1. LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE
Doc. dr. Daiva Vaišnienė

2. Europos Kalbos

3. Kalbos revoliucija
Ortografinis ir gramatinis labiausių paplitusių kalbų standartizavimas suteikė galimybių sparčiau plisti naujoms mokslinėms ir intelektinėms idėjoms;
Bendrinių kalbų susiformavimas suteikė piliečiams galimybių bendrauti tam tikruose (dažniausiai politinių valstybių sienų apibrėžtuose) plotuose;
Kalbų mokymas ir vertimai iš vienos kalbos į kitą suteikė galimybių keistis informacija skirtingomis kalbomis;
Redagavimo ir bibliografinės gairės užtikrino spausdintos informacijos kokybę ir prieinamumą;
Skirtingų žiniasklaidos priemonių – laikraščių, radijo, televizijos, knygų ir kitokių – atsiradimas tenkino skirtingus komunikavimo poreikius.

4. Kalbos Galimybės
Kompiuterinė programinė įranga pakeitė spausdinimą mašinėle ir rankinį tekstų rinkimą;
Programa Microsoft PowerPoint pakeitė projektoriumi rodomas skaidres;
Elektroniniu paštu siųsti ir gauti dokumentus galime sparčiau nei faksu;
Programa Skype teikia galimybę pigiai skambinti internetu ir rengti virtualius susitikimus;
Garso ir vaizdo kodavimo formatai palengvina daugialypės terpės turinio keitimą;
Paieškos sistemos teikia galimybių naudojant esminius žodžius pasiekti reikiamus tinklalapius;
Internetinės paslaugos, tokios kaip Google Translate teikia galimybių sparčiai, nors ir ne visada tiksliai, versti tekstus;
Socialinės terpės, tokios kaip Facebook, Twitter ir Google+, lengvina bendravimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

5. Tik skaičiai...
57 proc. interneto naudotojų Europoje perka prekes ir paslaugas ne savo gimtąja kalba (anglų kalba yra labiausiai paplitusi užsienio kalba, po jos – prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbos);
55 proc. naudotojų skaito internete pateikiamą informaciją užsienio kalbomis;
vos 35 proc. užsienio kalbomis rašo elektroninius laiškus arba komentarus interneto tinklalapiuose...

6. Galimybės...
Rasti informacijos naudojantis internetinės paieškos sistema;
Patikrinti, ar tekste nėra rašybos, skyrybos ir gramatinių klaidų;
Peržiūrėti produktų rekomendacijas internetinėje parduotuvėje;
Suprasti automobilio navigacinės sistemos žodines instrukcijas;
Versti tinklalapius naudojant internetines programas.

7. Svarbiausios lietuvių kalbos politikos nuostatos
Lietuvių kalba yra valstybės ir jos gyventojų bendravimo priemonė visose viešojo gyvenimo srityse, vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo požymių.
Lietuvių kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį.
Lietuvių kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių.
Lietuvių kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą.
Lietuvių kalbos tarmės yra lietuvių kalbos ir kultūros turtas, todėl yra saugotinos ir palaikytinos.
Valstybinės kalbos politika turi apimti komunikacijos sistemas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Lietuvių kalbos plėtros prioritetai – skaitmeninės kalbos sistemos ir ištekliai internete. Lietuvių kalba turi plėtotis kaip Europos Sąjungos daugiakalbių terminologinių bei vartojimo išteklių sudedamoji dalis. Automatinis vertimas iš / į lietuvių kalbą – svarbi kalbos vartojimo Europos Sąjungos erdvėje sudedamoji dalis.

8. META-NET PROJEKTAS
A Network of Excellence forging the Multilingual Europe Technology Alliance
Baltic and Nordic Branch of the European Open Linguistic Infrastructure
Projekto objektas - 8 Europos kalbos, turinčios mažiau nei po 10 milijonų kalbėtojų: danų, estų, suomių, islandų, latvių, lietuvių, norvegų ir švedų.

9. -NET PROJEKTO TIKSLAI
Projekto pagrindinė idėja – daugiakalbė Europa, išlaikydama ir puoselėdama kalbų įvairovę, sutelkia informacines technologijas ir kalbų išteklius į vieną informacinę erdvę bei rinką.
Tikslas - plėtoti technologinius daugiakalbės Europos informacinės visuomenės pagrindus:
kurti bendruomenę, kurią jungtų bendra vizija ir strateginiai mokslinių tyrimų tikslai;
sukurti atviros prieigos išteklių ir technologijų infrastruktūrą;
plėtoti ryšius tarp technologinių sričių, susijusių su kalba.

10. -NETO DALYVIAI 15. Latvija 1. Airija 2. Austrija 3. Belgija
4. Bulgarija
5. Čekija
6. Danija
7. Estija
8. Graikija
9. Islandija
10. Ispanija
11. Italija
12. Jungtinė Karalystė
13. Kipras
14. Kroatija
15. Latvija
16. Lenkija
17. Lietuva
18. Liuksemburgas
19. Malta
20. Norvegija
21. Olandija
22.Portugalija
23. Prancūzija
24. Rumunija
25. Serbija
26. Slovakija
27. Slovėnija
28. Suomija
29. Švedija
30. Vengrija
31. Vokietija

11. BŪKLĖS APŽVALGA (I) Lietuvių kalba Europos informacinėje visuomenėje:
Pagrindiniai faktai apie kalbą (kalbėtojų skaičius, statusas ir pan.);
Kalbos ypatumai (gramatinės struktūros sudėtingumas ir pan.);
Valstybės parama kalbos vartojimui ir tyrimams (institucijos, programos ir pan.);
Kalbos vartojimas švietimo srityje (kitakalbių mokymas, mokomųjų programų lokalizavimas ir pan.);
Kalbos vartojimas internete (domenų skaičius, atvirai prieinami ištekliai ir pan.)

12. Kalbos technologijos:
BŪKLĖS APŽVALGA (II)
Kalbos technologijos:
Paieškos technologijos;
Tikrintuvai;
Garso technologijos;
Automatinis vertimas;
Informacijos tvarkybos technologijos;
Interaktyvios sistemos ir kitos technologijos (ryšio technologijos, žaidimai, nuotolinio mokymo programos, lokalizavimas, išteklių skaitmeninimas ir pan.)
Kalbos technologijų industrija ir programos

13. BŪKLĖS APŽVALGA (III)
Tyrimų institucijos ir specialistų rengimas (tyrimų centrų, specialistų skaičius, universitetų programos, absolventų skaičius ir pan.)
Įrankių ir išteklių būklės įvertinimas (pagal standartizuotą formą)

14. Menkas / nėra palaikymo Fragmentiškas palaikymas
Šnekamosios kalbos apdorojimas
Menkas / nėra palaikymo
kroatų
islandų
latvių
lietuvių
maltiečių
rumunų
Puikus palaikymas
Geras palaikymas
Vidutinis palaikymas
Fragmentiškas palaikymas
anglų
čekų
olandų
suomių
prancūzų
vokiečių
italų
portugalų
ispanų
baskų
bulgarų
katalonų
danų
estų
galisų
graikų
vengrų
airių
norvegų
lenkų
serbų
slovakų
slovėnų
švedų

15. Menkas/ nėra palaikymo Fragmentiškas palaikymas
Automatinis vertimas
Menkas/ nėra palaikymo
baskų
bulgarų
kroatų
čekų
danų
estų
suomių
galisų
graikų
airių
islandų
latvių
lietuvių
maltiečių
norvegų
portugalų
serbų
slovakų
slovėnų
švedų
Puikus palaikymas
Geras palaikymas
Vidutinis palaikymas
Fragmentiškas palaikymas
anglų
prancūzų
ispanų
vokiečių
italų
Katalonų
olandų
lenkų
rumunų
vengrų

16. Teksto analizė lietuvių Menkas/ nėra palaikymo Puikus palaikymas
Geras palaikymas
Vidutinis palaikymas
Fragmentiškas palaikymas Fragmentiškas palaikymas
anglų
olandų
prancūzų
vokiečių
italų
ispanų
baskų
bulgarų
katalonų
čekų
danų
suomių
galisų
graikų
vengrų
norvegų
lenkų
portugalų
rumunų
slovakų
slovėnų
švedų
Menkas/ nėra palaikymo
kroatų
estų
airių
islandų
latvių
lietuvių
maltiečių
serbų

17. Kalbos ir teksto ištekliai Menkas/ nėra palaikymo
Puikus palaikymas
Geras palaikymas
Vidutinis palaikymas
anglų
čekų
olandų
prancūzų
vokiečių
vengrų
italų
lenkų
ispanų
švedų
baskų
bulgarų
katalonų
kroatų
danų
estų
suomių
galisų
graikų
norvegų
portugalų
rumunų
serbų
slovakų
slovėnų
Menkas/ nėra palaikymo
islandų
airių
latvių
lietuvių
maltiečių

18. Kalbos technologijų būklė (I)
Kiekybė
Prieinamumas
Kokybė
Aprėptis
Išbaigtumas
Tvarumas
Pritaikomumas
Kalbos technologijos (įrankiai, technologijos ir pritaikymo sprendiniai)
Kalbos atpažinimas 2 1
Kalbos sintezė 3
2,5
Gramatinė analizė
1,5
Semantinė analizė
1,3
0,3
Kalbos generavimas
Automatinis vertimas

19. Kalbos technologijų būklė (II)
Kiekybė
Prieinamumas
Kokybė
Aprėptis
Išbaigtumas
Tvarumas
Kalbos ištekliai (ištekliai, duomenys ir žinių bazės)
Tekstynai
1,5
2,5 2
Garsynai 1
Lygiagretieji tekstynai 4
Leksikos ištekliai
0,5
Gramatikos

20. Išvados (I)
Moksliniai tyrimai leido sėkmingai sukurti gana kokybišką programinę įrangą bazinei teksto analizei, tačiau pažangesnių technologijų, kurioms reikia nuodugnesnio lingvistinio apdorojimo ir semantinių žinių, kol kas tėra užuomazgos.
Kuo daugiau lingvistinių ar semantinių žinių reikia sričiai plėtoti, tuo daugiau esama spragų, daugiau dėmesio reikia skirti išsamesniam lingvistiniam apdorojimui.
Nors sukaupta neblogos kokybės specializuotų tekstynų ir garsynų, jie nepakankamai parengti, kai kurie iš jų pasiekiami tik naudojantis specializuotomis, individualiomis priemonėmis arba visai neturi prieigos.

21. Išvados (II)
Nemaža dalis išteklių ir įrankių nestandartizuoti, jų tvarumas nėra efektyvus, vadinasi, jų negalima laisvai panaudoti kitiems įrankiams kurti.
Trūksta automatiniam vertimui skirtų lygiagrečiųjų tekstynų. Kol kas labiau išplėtotas vertimas iš lietuvių į anglų kalbą, kadangi šiai porai sukaupta daugiausia duomenų.
Labai trūksta daugialypės terpės duomenų.

22. (D. Vitkutė-Adžgauskienė, VDU)
Pagrindai
Anotuoti (ar iš dalies anotuoti) tekstynai:
Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Akademinės lietuvių kalbos tekstynas; lygiagretieji tesktynai; Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas ir kt.
Skaitmeniniai žodynai:
Vienakalbiai: Lietuvių kalbos žodynas, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas;
Daugiakalbiai: Alkonas, Anglonas, Frankonas, LED, WinLED, “Tildės Biuras”, Cobuild, Etoile, ir kt.;
Specialieji: LR terminų bankas, Interleksis, ir kt.
Garsynai:
Sakytinės lietuvių kalbos garsynas, Tarmių archyvas, LRT žinių garsynas; ir kt.
Baziniai įrankiai
Tekstynų apdorojimo įrankiai (konkordancijos, ir kt.); morfologinės analizės įrankiai; statistinės analizės įrankiai (dažnumų sąrašai, kalbos modeliai, ir pan..); kirčiuokliai; teklsto analizės įrankiai ir kt.
Rašybos tikrintuvai; morfologijos ir sintaksės analizatoriai;
Vidutinio sudėtin-gumo įrankiai
Pažan-gūs įrankiai
Gramatikos tikrintuvai; semantinės anotacijos įrankiai; eksperimentinės ontologijos; šnekos sintezės įrankiai
Automatinis vertimas; mokomosios programos
Bendr. taikymai
(D. Vitkutė-Adžgauskienė, VDU)

23. Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje
(2009–2013)
Interneto vartai, leidžiantys atvirą prieigą prie visų per šią programą sukurtų kalbos išteklių ir technologijų.
Tobulinimas esamų ir kūrimas naujų kalbos išteklių (skaitmeninių žodynų, mokymosi įrankių ir pan.)
Šnekamosios kalbos atpažinimo ir sintezės įrankių tobulinimas ir diegimas į paslaugas.
Naujų automatinio vertimo įrankių kūrimas: lietuvių–anglų–lietuvių, lietuvių–prancūzų–lietuvių.
Semantinės ir sintaksinės analizės ir paieškos įrankių kūrimas ir tobulinimas.

24. DėkojU už dėmesį