti, tačiau atskirų nozologinės etiologijos infekcijų tendencija skiriasi.
Labiausiai didėjo sergamumas:
salmonelioze,
jersinioze,
kampilobakterioze,
rotavirusine,
norovirusine infekcijomis.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

14. Žarnyno infekcinių ligų struktūra 2009 m.
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenys
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

15. “Užkrečiamosios ligos be sienų”
Maisto paskirstymo globalizacija:
Patogenų patekimas į naujas geografines teritorijas:
Tarptautinis turizmas, nelegali migracija
Sukėlėjų populiacijos pokyčiai
Žmonių populiacijos pokyčiai
Gyvenimo būdo pokyčiai
m. cyclosporiasis protrūkis Šiaurės Amerikoje per avietes, importuotas iš Pietų Amerikos
1991m. Vibrio cholerae sukėlėju buvo užteršta pietinė JAV pakrantė, kai iš krovininio laivo ištekėjo balastinis vanduo
turistai neretai užsikrečia ligomis, kurių paprastai nėra jų šalyje. Apie 90% salmoneliozės Švedijoje yra įvežtinių. Lietuvoje registruojami įvežtiniai maliarijos atvejai
Sukėlėjų populiacijos pokyčiai: vystosi nauji virulentiški senų sukėlėjų štamai, vystosi atsparūs antibiotikams tipai, prisitaikymas išgyventi pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis
Žmonių populiacijos pokyčiai: žmonių populiacija tampa jautresnė dėl senėjimo tendencijų, mitybos, ŽIV infekcijos bei kitų sveikatos problemų. Asmenys, turintys imuninės sistemos problemų, maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės labiau jautrūs Salmonella, Campylobacter, Listeria, Toxoplasma, Cryptosporidium ir kt. maistu plintantiems sukėlėjams
Gyvenimo būdo pokyčiai: vis daugiau žmonių maitinasi ne namuose. Užkandžiavimas atsitiktinėse vietose pirktu maistu. Nepakankamas visuomenės higienos žinių lygis. Dirbančiųjų su maistu sąmoningumo (išprusimo) lygis. Maisto kontrolė?
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

16. Keletas faktų....
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 2 milijardai žmonių, iš jų 1,5 milijardo vaikų suserga nuo užteršto maisto
Nuolat didėja Salmonella ir Campylobacter sukeltų infekcijų skaičius
Kasmet nuo diarėjos pasaulyje miršta apie 3 mln. žmonių
Pietryčių Azijoje dėl bakterijomis užteršto maisto ir vandens kasmet miršta 1 mln. vaikų
Global and Local: Food Safety Around the World. Center for Science in the Public Interest, 2005

17. Situacija Europoje
Vis didesnę svarbą pastaraisiais metais tarp visų diarėjų įgyja maistu plintančios zoonozės. Kai kurių zoonozių (salmoneliozės, kampilobakteriozės, enterohemoraginės ešerichiozės ir kt.) paplitimas nuolat didėja
Dėl maisto paskirstymo globalizacijos kyla šių ligų protrūkiai, neretai apimantys keletą šalių
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

18. ....ir Europoje ES šalyse 2007 metais buvo užregistruota:
Virš 204 tūkst. kampilobakteriozės atv.
Virš 157 tūkst. salmoneliozės
Virš 3 tūkst. VTEC infekcijos
8,8 tūkst. jersiniozės atvejų
2008 metais ES šalyse kilo 5332 protrūkiai, siejami su nesaugiu maistu
Juose sirgo daugiau nei 45 tūkst. žmonių
Pagrindinės protrūkių priežastys buvo Salmonella, maistu plintantys virusai, bakterijų toksinai
Annual epidemiological report on communicable diseases in Europe, 2009
The Community Summary Report on Trends and Sources of Zoonoses, Zoonotic Agents and foodborne outbreaks in the European Union in 2008, The EFSA Journal (2010),

19. Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas
JAV, Anglijos, Airijos ir kt. šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodė didžiulius skirtumus tarp oficialiosios ŽI registracijos ir faktinio diarėjų paplitimo:
JAV m. diarėjų paplitimas buvo 11 %, m. – 5 %
Airijoje m. nustatytas paplitimas 4,5%
Kanadoje 2003 m. diarėjų paplitimas siekė 10%
Herikstad H, Yang S, Van Gilder T, et al. A population-based estimate of the burden of diarrheal illness in the United States: FoodNet, 1996–1997: are the rates of diarrhea increasing? Epidemiol Infect 2002; 129
Imhoff B, Morse D, Shiferaw B, et al. Burden of self-reported akute diarrheal illness in FoodNet surveillance areas, 1998–1999. Clin Infect Dis 2004; 38
Communicable Disease Surveillance Centre - Northern Ireland. Acute gastroenteritis in Northern Ireland and the republic of Ireland: a telephone survey. 2003
Majowicz SE, Dore K, Flint JA, et al. Magnitude and distribution of acute, self reported gastrointestinal illness in a Canadian community. Epidemiol Infect 2004; 132

20. Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas
Lietuvoje m. atliktas diarėjų paplitimo tyrimas parodė, kad 5% apklaustųjų asmenų (tyrime dalyvavo 1200 asmenų) turėjo diarėjos epizodą.
Bendras visai LT populiacijai diarėjų skaičius būtų ne mažiau 170 tūkst. atvejų kasmet.
Oficialiai kasmet registruojame tūkst. diarėjų atvejų
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

21. Sergamumas salmonelioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse 2000 – 2009 m.
Epinorth duomenys

22. Sergamumas Y.enterocolitica Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai susirūpinę dėl didėjančio sergamumo ir jersinioze, kuris tarp kaimyninių užsienio šalių paskutinius 3 metus buvo taip pat didžiausias.
ECDC duomenimis, vidutinis sergamumas jersioze Europoje paskutinį dešimtmetį yra stabilus ir sergamumo rodiklis yra apie 2 atvejus 100 tūkstančių gyventojų.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

23. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse
Campylobacter infekcija paskutinius 3 metus yra viena iš aktualiausių problemų Europoje ir sergamumo rodikliai atskirose Europos šalyse yra didesni už salmoneliozės. Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį. Manome, kad tokie sergamumo rodikliai Lietuvoje yra dėl nepakankamų mikrobiologinės diagnostikos apimčių.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas
EpiNorth duomenys 23

24. Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį.
Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse
Campylobacter infekcija paskutinius 3 metus yra viena iš aktualiausių problemų Europoje ir sergamumo rodikliai atskirose Europos šalyse yra didesni už salmoneliozės.
Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį.
Manome, kad tokie sergamumo rodikliai Lietuvoje yra dėl nepakankamų mikrobiologinės diagnostikos apimčių.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

25. Šigeliozė (bakterinė dizenterija)
Sergamumas šigelioze paskutinius 10 metų mažėjo.
Paskutinius 3 metus registruojami pavieniai šios infekcijos atvejai
Neregistruojami ir šios infekcijos protrūkiai, susiję su ūkininkų pagamintais pieno produktais
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

26. Sergamumo žarnyno infekcijomis sezoniškumas
Sergamumo intensyvumas atskirais metų sezonais priklauso nuo ligų etiologijos:
Sergamumas virusinėmis infekcijomis turi išreikštą sezoninį plitimą žiemos – pavasario mėnesiais
Bakterinių žarnyno infekcijų daugiau registruojama vasaros – rudens sezonais.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

27. Auksinis stafilokokas
Kai suserga daug tą patį maistą valgiusių žmonių, paprastai paaiškėja, kad tas maistas buvo užkrėstas toksišku auksinio stafilokoko štamu arba jo pagamintu toksinu.
Tai antras iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų maistu, kuris buvo laikomas nepakankamai žemoje temperatūroje.
Dažniausiai stafilokoku būna užkrėsti šie produktai:
pienas, pyragaičiai ir tortai su kremu, majonezu paskanintos salotos.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

28. Antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas dažniausiai sukelia įvairias odos infekcijas, tačiau gali pakenkti ir vidaus organams.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

29. Bakterija E.coli
Kai kurių E.coli bakterijos štamų randama virškinamajame trakte. Tai visiškai normalu. Jie nesukelia jokių ligų.
Bet vandenyje ir užkrėstame maiste, ypač nepakankamai termiškai apdorotame mėsos farše, esantys štamai gali sukelti kraujingą diarėją.
Tik nedaugeliui, dažniausiai jaunesniems negu 5 metų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms šios bakterijos gali sukelti gyvybei pavojingą komplikaciją - hemolitinį-ureminį sindromą.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

30. EHEC (VTEC) įtrauktos į užkrečiamųjų ligų, kurių turi būti vykdoma epidemiologinė priežiūra Europos Bendrijos šalyse, sąrašą Europos Komisijos sprendimas Nr. 2000/96/EB
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

31. Rotavirusinė infekcija
Viena labiausiai visame pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų
Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų epizodų
Apie 25 mln. pacientų kreipiasi medicinos pagalbos
Apie 2 mln. jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų gydomi ligoninėse
ES šalyse kasmet suserga apie 3,5 mln vaikų iki 5 metų amžiaus , 700 tūkst. kreipiasi medicinos pagalbos, apie 90 tūkst. gydomi ligoninėse, apie 200 miršta.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

32. Norovirusinė infekcija
JAV apie 200 mln. diarėjų epizodų kasmet
600 tūkst. hospitalizuojama
3 tūkst. mirčių atvejų
Europos šalyse – 5-17% tarp visų diarėjų, iš jų 5-7% atvejų hospitalizuojami
Lietuvoje 2005 m.-447 atv., 2006 m. – 190 atv.
Lietuvoje paplitimas/sergamumas nežinomas dėl nepakankamos diagnostikos

33. Virusinių hepatitų sukėlėjai
Hepatito A virusas
Hepatito B virusas
Hepatito C virusas
Hepatito D virusas
Hepatito E virusas
Hepatito F, G, X virusai ???
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

34. HAV paplitimas Lietuva vidutinio endemiškumo šalis.
Kasmet pasaulyje registruojami apie 1.4 mln naujų atvejų ir milijonai besimptominių ligos atvejų lieka neregistruoti, ypač vaikų tarpe.
Kasmet pasaulyje suserga apie 10 mln. Ir iki 90% infekcijos eiga subklinikinė
Paplitusi besivystančiose šalyse dėl blogos higienos
Infekcija niekada neprogresuoja ir netampa lėtinė
Lietuvoje būna iki 20 ūminių susirgimų atvejų, daugiausiai - įvežtiniai
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

35. Keletas faktų apie hepatitą A
Plinta per nešvariomis rankomis užkrėstą maistą1
Kuo jaunesnis amžius tuo ligos eiga yra sunkesnė2
arba sergamumas ir mirtingumas atvirkščiai proporcingas amžiui
Tai susirgimas, kuriuo labai dažnai serga keliaujantys į kitas šalis, esančias už Europos ribų
keliautojų infekcija3–5
Tai susirgimas, kurį galima kontroliuoti skiepų pagalba 3–5
1. WHO, Hepatitis A, WHO/CDS/CSR/EDC/2000.7
2. CDC, Hepatitis surveillance report 61, 2006
3. CDC, Travelers’ health: yellow book, 2007
4. Steffen, et al. JAMA 1994; 272: 885–9
5. Steffen, et al. Int J Antimicrob Agents 2003; 21: 175–80

36. Susirgimų virusiniais hepatitais skaičius Lietuvoje
Susirgimų hepatitais A skaičius nuo metų mažėjo (gelsvi stulpeliai – 2006 m – 98 atvejai, 2007 m – 23, 2008 – 21).
Pastaba – pateikti oficialiai registruoti atvejai; manoma kad susirgimų Lietuvoje yra daugiau, nes dalis perserga besimptome ligos eiga.
Tačiau šis susirgimų skaičiaus mažėjimas sukuria paradoksalią situaciją
Mažėjant sergamumui šia liga, didėja protrūkių ir sunkios ligos eigos rizika
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

37. HAV protrūkiai Europoje 1996-2008
2004m. – Belgija,
252 žmonės (maistas)
2002m. – Helsinki,
385 žmonės
2004m. – Vokietija,
219 žmonių grįžusių
iš Egipto
2004m. – Campania,
P.Italija, 615 žmonių
(moliuskai)
2004m. – Oslo,
Bergen, Norvegija,
150 žmonių
Lietuva 2006m. Sausis-kovas – 61 atvejas
Latvija 2008m.– 2235 atvejai
Čekija 2008m. – 1233 atvejai
Slovakija 2008m. –
569 atvejai
Šioje skaidrėje pavaizduoti HAV protrūkiai Europoje ir Baltijos šalyse. Atkreipkite dėmesį į visai neseną ligos protrūkį, kuris buvo pas mūsų artimiausius kaimynus – latvius (2008 m, net 2235 ligos atvejai!) bei 2008 m įvykusius protrūkius Čekijoje bei Slovakijoje. Keletas žodžių apie hepatito protrūkį pas kaimynus (sekanti skaidrė)
Doc. dr. Saulius Čaplinskas 37

38. Suteikime tėvams žinių – apsaugokime vaiką nuo hepatito A rizikos!
Tėvai nežino apie hepatitą A, todėl neįvertina jo rizikos
Kaip rodo American Liver Foundation 2002 m. JAV atliktas tyrimas: daugelis tėvų nežino, kas yra hepatitas A, kiek jis pavojingas ar kaip plinta, nors 96 proc. tėvų įsitikinę, kad vaikai turėtų būti skiepijami nuo visų infekcinių ligų, nuo kurių gali apsaugoti vakcinos. 43 proc. tėvų nežino apie hepatito A keliamą pavojų sveikatai: komplikacijas kepenims ar net mirties galimybę.
Suteikime tėvams žinių –
apsaugokime vaiką nuo hepatito A rizikos! 38

39. Hospitalizavimo dėl žarnyno infekcijų apimtys Lietuvoje 2004-2009 m.
Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje dauguma asmenų, kurie kreipiasi medicinos pagalbos dėl žarnyno funkcijos sutrikimų, yra gydomi stacionarias asmens sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose.
Oficialiosios statistikos duomenimis, apie 80 proc. susirgusiųjų žarnyno infekcijomis kasmet gydomi ligoninėse.
Tuo tarpu kitose Europos šalyse, JAV hospitalizavimo apimtys dėl šių ligų tesiekia iki 50 proc.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

40. Kas dažniausiai serga? Sergamumas žarnyno infekcijomis amžiaus grupėse (vidut. 2005-2009 m.)
Susirgimai registruojami visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse, ir priklausomai nuo ligos etiologijos yra nuo 5 iki 20 kartų didesni už vidutinius šalies rodiklius.
Susirgus vaikui tėvai dažniausiai kreipiasi medicinos pagalbos, be to tokio amžiaus vaikai imlesni šioms infekcijoms, jie neturi pakankamai higienos įgūdžių.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

41. Kur dažniausiai užsikrečiame
Kur dažniausiai užsikrečiame? Užsikrėtimo žarnyno infekcijomis vieta 2009 m. (ligonių apklausos duomenys)
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

42. Nuo ko dažniausiai užsikrečiame? Salmoneliozės rizikos veiksniai 2009 m. (ligonių apklausos duomenys)

43. Campylobacter infekcijos rizikos veiksniai
Kampilobakteriozė plinta per vištienos, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus.
Ne zoonozėmis (šigelioze, virusinėmis žarnyno infekcijomis) dažniausiai užsikrečiama žmogaus rankomis užterštu maistu – žaliaviniu pienu ir iš jo pagamintais produktais, mišrainėmis, salotomis, tačiau dažniausiai maistu, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.
Šios infekcijos šeimose bei vaikų ugdymo įstaigose neretai išplinta ir per buitinį kontaktą.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

44. Kas yra maistu plintančių infekcinių ligų protrūkis?
Maistu plintančios infekcinės ligos protrūkis – tai sergamumas, stebimas tam tikromis sąlygomis, esant dviems ir daugiau epidemiologiškai susietiems žmonių tos pačios ligos atvejams, arba situacija, kada stebimas atvejų skaičius viršija įprastinius skaičius ir kur atvejai yra susiję, arba galimai susiję su tuo pačiu maistu*
*Europos parlamento ir tarybos direktyva 2003/99/eb
Taigi, kas yra maistu plintančių infekcinių ligų protrūkis, apie kurių priežastis ir norėčiau Jus supažindinti? Kad visose šalyse šis terminas būtų vienodai traktuojamas ir suprantamas, jis pateikiamas direktyvoje.
Protrūkių priežasčių nustatymui, ligų plitimo ribojimo priemonėms bei protrūkių profilaktikai didelį dėmesį skiria įvairių žinybų institucijos, kadangi grėsmė išplisti infekcijos per maistą tarptautiniu mastu yra reali.
Tuo tikslu Europos Komisija, kitos Europos sveikatos institucijos įpareigojo šalis nares:
ECDC tikslai -
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

45. Maistu plintančių protrūkių etiologija ES šalyse 2008 m.
EFSA Journal; (1): /368

46. Žarnyno infekcinių ligų protrūkių etiologija Lietuvoje 2009 m.
Iš viso 173
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

47. Žarnyno infekcinių ligų protrūkių vieta 2009 m.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

48. Išvados
Bendroje užkrečiamųjų ligų struktūroje žarnyno infekcijos vidutiniškai sudaro apie 3 proc.
Virusinių žarnyno infekcijų lyginamoji dalis bendroje struktūroje per paskutinius 10 metų padidėjo iki 38 proc.
Nenustatytos etiologijos bakterinės žarnyno infekcijos sudaro vidutiniškai apie 40 proc. visų atvejų
Apie 70 proc. susirgusiųjų asmenų užsikrečia namų aplinkoje
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

49. Lietuvos tendencijos
Sergamumas paskutinius 10 metų buvo nepastovus, tačiau statistiškai patikimai didėjo.
Ši didėjimo tendencija rodo, kad mūsų šalyje yra aktyvus fekalinis-oralinis infekcijų perdavimas ir nepakankamai atliekama specifinė laboratorinė diagnostika.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

50. Dažniausiai blogai nuplaunamos raudona (blogiausiai) ir rožine spalva pažymėtos šios rankų vietos:
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

51. Išvados Didžiausi sergamumo rodikliai vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje
Pagrindiniai salmoneliozės ir kampilobakteriozės rizikos veiksniai – vištiena, kiaušiniai ir jų produktai
Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos turi būdingą sezoniškumą
Sporadiniai atvejai sudaro proc. visų atvejų
Sumažėjo protrūkių, susijusių su viešojo maitinimo ir prekybos įmonėmis
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

52. Išvados Pagrindinės protrūkių priežastys
Netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose
sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės
-- sudaromos sąlygos maisto užteršimui
-- netinkamai nukenksminamas užkratas ir kt.
Asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse
Protrūkių epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad pagrindinės priežastys, lemiančios jų atsiradimą, yra:
Doc. dr. Saulius Čaplinskas 52

53. Doc. dr. Saulius Čaplinskas
HBV paplitimas
Pasaulyje užsikrėtę 350 mln. (apie 6%)
kai kuriose šalyse iki 10 % (Azija)
30% atvejų infekcija tampa lėtinė vaikams
5% atvejų suaugusiems
Lietuvoje paplitimas apie 1%
ūminių susirgimų iki 100 atvejų
Svarbi kepenų cirozės priežastis
Pagrindinė kepenų vėžio priežastis
Vakcina valdoma infekcija
Nuo 1998 m. vakcina įtraukta į Lietuvos NIP
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

54. Doc. dr. Saulius Čaplinskas
HCV paplitimas
Pasaulyje užsikrėtę 200 mln. (apie 3%)
kai kuriose šalyse iki 20 % (Egipte)
4 mln. iš jų Europoje
Kasmet infekuojami apie 3-4 mln.
60-70% atvejų infekcija tampa lėtinė
Lietuvoje paplitimas apie 3% (pagal anti- HCV)
Ūminių susirgimų iki 50 atvejų
Pagrindinė kepenų cirozės ir transplantacijos priežastis
Svarbi kepenų vėžio priežastis
Lėtinio VHC gydymas taikomas ~600 pacientų
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

55. Sergamumas ūminiais HC ir HB Lietuvoje 1993 – 2009 metais
Šaltinis ULAC – statistinės ataskaitos forma Nr. 4
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

56. The incidence of HIV in Lithuania, 1993 - 2008
The incidence of reported hepatitis C cases in EU and EEA/EFTA countries in 1995 – 2005 and
The incidence of HIV in Lithuania,
According to the WHO, the HCV prevalence in Europe is estimated to be approximately 1%
Source: Merja Rantala , M JW van de Laar Surveillance and epidemiology of hepatitis B and C in Europe – a review Eurosurveillance, Volume 13, Issue 21, 22 May 2008
and Center for Communicable Diseases and AIDS,
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

57. Doc. dr. Saulius Čaplinskas
Ūmi VHC infekcija Lietuvoje pagal labiausiai tikėtina užsikrėtimo kelią
Šaltinis: ULAC,
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

58. HCV paplitimas didelės rizikos grupėse Vilniuje
ŠNV
Kaliniai
KSD
ŠNV
Kaliniai
KSD
ŠNV
Kaliniai
KSD
Šaltinis: ULAC,
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

59. Doc. dr. Saulius Čaplinskas
Išvados
Vien tik 2009 metais atliktų serologinių tyrimų duomenimis:
Lietuvoje gali būti apie asmenų, užsikrėtusių HB virusu ir
Apie asmenų – HC virusu
Didžiausias sergamumas VH m. amžiaus grupėse
Pagrindinis HCV perdavimo būdas yra ŠNV
HB yra LPI, tačiau ŠNV yra vienas iš svarbiausių HBV infekcijos perdavimo būdų
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

60. Tarpusavyje susiję epidemijos
ŽIV
LPI
Virusiniai hepatitai TB
Narkomanija
Asmuo
This is a figure of the adolescent world.
It includes the parents or other legal guardians, the peer group, the school, and leisure time and activities outside the school
Our program aims at influencing risk factors at each and every one these fields. First, we need to send the message that parental support, monitoring, control and the time adolescents spend with their parents is of great importance in reducing the likelihood of adolescent substance use. Secondly, substance use begins and primiarily takes place within the peer group. We need to influence the behavior and attitudes of the individuals in order to have impact in the peer group. Third, being bored in school, badly attached to the school or finding the studies either pointless or boring is a risk factor for adolescent substance use. We need to promote well-being in school and senses of its importance. And finally, the adolescent leisure time needs to be looked at. What adolescents do and under what circumstances varies greatly in relations to the likelihood of substance use. We know that organized leisure activities – as opposed to unorganized activities, decreases the likelihood of substance use, whereas unorganized leisure time is a risk factor.
In the talk today I will briefly talk about each and every one of these factors.
Dr. doc. Saulius Čaplinskas 60 60

61. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas
Apie 30 mln. mirė
– ŽIV mirčių per metus
– ŽIV mirčių per mėnesį
– ŽIV mirčių per savaitę
8.493 – ŽIV mirčių per dieną
cunamio aukų
Apie 42 mln. užsikrėtusių
Maždaug trečdalis infekuotųjų yra metų amžiaus
Dauguma infekuotųjų nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV
Šaltinis: UNAIDS, 2006
Dr. doc. Saulius Čaplinskas

62. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas
Kasdien
Apie žmonių užsikrečia ŽIV
Apie 700 žmonių užsikrečia ŽIV Rytų Europoje
Estijoje diagnozuojami 2 ŽIV infekuoti asmenys
Kaliningrado srityje diagnozuojama ne mažiau, kaip 1 asmuo
Lietuvoje kas 4 dieną nustatomas 1 ŽIV infekuotas žmogus
Ketvirtas iš didžiausių mirtinų žmonijos priešų
Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų kiekvieną minutę 10 žmonių mirs dėl AIDS
Šaltinis: UNAIDS, 2006
Dr. doc. Saulius Čaplinskas

63. Infekcinių ligų ir ŽIV epidemiologiniai skirtumai
Kodėl ŽIV išlieka auganti problema ?
Nauji atvejai (sergamumas)
(Incidence)
Paplitimas (ligotumas)
For a good understanding of the epidemic and its impact, it is important to know the course of HIV disease.
There is a lot of individual variation in the way how HIV may affect the health of individuals. It is therefore very difficult to predict the course of HIV infection in any individual.
On a large scale, the average course of HIV infection and disease is well understood.
There is a short acute phase that starts immediately after infection and lasts for about 3 months
This is followed by a long phase that lasts on average 8-10 years, but may shorter or much longer depending on various factors. During this phase persons with HIV are healthy and usually unaware of their infection.
In the third stage persons with HIV start having infections symptoms that are related to the weakness of the immune system. X
ART
(Prevalence)
Besimptomi-nė infekcija
Saulius Čaplinskas, MD, PhD
Mirtys
Mirtys
Gydymas 63 63 63

64. Sergamumas ir ligotumas / paplitimas
Sergamumas (incidence rate or morbidity rate)
Per metus nustatytų naujų ligos atvejų ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis
Ligotumas / paplitimas (prevalence rate)
Asmenų, sergančių tam tikra liga arba turinčių tam tikrą požymį, ir rizikos populiacijos narių skaičiaus tam tikru laikotarpiu santykis
Sveikatos statistikos vartojamas terminas ligotumas reiškiamas visų žinomų tam tikros ligos atvejų ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykiu
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

65. ŽIV papilimas (ligotumas) ir sergamumas 100 000 gyventojų Lietuvoje
2009 metų duomenys preliminarūs
Dr. doc. Saulius Čaplinskas

66. ŽIV/AIDS Lietuvoje 2010 10 01 1708 kumuliacinių ŽIV atvejų, iš jų:
1234 (72.2%) užsikrėtę vartodami intraveninius narkotikus, 238 (13.9%) heteroseksualių,
106 (6.2%) homoseksualių lytinių santykių metų,
129 (7.6 %) užsikrėtimo kelias nežinomas,
1 (0.06 %) perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis.
291 (17 %) ŽIV infekuotų moterų,
1417 (83 %) vyrų
252 AIDS,
190 ŽIV užsikretusiųjų mirė (85 is jų nuo AIDS)
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

67. Iš viso Lietuvoje diagnozuota ( ) 1708 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 41 (2,4 proc.) metų amžiaus.
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

68. ŽIV užsikrėtusiųjų pasiskirstymas pagal užsikrėtimo būdą, metų amžiaus ir iš viso Lietuvoje ( )
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

69. Naujai registruoti ŽIV atvejai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje 2000 – 2008 metais (sk./milijonui gyventojų)
HIV/AIDS surveillance in Europe 2008, ECDC, WHO Regional Office for Europe

70. Užsikrėtusiųjų LPI Lietuvoje naudojimosi prezervatyvais dažnis 2009 m.
Šaltinis: ULAC, 2009
Dr. doc. Saulius Čaplinskas

71. Chlamydia incidence 2009 Reported cases per 100 000 population
No data available or not reporting
Sentinel surveillance
(no incidence data)
Finally, a number of countries do not have surveillance for Chlamydia or did not report data to ECDC: Germany, Czech Republic, France, Portugal, Italy, Bulgaria)
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

72. Chlamydia incidence 2000-09 Reported cases per 100 000 population
cases in 2009
Based on 8 countries* that have reported
90% from four countries
60% of the total cases reported by only one country
Heterogeneity in Europe exists re diagnostics, screening and epidemiological surveillance
Interpretation is hampered by these differences
The trend of Chlamydia infections is increasing in many countries, though divergent trends exist. In 2009, cases were reported by 23 countries, an overall rate of 185 per population. Of those cases, 60% is reported by the United Kingdom.
The overall trend is affected by the completeness of reporting and the overall coverage across Europe; if we analyse the data for the eight countries that have reported consistently in , then the trend looks as shown on the slide, with an overall rate of 337 / population (Denmark, Estonia, Finland, Iceland, Ireland, Latvia, Sweden, United Kingdom). The sharp increase in 2008 is due to UK that has introduce a new surveillance system that captures data from outside the STI services as well.
The interpretation of the trend is difficult as it is the result of diverging trends in different countries and is highly influenced by changes in testing practices and surveillance systems. However, the trend shows a consistent higher rate in women than in men.
* Based on Denmark, Estonia, Finland, Iceland, Ireland, Latvia, Sweden, United Kingdom

73. Užsikrėtusiųjų chlamidioze asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Abs. sk.
Proc.
15–19 11
3,4
20–24 85
26,1
25–29 96
29,4
30–34 54
16,6
35–39 35
10,7
40–44 23
7,1
45–49 12
3,7
50–54 5
1,5
55+
Iš viso
326
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

74. Užsikrėtusiųjų chlamidioze pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Socialinė grupė
Abs. sk.
Proc.
Bedarbis 17
5,2
Darbininkas 74
22,7
Moksleivis 3
0,9
Studentas 28
8,6
Tarnautojas
175
53,7
Kita 16
4,9
Nenurodyta 13
4,0
Iš viso
326
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

75. Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Abs. sk.
Proc.
0–14 6
1,8
15–19 41
12,4
20–24 56
17,0
25–29 65
19,7
30–34 31
9,4
35–39 37
11,2
40–44 35
10,6
45–49 25
7,6
50–54 22
6,7
55+ 12
3,6
Iš viso
330
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

76. Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Socialinė grupė
Abs. sk.
Proc.
Bedarbis 66
20,0
Benamis 1
0,3
Darbininkas 81
24,5
Moksleivis 19
5,8
Studentas 8
2,4
Tarnautojas 75
22,7
Kita 39
11,8
Nenurodyta 41
12,4
Iš viso
330
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

77. Užsikrėtusiųjų gonorėja pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Abs. sk.
Proc.
0–14 1
0,3
15–19 39
10,0
20–24
120
30,7
25–29
117
29,9
30–34 58
14,8
35–39 20
5,1
40–44 16
4,1
45–49 12
3,1
50–54 5
1,3
55+ 3
0,8
Iš viso
391
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

78. Užsikrėtusiųjų gonorėja pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Socialinė grupė
Abs. sk.
Proc.
Bedarbis 62
15,9
Darbininkas
150
38,4
Moksleivis 17
4,3
Studentas 24
6,1
Tarnautojas 90
23,0
Kita 19
4,9
Nenurodyta 29
7,4
Iš viso
391
100
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

79. Klebsiella pneumoniae - bakterija, kurioje pirmą kartą buvo nustatytas NDM-1.
Naujojo Delio metalo beta laktamazė (NDM-1) [1] – fermentas, suteikiantis bakterijoms atsparumą didelei grupei beta laktaminių antibiotikų.
Kumarasamy KK, Toleman MA, Walsh TR, et al. (August 2010). "Emergence of a new antibiotic resistance mechanism
in India, Pakistan, and the UK: a molecular, biological, and epidemiological study". Lancet Infect Dis.
doi: /S (10) PMID 

80. Mokslu paremta praktika Evidence based practice
Tell us how to get from here to there..
Even when the directions are confusing
Doc. dr. Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas, MD, PhD
Irma Čaplinskienė 80 80

81. Epideminis procesas
Doc. dr. Saulius Čaplinskas

82. Aš bijau! ! ! Lytiškai Dvigubos prevencijos koncepcija
Kuo plačiau įtraukiant populiarius jaunimo atstovus
Aš bijau! ! !
Lytiškai
Nepageidaujamo nėštumo
plintančių
ligų
Dr. doc. Saulius Čaplinskas